Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės M. H. prašymas išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/2010 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per savo Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams M. G. (pavardė pakeista į H.) bei E. G. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nesutinka su teismo pozicija, kad sprendimas yra aiškus ir jo išaiškinimas nereikalingas, nes teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su jo vykdymu, todėl esant tam tikriems neaiškumams dėl jo vykdymo, reiškia, jog ir pats teismo sprendimas yra neaiškus. Nurodo, kad išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, išieškojimo tvarką bei skolininko ir kreditoriaus teises reglamentuoja CK IV knygos II dalies XI ir XII skyriai bei Hipotekos įstatymas. Remdamasi CK 4.170 straipsnio 1 dalyje tvirtintu hipotekos apibrėžimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2001, teigia, jog hipoteka užtikrinamas esamas ar būsimas skolinio įsipareigojimo įvykdymas, užtikrintas nekilnojamojo daikto įkeitimu, kuomet hipotekos kreditoriaus reikalavimas yra tenkinamas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl įkeitimu užtikrinto reikalavimo patenkinimo iš kito skolininkui priklausančio turto tik tada, kai įkeistas nekilnojamas daiktas yra 1) parduotas iš varžytynių ir 2) gautos sumos neužtenka patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimą. Iki įkeisto turto realizavimo pabaigos hipotekos kreditorius neturi teisės reikalauti hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimo iš kito skolininkui priklausančio turto. Analogiškos nuostatos įtvirtintos CPK 664 straipsnio 1 dalyje. Nors Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendime nurodyta, kad CK 4.193 straipsnis riboja hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į neįkeistą skolininko turtą bendra tvarka vykdymo procese, tačiau priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovės atitinkamą pinigų sumą, teismas sprendimo įvykdymo nesusiejo su jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Apeliantė, teigdama, kad sprendimas neaiškus, nes teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas skolą iš atsakovės, nesusiejo tokio sprendimo su jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tariamai dėl to pažeidė išieškojimo eiliškumą, kelia teismo sprendimo teisėtumo, motyvų tariamo nepagrįstumo ir motyvų naujo aiškinimo, bet ne paties sprendimo neaiškumo klausimą. Tam, kad būtų galima konstatuoti sprendimo išaiškinimo reikalingumą, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Apeliantė neatskleidžia likusios nepadengtos skolos dydžio ir siekia vien formaliais teiginiais išvengti skolos išieškojimo. Jokio apeliantei priklausančio turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, Lietuvoje nėra, o kitam savininkui priklausantis įkeistas turtas niekaip nepadengs visos skolos. Pažymi, jog dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo turi kreiptis antstolis (CPK 589 str.). CK 4.193 straipsnio 1 dalis yra ir turi būti aiškinama išimtinai dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties teisinės reikšmės ir vykdymo. Nagrinėjamu atveju yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi du teismo sprendimai, neapribojant vienas kito galiojimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendime neapribojo ieškovo galimybės išieškoti skolą iš įkeisto ar neįkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas išaiškinti sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).

Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju, prašyme nekeliama abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Prašyme išdėstyti argumentai, kuriais kritikuojami sprendimo motyvai dėl CK 4.193 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau prašomame išaiškinti sprendime bylos aplinkybės yra teisiškai įvertintos ir dėl jų pateikti teisiniai argumentai, kurių pagrindu padaryta išvada ir priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje dalyje, kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus.

Pastebėtina, kad apeliantės argumentai iš esmės yra susiję su sprendimo vykdymo tvarka. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė prašo aiškinti vykdymo veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami byloje iki priimant teismo sprendimą, prašo ne teismo sprendimo išaiškinimo, o aiškinti, kokias teises turi išieškotojas vykdymo procese, įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 str. 1 d.).

Atskirojo skundo argumentai ir pateiktos CK normų nuostatos bei jų aiškinimas neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 101,10 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą maksimali priteistina suma yra 500 Lt. Nagrinėjamas klausimas dėl prašymo išaiškinti sprendimą atmetimo pagrįstumo nėra sudėtingas, apskųstas nedidelės apimties atskiruoju skundu, tokiu atveju spręstina, kad atsiliepimo į tokį skundą surašymas nepareikalavo specialių žinių ar itin daug advokato darbo bei laiko sąnaudų. Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, yra pagrindas ieškovui priteisti tik dalį jo prašomų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.), todėl iš apeliantės ieškovui priteistini 250 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės M. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Nordea Bank AB (j. a. k. 516406-0120), Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (j. a. k. 303252632), 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.