Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis aukštajame universitete, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2014 m. kovo 22 d. apie 24.00 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirko už 20 Lt ir taip neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,267 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei neteisėtai jas laikė su savimi iki 2014 m. kovo 26 d. 24.00 val., kol Vilniuje, Didlaukio g. 40, automobilyje BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai po vairu kairėje pusėje esančioje daiktadėžėje, degtukų dėžutėje „Iki“ rado ir paėmė jam priklausančią minėtą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Motyvuojamoji dalis

L. P. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju vien narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimo ir laikymo fakto nepakanka pripažinti L. P. kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad atsakomybė už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Taigi šiuo atveju nustačius, kad L. P. įgijo ir laikė nedidelį kiekį 0,267 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas.

ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012, yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą akcentuota, jog „vertinant ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai“, jog „teisės doktrina visuotinai pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesnį nusikaltimo pavojingumą nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyvių bei subjektyvių požymių visuma“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Vis dėlto ne mažiau reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai.

Taigi, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-306/2012 ir kt.).

Teismas, vertindamas bylos faktus kaip kriterijus, apibūdinančius padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, konstatuoja, kad L. P. padaryta veika nesiekė tokio pavojingumo, kuris atitiktų BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, todėl darytina išvada, jog ši veika turi ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Šioje byloje nustatyta, kad L. P. įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) kiekis (0,267 g) buvo beveik dvidešimt kartų mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį, t. y. ne daugiau kaip 5 g jų kiekį. Pagal paties kaltinamojo L. P. parodymus, kuriais remiantis jam pateiktas kaltinimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jis šią narkotinę medžiagą įgijo vienintelį kartą, autobuso stotelėje iš atsitiktinai sutikto nepažįstamo asmens už 20 Lt ir jas laikė keturias dienas savo automobilyje. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių šių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nėra. Neteisėtai įsigytų narkotinių medžiagų gabenimas L. P. nebuvo inkriminuotas. Šią medžiagą L. P. įgijo ir laikė būdamas neteistas. Maža to, veikos padarymo metu jis administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, tačiau ir šis pažeidimas nesusijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 39). Pažymėtina ir tai, kad L. P. įgyta ir laikyta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės jų dalys) mažiau pavojingos nei kitos gana plačiai paplitusios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, nurodytos pirmiau minėtose Rekomendacijose. Tokią išvadą leidžia daryti šiose Rekomendacijose numatyti jų kiekiai, kuriais remiantis diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Pirmiau minėtų išvadų nepaneigia ir tas faktas, kad 2014 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. T-N 865/14 (01) ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 543 nustatyta, jog L. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kadangi veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe, kuri vertintina individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Prokuroras kaip didesnį veikos pavojingumą rodantį kriterijų teismo posėdyje akcentavo pas L. P. rastoje narkotinėje medžiagoje – kanapėse (antžeminėse jų dalyse) nustatytą ?9-tetrahidrokanabinolio koncentraciją, kuri siekia 5,4 %. Vis dėlto pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimą, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis jų dalimis) Rekomendacijose diferencijuojama ne pagal šioje medžiagoje aptiktą tetrahidrokanabinolio koncentraciją, o pagal jos kiekį. Augalinės kilmės medžiagoje nustatyta tetrahidrokanabinolio koncentracija reikšminga tik sprendžiant ar pas kaltininką rastos medžiagos apskritai gali būti laikomos narkotinėmis medžiagomis, kadangi Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnio 2 dalį taikomas tiesiogiai ir turintis viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus – nedraudžia valstybėse narėse pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308/2013).

Apibendrinant konstatuotina, kad šioje byloje nustatyti L. P. veikos pavojingumą apibūdinantys subjektyvūs ir objektyvūs požymiai – neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis, rūšis, kilę padariniai, nuteistojo veiksmų atsitiktinis pobūdis, jų intensyvumas, trukmė, atlikimo vieta, tikslai ir motyvai – rodo, kad padaryta veika atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Dėl šios priežasties L. P. išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.