Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „AMV“ direktoriaus A. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „AMV“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „AMV“ direktorius A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „AMV“. Nurodė, kad užsitęsus ginčui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo, atsakovas neturėjo galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų AB Swedbank, kuris ženkliai sumažino finansavimą, pareikalavo grąžinti nepadengtą kredito dalį, o taip pat priskaičiavo baudas ir delspinigius, kuriuos pareikalavo sumokėti. Taip pat nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbų atlikimo bendradarbiavo su UAB „Apsaugos sprendimai“, kuri už dalį atliktų darbų išrašė atsakovui sąskaitą. UAB „Apsaugos sprendimai“ reikalavimo teisę perleido dabartiniam kreditoriui V. C., kuris pateikė teismui ieškinį dėl skolos grąžinimo, dėl ko buvo atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sutriko įmonės finansiniai srautai. Paaiškino, kad nutraukus sutartį su nekilnojamojo turto nuomininku, atsakovas negavo stabilių pajamų, t.y. nuomos mokesčio. Dėl šių priežasčių įmonę būtina restruktūrizuoti, t. y. išsaugoti ir plėtoti jos vykdomą ūkinę-komercinę veiklą nekilnojamojo turto rinkoje ir išsaugoti darbo vietas, taip išvengti įmonės bankroto. Pareiškėjo tvirtinimu, įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, ji nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir ją galima išsaugoti. Įmonė atitinka visas Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos ĮRĮ) nustatytas sąlygas. Restruktūrizavimo administratoriumi prašo skirti UAB „Restrus“.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ĮRĮ 4 str. nustatyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

Pagal Lietuvos Respublikos ĮRĮ 7 str. 5 d., teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – įmonės nemokumas, yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Atsakovo pateikto 2013 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis (b.l. 71), atsakovo turtas iš viso sudaro 2 849 697 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 561 152 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 561 152 Lt. Iš atsakovo pateiktos 2013 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (b.l. 72) matyti, kad atsakovas per paskutinius finansinius metus patyrė 403 444 Lt nuostolių. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą (b. l. 56-57), visų įsipareigojimų atsiskaitymo terminas jau yra suėjęs, tai reiškia, kad jie yra pradelsti ir viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad UAB „AMV“ yra nemoki.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-263/2010).

Teismo vertinimu, atsakovo UAB „AMV“ restruktūrizavimo plano metmenys yra nepagrįsti ir praktiškai neįgyvendinami. UAB „AMV“ restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, kad įmonės kreditoriniai įsiskolinimai bus dengiami iš nuomos pajamų, kas sudarys 10 000 per mėnesį, ir debitorinių įsiskolinimų, o su įkaito turėtoju AB Swedbank bus atsiskaityta pardavus įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą – restoraną, už ne mažesnę nei 2 500 000 Lt sumą. Iš įmonės turimo turto sąrašo matyti, jog šis pastatas yra vienintelis įmonei priklausantis nekilnojamojo turto objektas (b.l. 19-23). Pareiškėjas nurodo, jog šiuo metu jau turi potencialų pastato nuomininką, iš kurio už nuomą per mėnesį gaus 10 000 Lt pajamų ir taip galės atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pareiškėjo nurodyta suma teismui leidžia daryti priešingą išvadą – jog vien atsakovo galimai gautinų pajamų už patalpų nuomą neužteks atsakovo kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir taip nebus pasiektas vienas iš restruktūrizavimo tikslų – sumokėti skolas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas iš esmės restruktūrizavimo plano metmenyse pateikto planuojamų pajamų skaičiavimo nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo. Todėl teismas daro išvadą, kad esant būtent tokiems restruktūrizavimo plano metmenims, nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nėra nutraukęs įmonės veiklos (Lietuvos Respublikos ĮRĮ 4 str. 2 p., 7 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „AMV“ (į. k. 126416786, Totorių g. 16/16-1, Vilnius).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.