Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-16 · Byla Nr. ATP-468-557/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-16
Bylos Nr.
ATP-468-557/2014
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00613-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-468-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00613-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria Ž. K. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2013 m. spalio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Ž. K. nubaustas pagal ATPK 124 str. 4 d. 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2013 m. spalio 4 d. 16.39 val. Palangoje Klaipėdos pl. - L. Vaineikio g. vairavo automobilį „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršijo leistiną greitį. Leistinas greitis 50 km/h, važiavo 82 km/h, viršijo 32 km/h, pritaikius paklaidą viršijo 31 km/h. Tuo Ž. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 p. Šį nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir bylą nutraukti, Ž. K. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi Ž. K. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2013 m. spalio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Ž. K. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taip pat prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti viešame posėdyje žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nutartis grindžiama prielaidomis, nesiimta visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, nemotyvuotas vienų įrodymų priėmimas atmetant kitus, vadovautasi vien policijos pareigūnų parodymais.

Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad, įvažiavęs į Klaipėdos pl., matė policijos ekipažą ir pareigūno nukreiptą greičio matuoklį. Atstumas nuo policijos ekipažo iki jo vairuojamo automobilio buvo 50 m. Per tokį atstumą viršyti greičio jis negalėjo, nes automobilis buvo su automatine pavarų dėže. Teisme taip pat nurodė, kad tame kelio ruože jį aplenkė tamsios spalvos automobilis „Audi”, kuris važiavo dideliu greičiu, ir būtent šio automobilio greitį užfiksavo policijos pareigūnas. Šiuos parodymus patvirtino liudytoja D. K., kuri važiavo iš paskos. Ji taip pat nurodė, kad jos automobilį aplenkė tamsios spalvos „Audi”, kuris važiavo dideliu greičiu ir policijos pareigūnai nespėjo jo sustabdyti, o sustabdė Ž. K. vairuojamą automobilį „Citroen C2”. Tačiau teismas jo duotus parodymus vertino kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojos parodymus vertino kritiškai, nes juos sieja artimi giminystės ryšiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad jis nei pirminiame paaiškinime, nei savo skunde nenurodė šių detalių. Pirminiame paaiškinime jis su pažeidimu nesutiko, savo skunde buvo užsiminęs apie priekyje važiuojantį automobilį, tik nenurodė markės ir spalvos.

Surašant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės - nebuvo pašalinta abejonė dėl netinkamo mobilaus greičio matuoklio „Berkut R” naudojimo, nebuvo tiriama, ar tikrai jis, o ne priekyje važiavusios transporto priemonės vairuotojas viršijo leistiną greitį, nenustatytas greičio matuoklio veikimo atstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti logiškais ir nuosekliais liudytojų pareigūnų S. M. ir P. A. parodymais, kad Ž. K. automobilis buvo vienintelis tame ruože, kuriame buvo fiksuojamas automobilio greitis, ir greičio matuoklis buvo nukreiptas būtent į Ž. K. vairuojamą automobilį. Liudytojų S. M. ir P. A. parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Tačiau pažymi, kad policininkai negali būti byloje apklausiami kaip liudytojai, nes tokie liudytojai yra įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl policininkai negali teisme kalbėti kitaip, nei yra parašyta administracinio teisės pažeidimo protokole ar nutarime. Be to, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai visiškai identiški.

Taip pat teismas visiškai nevertino, kad įvykio vietoje buvo priėjęs pašalinis žmogus, kuris taip pat nurodė, kad pareigūnai užfiksavo ne to automobilio greitį. Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK atstovas pareiškė, kad tai buvo jo tėvas, nors įvykio vietoje šio atstovo nebuvo. Teismas po tokių pasisakymų padarė išvadą, kad tai buvo jo pažįstamas žmogus, nes pašalinis asmuo negalėjo sustoti. Teismas policijos pareigūnų parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes tarp jo ir minėtų pareigūnų yra seni asmeniškumai. Jo šeima užsiima automobilių pardavimu ir nuolat policijos pareigūnų yra tikrinama. Šiuos argumentus patvirtino ir liudytoja D. K..

Byloje nėra pakankamų ir patikimų objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 124 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, jis kategoriškai neigia savo kaltę, todėl kilusios abejonės turėtų būti vertinamos jo naudai. Teismas nutartį priėmė tendencingai, neobjektyviai įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai atmetė jo parodymus ir priėmė nutartį remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas nagrinėtinas viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Visų pirma, dėl apelianto prašymo bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėti žodinio proceso tvarka pastebėtina, jog ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliantas nenurodo, kokius papildomus veiksmus atlikti ir kokius įrodymus papildomai surinkti bei ištirti turėtų apeliacinės instancijos teismas. Ž. K., kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka tik su jam nepalankiu įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Ž. K. padarė jam inkriminuotą ATPK 124 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas, kad Ž. K. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 124 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors Ž. K. kategoriškai neigia įvykio metu viršijęs leistiną 50 km/h greitį, savo skunde apylinkės teismui (b. l. 5-7) iškėlė versiją, kad policijos pareigūnai greičio matuokliu užfiksavo ne jo, o jo priekyje važiavusio automobilio greitį, tačiau tokia jo versija paneigta byloje surinktais įrodymais, t. y. liudytojų policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei jų, kaip liudytojų, nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais parodymais, duotais teismo posėdžio metu.

Liudytojas policijos pareigūnas S. M., paneigdamas Ž. K. parodymus (b. l. 42-44), kad jis į Klaipėdos pl. išsuko iš Vasario 16-osios g., todėl per tokį atstumą viršyti greičio negalėjo, teismo posėdyje (b. l. 45-47) parodė, jog akivaizdžiai matėsi, kad tiesiai nuo degalinės „Statoil“ atvažiuojančio automobilio greitis didelis. Jis turėjo greičio matuoklį, tad ištiesė į tą automobilį. Greičio matuoklis parodė 82 km/h. Nukreipus greičio matuoklį kelio ruože tuo metu nebuvo kitų automobilių, prieš matuoklio panaudojimą kitų automobilių nebuvo, nebuvo, kad kas važiuotų ir trukdytų fiksavimui. Tai buvo vienintelis automobilis. Kitas automobilis nepralenkė ir joks automobilis nevažiavo iš paskos. Sustabdžius automobilį, Ž. K. sutiko su pažeidimu, neprieštaravo. Pasikvietus jį į tarnybinį automobilį ir pradėjus forminti protokolą, maždaug po 5 min. privažiavo nepažįstamas asmuo, kuris pasiteiravo, kas nutiko. Paaiškinus, pastarasis asmuo liepė Ž. K. nepasirašyti jokių dokumentų, sakė, kad jie užfiksavo kitą automobilį. Ž. K. jam pakluso. Tačiau jis žinojo, kad užfiksavo šitą automobilį, o ne kitą.

Liudytojas policijos pareigūnas P. A. teismo posėdyje (b. l. 47-48) parodė, kad sėdėdamas tarnybiniame automobilyje pamatė tamsios spalvos automobilį, kuris važiavo greičiau negu 50 km/h greičiu. Tuo metu važiavo vienas automobilis, kitų automobilių tame ruože nebuvo. Jo kolega greičio matuokliu užfiksavo greitį. Vairuotojas, t. y. Ž. K. iš pradžių, būdamas tarnybiniame automobilyje, sutiko su pažeidimu, po to, po 5-7 min. kažkoks vyriškis, privažiavęs automobiliu, pradėjo kurstyti, kad Ž. K. su pažeidimu nesutiktų.

Iš aukščiau aptartų liudytojų policijos pareigūnų teismo posėdyje duotų parodymų matyti, jog parodymai tarpusavyje visiškai sutampa, vieni kitiems neprieštarauja. Kartu pažymėtina, jog ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 19, 20) policijos pareigūnai S. M. bei P. A. buvo nurodę analogiškas aplinkybes, t. y., jog nuo Klaipėdos pl. ir Kretingos g. sankryžos pastebėjo ženkliai didesniu nei leistinas 50 km/h greičiu atvažiuojantį automobilį „Citroen C2“. Artėjančiam automobiliui iki jų likus 60-70 m, pareigūnas S. M. nukreipė greičio matuoklį „Berkut R“ į atvažiuojantį automobilį ir atliko greičio matavimą. Kitų veiksnių, galėjusių įtakoti netikslų atvažiuojančio automobilio greitį, nebuvo. Tuo metu toje kelio atkarpoje kitų artėjančių ir tolstančių automobilių nebuvo. Greičio matuoklis parodė 82 km/h greitį. Sustabdžius minėtą automobilį ir paaiškinus, kad buvo sustabdytas, nes viršijo leistiną greitį, Ž. K. su pažeidimu sutiko ir neprieštaravo, kad viršijo leistiną greitį. Pakvietus Ž. K. į tarnybinį automobilį ir pradėjus registruoti pažeidimą, priėjo asmuo, kuris paklausė, kas nutiko. Paaiškinus, kad Ž. K. viršijo leistiną greitį, minėtas asmuo pradėjo trukdyti forminti pažeidimą, patarė Ž. K. su pažeidimu nesutikti ir jokių dokumentų nepasirašyti. Aiškino, kad jie užfiksavo kito automoiblio greitį, o sustabdė Ž. K. vairuojamą automobilį. Tada Ž. K. su pažeidimu nebesutiko. Pastebėtina, jog nors policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose įvykio aplinkybės nurodytos identiškai, tai nėra pagrindas jais nesivadovauti, kadangi abu policijos pareigūnai, teismo posėdyje apklausiami atskirai, taip pat nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, jų parodymai visiškai sutapo.

Aukščiau aptartais liudytojų policijos pareigūnų parodymais visiškai paneigta Ž. K. versija, kad pareigūnai užfiksavo ne jo, o jo priekyje važiavusio automobilio greitį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais, jų suinteresuotumas melagingai apkalbėti Ž. K. nenustatytas. Nors pastarasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad tarp jo ir minėtų pareigūnų yra seni asmeniškumai, jo šeima užsiima automobilių pardavimu ir nuolat policijos pareigūnų yra tikrinama, Ž. K. mama D. K. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jų šeima pastoviai policijos yra gaudoma ir tikrinama (b. l. 44-45), tačiau Ž. K. sustabdę policijos pareigūnai S. M. bei P. A. nenurodė, kad iš anksčiau būtų pažinoję Ž. K., priešingai, policijos pareigūnas P. A. teismo posėdyje (b. l. 47-48) parodė, kad pažeidėjo anksčiau nebuvo matęs ir jo nepažįsta. Kad minėti pareigūnai Ž. K. bei jo šeimos nepažįsta, leidžia teigti ir tai, jog pareigūnai S. M. ir P. A. neatpažino prie tarnybinio automobilio priėjusio asmens, jie tik iš nepažįstamo asmens bendravimo su Ž. K. (kreipimosi į pastarąjį vardu) įtarė, kad tai galėjo būti Ž. K. tėvas, tačiau to kategoriškai patvirtinti negalėjo, nes, kaip minėta, jų šeimos nepažįsta.

Kartu pažymėtina, jog visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad policijos pareigūnai negali būti byloje apklausiami kaip liudytojai. Priešingai, įstatymas nedraudžia įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų apklausinėti teismo posėdyje, o pagal teismų praktiką byloje netgi privaloma betarpiškai apklausti liudytojus, kurių paaiškinimais grindžiamas kaltinimas pažeidėjui.

Patikros sertifikatas Nr. 1235472 (b. l. 22) patvirtina, kad greičio matuoklis „Berkut R“ įvykio metu buvo tinkamas naudoti. Iš Aviga įmonių grupės, užsiimančios, be kita ko, greičio matuoklių prietaisių prekyba, tinklalapyje www.aviga.lt pateiktos greičio matuoklio „Berkut R“ techninės charakteristikos matyti, jog maksimalus šio greičio matuoklio veikimo stacionariame režime atstumas lygiame kelyje yra ne mažesnis kaip 400 m. Šį atstumą galima diskretiškai sumažinti. Administracinių teisės pažeidimų bylose (Šiaulių apygardos administracinio teismo byla Nr. II-104-257/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N575-317/2011 ir kt.) taip pat pažymėta, jog greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad maksimalus greičio matuoklio veikimo atstumas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra ne mažesnis kaip 400 m. Šį atstumą galima diskretiškai sumažinti. Policijos pareigūnai nurodė (b. l. 19, 20), kad Ž. K. vairuojamo automobilio greitis buvo matuojamas 60-70 m atstumu. Ž. K. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nukreiptą greičio matuoklį pamatė apie 50 m atstumu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Ž. K. vairuojamo automobilio greitis buvo matuojamas tinkamu greičio matavimo prietaisu, greitis užfiksuotas nepažeidžiant greičio matavimo prietaiso techninės charakteristikos reikalavimų, todėl nėra pagrindo abejoti greičio matuoklio parodymais.

Tuo tarpu netikėti liudytojos D. K. teismo posėdyje (b. l. 44-45) duotais parodymais apie tai, kad neva ji važiavo iš paskos Ž. K. vairuojamam automobiliui ir matė, kaip jį dideliu greičiu pralenkė juodos spalvos automobilis, bei laikyti ją suinteresuotu asmeniu bylos baigtimi, leidžia tai, kad D. K. yra Ž. K. mama, policijos pareigūnai nurodė, kad joks automobilis nei Ž. K. iš priekio, nei iš paskos nevažiavo, apie tai, kad įvykį matė liudytojai, Ž. K. nagrinėjant jo bylą policijos pareigūnams nenurodė, nors priimant nutarimą dalyvavo asmeniškai (b. l. 11), apie D. K., kaip įvykio liudytoją, Ž. K. savo skunde, pateiktame apylinkės teismui (b. l. 5-7), taip pat nieko nebuvo užsiminęs, ji, kaip įvykio liudytoja, atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir tik po to, kai į teismo posėdį negalėjo atvykti kita Ž. K. nurodoma liudytoja A. P..

Priešingai negu teigia apeliantas, teismas visiškai pagrįstai nevertino ir to, kad prie tarnybinio pareigūnų automobilio buvo priėjęs pašalinis žmogus, kuris pareigūnams ėmė nurodinėti, kad pareigūnai užfiksavo ne to automobilio greitį. Kaip nurodė policijos pareigūnai (b. l. 45-48), nepažįstamas asmuo prie jų tarnybinio automobilio priėjo praėjus maždaug 5-7 min. po to, kai buvo pradėtas forminti pažeidimas, ir pasiteiravo, kas nutiko. Atsižvelgiant į tai laikoma, kad šis asmuo įvykio aplinkybių nematė, nes įvykio vietoje atsirado pakankamai vėlokai, o be to, teiravosi, dėl kokios priežasties buvo sustabdytas Ž. K.. Jeigu šis asmuo būtų įvykį stebėjęs nuo pat pradžių, būtų matęs, kad policijos pareigūnas, prieš sustabdydamas Ž. K., naudojo greičio matuoklį, todėl jam būtų buvusi aiški Ž. K. sustabdymo priežastis. Akivaizdu ir tai, kad minėtas asmuo yra Ž. K. pažįstamas, nes, kaip nurodė pareigūnai, jis į Ž. K. kreipėsi vardu, todėl sakydamas, kad pareigūnai sustabdė ne tą automobilį, jis teigė ne tai, ką matė, o tai, kas padėtų Ž. K. išvengti atsakomybės.

Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir Ž. K. kaltės klausimu padarius ATPK 124 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Jo kaltė padarius šį pažeidimą visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliacinio skundo argumentai Ž. K. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Ž. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas