Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E.B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl kreditorių sąrašo pakeitimo, bankrutuojančios akcinės bendrovės „Jonavos autotransportas“ bankroto byloje Nr. B2-149-395/2007.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas turi reikalavimo teisę į atsakovą ir ši reikalavimo teisė yra galiojanti.Atsakovo administratorius be pareiškėjo sutikimo sumokėjo pareiškėjui visą reikalavimą, tačiau pareiškėjas traktavo šį mokėjimą kaip nepagrįstą atlygį ir grąžino pinigus administratoriui, todėl administratoriui reikalavimo teisė neperėjo. Jokia teisės norma nesuteikia administratoriui teisės padengti kreditoriaus reikalavimo ir tapti jo teisių perėmėju. Jei teismas mano, jog pareiškėjo finansinio reikalavimo teisė išnyko, tuomet teismas privalėjo iš kreditorių sąrašo išbraukto UAB „Jonavos vandenys“, tačiau to nepadarė. ĮBĮ nustato, jog administratoriumi negali būti paskirtas įmonės kreditorius, todėl administratoriui apmokėjus kreditoriaus reikalavimą ir tapus kreditoriumi, teismas turėjo spręsti klausimą dėl kreditoriaus pakeitimo.Administratoriaus atliktas reikalavimo teisės perėmimas neatitiko jo formai keliamų reikalavimų, nes pagrindinė prievolė kilo iš rašytinės sutarties, todėl ir reikalavimas galėjo būti perleistas rašytinės sutarties pagrindu (CK 6.103 str.).Teismui palikus galioti skundžiamą nutartį, administratorius turėtų teisę reikalauti iš pareiškėjo grąžinti nepagrįstai gautas sumas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas E.B. buvo AB „Jonavos autotransportas“ direktoriumi bankroto bylos iškėlimo metu (I T., b.l 3-5, 36 ). Šioje bankroto byloje buvo patvirtintas pareiškėjo E.B. finansinis reikalavimas susidaręs dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kuris buvo patenkintas ir, Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi, E.B. buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo (III T., b.l. 62). E.B. 2006 m. gruodžio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Orglita“ perėmė šios bendrovės finansinį reikalavimą BAB „Jonavos autotransportas“ bankroto byloje (III T., b.l. 76-78). Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartimi pakeitė buvusį kreditorių UAB Orglita“ naujuoju kreditoriumi E.B.. Šis E.B. finansinis reikalavimas buvo padengtas, todėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartimi jis buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartimi kreditorius UAB „Jonavos vandenys“ buvo įtrauktas į LAB „Jonavos autotransportas“ kreditorių sąrašą. Pirminis kreditorius - UAB „Jonavos vandenys“, reikalavimų perleidimo sutartimi (IV T., b.l. 57-58) 41,98 Lt finansinį reikalavimą perleido naujajam kreditoriui – E.B.. Naujasis kreditorius pateikė prašymą pakeisti pirminį kreditorių naujuoju kreditoriumi LAB „Jonavos autotransportas“ bankroto byloje. LAB „Jonavos autotransportas“ administratorius iš savo asmeninių lėšų padengė naujojo kreditoriaus (pareiškėjo) finansinį reikalavimą (IV T., b.l. 61-62) ir prašė neįtraukti į kreditorių sąrašą, nes reikalavimas yra padengtas. Naujasis kreditorius pavedimu grąžino pinigus administratoriui (IV T., b.l. 72).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad E.B. pateikdavo administratoriui eilę prašymų, kurių administratorius nevykdė, nes laikė nepagrįstais. Administratoriaus veiksmus, kuriais administratorius atsisakė vykdyti pareiškėjo prašymus, pareiškėjas skundė Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, kuris atmetė pareiškėjo 2007 m. birželio 5 d., 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. birželio 16 d. skundus, kaip nepagrįstus (IV T., b.l. 84, 85). Pareiškėjo skundą atmetė ir Vyriausioji administracinių ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 2006/03-4R-303. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 23 d. sprendimu Vyriausioji administracinių ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2006/03-4R-303 paliko nepakeistą. Iš teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjas reikalavo iš administratoriaus pateikti informacijos daugiau negu numato įstatymas ir Informacijos kreditoriams suteikimo tvarka ir nepagrįstai skundė administratoriaus veiksmus, t.y. pareiškėjas piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis.

Vadovaujantis ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalimi bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra asmenys turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Taigi kreditoriai yra asmenys, turintys materialinę teisę reikalauti įvykdyti įsipareigojimus ir prievoles. Kreditorių tikslas bankroto byloje yra pasiekti, jog prievolė arba įsipareigojimai būtų įvykdyti. Šių tikslų įgyvendinimui kreditorius bankroto byloje įgyja tam tikras procesines teises, kuriomis privalo naudotis sąžiningai. Kreditorius bankroto byloje neturi kitų tikslų, todėl bankroto byloje negali savo teisėmis naudotis kitais tikslais.

Pareiškėjas perėmė kreditoriaus teises bankroto byloje ir jo tikslas buvo pasiekti, jog jo finansinis reikalavimas būtų patenkintas. Iš bylos medžiagos (IV T., b.l. 62) matyti, jog pareiškėjo finansinis reikalavimas buvo patenkintas, t.y. tikslas, kurio siekė pareiškėjas bankroto byloje buvo pasiektas. Tačiau pareiškėjas atsisakė, t.y. nepriėmė finansinio reikalavimo patenkinimo, tai rodo, jog pareiškėjo tikrieji ketinimai yra kitokie, nei numato ĮBĮ. Pareiškėjo veiksmai – nepagrįsti prašymai ir skundai rodo, jog pareiškėjas ne siekia ĮBĮ nustatyto tikslo, bet piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Teisė negina nesąžiningų veiksmų, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Kadangi pareiškėjas ne siekia apginti savo finansinius interesus, bet piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir grąžino pinigus, kuriais buvo patenkintas jo finansinis reikalavimas, todėl grąžinta suma turi būti deponuota likviduojamos įmonės sąskaitoje ir išmokėta pareiškėjo reikalavimu.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį ir naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.