- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-52-168-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str., R. L. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2008-11-05 iki 2008-11-07.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. lapkričio 4 d. apie 22 val. pagrobė svetimą, t. y. R. J. priklausantį turtą - automobilį Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1350 Lt vertės, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje.
Nuteistasis R. L. skundžia apkaltinamąjį nuosprendį ir prašo priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Jo kaltė niekuo neįrodyta. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pats nukentėjusysis jam leido pavažiuoti automobiliu bei pats padavė jo dokumentus ir raktelius. Nukentėjusysis jį kaltina automobilio vagyste, nes dėl girtumo neprisimena pats leidęs naudotis automobiliu. Automobilio nepavogė, o tik juo pasivažinėjo, leidus pačiam automobilio savininkui.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti.
Advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Apeliantas bausmės rūšies ir jos dydžio neskundžia.
Nuteistojo R. L. skunde nurodyti teiginiai, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė ir jo kaltė niekuo neįrodyta, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pats nukentėjusysis jam leido pavažiuoti automobiliu bei pats padavė jo dokumentus ir raktelius, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir yra nepagrįsti. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
BPK 242 str. 1 d. numato, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė. Teismas bylą išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištyrė bylos įrodymus, tai yra apklausė kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytoją, balsu perskaitė protokolus ir kitus dokumentus. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Išsamiai ir nešališkai ištirdamas bei teisingai įvertindamas įrodymus, teismas pagrįstai pripažino R. L. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nors R. L. apeliaciniame skunde ir neigia savo kaltę, tačiau byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo R. J., liudytojo M. A. parodymais, apžiūros protokolais, asmens kratos protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu neginčijamai įrodyta, kad R. L. 2008 m. lapkričio 4 d., apie 22 val. pagrobė svetimą, t. y. R. J. priklausantį turtą - automobilį Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1350 Lt vertės, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje. Nuteistojo R. L. teigimas apeliaciniame skunde, kad jis nepadaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, vertintinas kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jo paties ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotiems parodymams, dalyvaujant advokatui. Nuteistasis R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino, kad savo raktu atrakinęs nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris bei pamatęs miegantį nuomininką M. A. be leidimo paėmė ant stalo buvusius automobilio raktelius ir pagrobė kieme stovėjusį automobilį Opel Kadett. Tokius savo parodymus nuteistasis R. L. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu ir jais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Nuteistojo parodymus teismas pripažino įrodymais ir jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė skirdamas bausmę. Nors ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis R. L. teigė, kad M. A. jam sakė, kad galės kada nors paimti automobilį ir juo pavažiuoti, to neneigė ir pats M. A., tačiau nei nuteistasis, nei M. A. tiksliai nenurodė, kad būtent 2008 m. lapkričio 4 d. buvo susitarę dėl automobilio paėmimo. Jokių duomenų, kad nuteistasis G. L. prieš automobilio vagystę bute, adresu (duomenys neskelbtini), būtų kalbėjęs su M. A., nėra. Nuteistojo R. L. teiginiai, kad jis pasinaudojo automobiliu leidus nukentėjusiajam, paneigti ir kitais pirmos instancijos teisme ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis R. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad naktį į jo namus atėjęs žentas M. A., kuriam jis pardavė automobilį Opel Kadett, pranešė, jog atsikėlęs neberado kieme stovėjusio automobilio. Dėl automobilio vagystės išsiaiškinimo nedelsdamas nakties metu ėmėsi priemonių, t. y. iškvietė policijos pareigūnus, jiems visiškai neužsiminė, kad automobiliu jiems nežinant galėjo pasinaudoti G. L. bei kaip tik nurodė, kad M. A. nežinojo, kas paėmė automobilį. Liudytojas M. A. teisme parodė, kad jis ir žmona karščiavo, išgėrę vaistų užmigo, o prabudęs pasigedo kieme stovėjusio automobilio, apie ką iš karto pranešė policijai ir R. J., kurio vardu buvo registruotas automobilis. Tokie M. A. veiksmai rodo, kad jis nuteistajam R. L. automobilio raktelių nedavė ir minėtu laiku neleido pasinaudoti automobiliu, nes tik pastebėjęs, kad kieme nebėra automobilio, iš karto ėmė jo ieškoti, susidariusią situaciją įvertindamas, kaip sugyventinės tėvui priklausančio turto pagrobimą. Netikėti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nėra pagrindo, todėl apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jam pats M. A. padavė automobilio raktelius bei dokumentus yra nepagrįstas ir neparemtas jokiais įrodymais. Įrodymų, kurie būtų priešingi surinktiems bei įvertintiems, nėra. R. L. kaltė visiškai įrodyta.
Kitų nuosprendžio keitimo ar panaikinimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.