- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-26
- Bylos Nr.
- AS-525-73-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas N. M. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-M,N-33-33/2-131 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Kauno apskrities viršininką iš dalies pakeisti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 02-08-10421 dėl patvirtintų eilių, t. y. jį iš 15 eilės sąrašų perkelti į 12 eilės sąrašus; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį dėl faktiškai nuomojamų žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su pareiškėju.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 9 d. nutarties, skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad Sprendimui apskųsti taikomas 20 dienų apskundimo terminas, tačiau jo 2009 m. kovo 25 d. skundas buvo paduotas per 30 dienų laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, jog po tokios nutarties manė, kad jam užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą, tačiau advokato padėjėja, 2009 m. spalio 5 d. iš teismo gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, jam išaiškino, kad jis gali kreiptis, pateikdamas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pabrėžė, jog, neturėdamas teisinio išsilavinimo, netinkamai suvokė teismo nutarčių turinį. Nurodė, kad skundo laiku nepateikė, nes Sprendimas neatitiko jam keliamų reikalavimų. Taip pat Tarnybos rašte nenurodytas konkretus terminas Sprendimui apskųsti. Teigė, jog nė viename teisės akte nėra nurodytas aiškus ir konkretus terminas Tarnybos sprendimui apskųsti, todėl toks teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas turi būti aiškinamas silpnesnės šalies naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo.
Atsižvelgė į ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog kadangi pareiškėjas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo Sprendimo nuorašo gavimo momento, t. y. nagrinėjamu atveju nuo 2009 m. vasario 24 d. Padarė išvadą, jog pareiškėjas, turėdamas teisę paduoti skundą iki 2009 m. kovo 16 d., jį teismui padavė 2009 m. kovo 25 d., t. y. praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo teismui terminą. Nutarė laikyti svarbia aplinkybę, jog pareiškėjui nebuvo išaiškinta skundžiamo akto apskundimo tvarka. Pažymėjo, jog, gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2009 m. spalio 9 d. – žymiai praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą. Nutarė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo ūkininkavimu, teisinio išsilavinimo neturėjimu ir nutarties kopijų neišsiuntimu jo atstovams, laikyti subjektyviomis. Pabrėžė, jog 2009 m. sausio 15 d. sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 01/2009 suteikė pareiškėjui galimybę kreiptis į atstovą, kad jam būtų išaiškintos gautos nutarties nuostatos. Atsižvelgdamas į ABTĮ 147 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad įstatymas neįpareigoja teismo išsiųsti nutarčių kopijas proceso dalyviams. Konstatavo, jog nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti skundą. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo perkėlė teisinio procesinio atidumo ir rūpestingumo standartą ne teisės specialistui, kai jis buvo išreiškęs valią vesti bylą per advokatą. Išreiškęs tokią valią, jis tikėjosi, kad visas nutartis, kurias jis gauna, gauna ir jo atstovai, kurie atitinkamai veikia pagal įstatymus. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė jo valią bylą vesti per advokatus.
2. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl proceso dalyvių, ypač advokatų, sužinojimo apie priimtą nutartį momentas yra reikšmingas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.
3. Teismas nevertino aplinkybės, jos pakartotinis skundas teismui buvo pateiktas per protingą terminą, t. y. nepraėjus šešiems mėnesiams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutarties paskelbimo.
4. Teismas be pagrindo plečiamai aiškino Tarnybos Sprendimo apskundimo terminą, jį sutrumpindamas iki 20 dienų. Taip pat teigia, jog, paduodamas pirminį skundą, jis termino nebuvo praleidęs. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 123 punkto nuostatas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti per 30 dienų nuo tokio sprendimo įteikimo piliečiui datos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi (byla Nr. AS143-311/2009), nagrinėdamas bylą pagal N. M. atskirąjį skundą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kitaip tariant, Sprendimas vertintinas kaip ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas praleido Sprendimo apskundimo terminą. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad minėta nutartis būtų panaikinta ar pakeista. Toks procesinis sprendimas yra privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju vertintinos tik pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su termino praleidimo priežastimis.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą Sprendimui apskųsti, nurodo, kad jame nebuvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, jis neturi teisinių žinių, apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis nebuvo nusiųsta jo atstovui.
ABTĮ 93 straipsnis nustato, jog tuo atveju, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Esant rašytiniam prašymui, sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims. Remiantis ABTĮ 147 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų grąžina bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos teismui (1 d.). Pirmosios instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas) (2 d.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str.).
Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, sutiktina, jog įstatymas neįpareigoja teismo išsiųsti procesinio sprendimo nuorašus visiems proceso dalyviams, įskaitant ir pareiškėjo atstovą (ABTĮ 48 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutarties nuorašą tik pareiškėjui, o ne ir jo atstovui, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo. Byloje nustatyta (b.l. 62–63) ir pareiškėjas neginčija, kad minėtos nutarties nuorašas jam buvo išsiųstas ir jis jį gavo. Pareiškėjas teigia, jog jis, nurodydamas, kad, nagrinėjant kilusį ginčą, jį atstovaus atstovas, tikėjosi, jog atstovui taip pat bus siunčiami procesiniai dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, į tai, kad asmuo, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų apgynimo, taip pat privalo rūpintis tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu, minėti pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais, negalinčiais pakeisti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir nustatytos tvarkos.
Pareiškėjo teiginiai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, taip pat nevertintini kaip svarbios ir objektyvios priežastys termino atnaujinimui. Pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju jis tai ir padarė, todėl, nesuprasdamas jo atžvilgiu apeliacinį instancijos teismo priimtos nutarties, jis galėjo kreiptis į atstovą, kad jam tinkamai būtų išaiškintos teismo priimto procesinio sprendimo pasekmės.
Ta aplinkybė, kad Sprendime nebuvo tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka, negali turėti įtakos termino atnaujinimui nagrinėjamu atveju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo teismui termino, o tokius prašymus nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas prašymą dėl skundo padavimo teismui atnaujinimo pateikė tik 2009 m. spalio 9 d. (b.l. 2), t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nenurodžius objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių tokio delsimo priežasčių, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi per protingą laiko tarpą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis ir objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikydamas ir aiškindamas teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo N. M. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.