- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-02
- Bylos Nr.
- e2-1281-343/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-1243-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- B UAB „G&G industry“
- Atsakovas
- L. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4Žala
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B UAB „G&G industry“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei L. Ž. ir
Aprašomoji dalis
nustatė :.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „G&G industry“ prašo priteisti iš atsakovės L. Ž. 308 299 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-1379-773/2016) UAB „G&G industry“, nutartis įsiteisėjo 2016m. birželio 9 d. Lietuvos Apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1217-381 /2016. Atsižvelgiant į tai, kad šio ieškinio pateikimo dienai administratoriui nėra perduotas nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienai įmonės turėtas turtas bei dokumentai, administratorius reiškia šį ieškinį, dėl įmonės turėto ir administratoriui neperduoto įmonės turto vertės, kaip tiesioginių nuostolių priteisimo iš vienasmenio įmonės valdymo organo – direktorės atsakovės L. Ž.. 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo UAB „G&G industry“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Pagal Įmonės įstatų nuostatas, reglamentuojančias Įmonės valdymo organų struktūrą ir kompetenciją, teismo nutartyje nurodytą pareigą ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 27 d. privalėjo įvykdyti vienasmenis įmonės valdymo organas - direktorė L. Ž., kuri įmonės direktorės pareigas ėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 22d. iki pat bankroto bylos iškėlimo. Iš einamų pareigų ji buvo atleista 2016 06 29 vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 137 straipsnio nuostatomis. Kadangi Atsakovė nustatytu laiku (iki 2016 06 27) neperdavė įmonės dokumentų ir turto, administratorius 2016 m. liepos 19 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismas tenkino administratorius prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui. Administratorius 2016 m. liepos 11 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas paskirti atsakovei baudą už nustatytų įpareigojimų nevykdymą. 2016 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovei skirta 2 172 Eur bauda, nutartis yra įsiteisėjusi. Pažymi, kad 2016 08 24 L. Ž. atvyko į administratoriaus UAB „Valeksa“ buveinę ir perdavė tik mažą dalį įmonės dokumentų. Dokumentai perduoti netvarkingi, nesurūšiuoti, nesunumeruoti, be aprašų, be priėmimo-perdavimo akto. Iš šių dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, turimo turto ir jo struktūros nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Administratoriui iki šiol nėra perduoti svarbiausi dokumentai: finansinės atskaitomybės dokumentai, turto sąrašai, debitoriu sąrašas ir jų skolas patvirtinantys dokumentai, didžioji knyga ir kiti dokumentai, sudaryti nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Atkreipia dėmesį, kad iki šiol joks turtas administratoriui perduotas nebuvo, o administratoriui nuvykus į įmonės veiklos vietą, jokių įmonės dokumentų ir turto nerasta. Pagal paskutinį turimą įmonės balansą už 2015 metus, sudarytą 2016 m. vasario 3 d., bendra Įmonės turimo turto vertė (ilgalaikio ir trumpalaikio) – 308 299 Eur. Paaiškina, kad šį balansą bei kitus dokumentus, kuriais administratorius remiasi šioje byloje, atsakovė patvirtino savo parašu bei pateikė teismui, kuris sprendė bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą. Šio ieškinio pateikimo dienai administratoriui atsakovė nėra perdavusi įmonės ilgalaikio turto, kurio bendra vertė sudaro 159 642,64 Eur sumą. Įmonės trumpalaikio turto vertė pagal balansą yra 148656Eur, iš kurio atsargos – 62 544,87 Eur; išankstiniai apmokėjimai – 37 635,25 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 48 476 Eur. Administratoriui nėra perduotos atsargos, todėl nėra žinoma, kokios prekės yra atsargų sąraše. Be to, kadangi atsakovė neperdavė jokių išankstinius apmokėjimus ir debitorines skolas pagrindžiančius duomenų, administratorius neturi galimybių šių skolų išieškoti, inicijuoti teisminius procesus įmonės skolininkams. Nurodytos aplinkybės, ieškovės nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad administratoriui neperduotas turtas yra iššvaistytas arba prarastas, o skolų išieškojimas yra neįmanomas, dėl ko atsakovė privalo atlyginti neperduoto turto vertę.
Teismui iškėlus bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas - apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Taigi, nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymu nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Dėl materialinės atsakomybės Įmonės vadovei taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės ribų (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 428/2008) yra išaiškinęs, jog darbuotojo visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 5 punktą atsiranda, jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgiant į tai, pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal teismui pateikiamus rašytinius įrodymus - įmonės ir atsakovės sudarytą darbo sutartį, įmonės įstatus, nesant darbo sutartyje ir įmonės veiklos dokumentuose išlygų dėl Įmonės administracijos vadovo materialinės atsakomybės ribojimo, remiantis DK 255 str. 5 p., CK 2.87 str. 7 d., Įmonės vadovės atžvilgiu taikytina visiška materialinė atsakomybė. Dėl Įmonės vadovės materialinės atsakomybės sąlygų. Pagal DK 245 str. materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinės atsakomybės sąlygas nustato darbo įstatymai - DK ir kiti darbo įstatymai, o CK. nuostatos taikomos papildomai (DK 4 straipsnio 11 punktas, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Remiantis DK 246 str., materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Žala kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga pagal DK 246 straipsnio 1 punktą gali pasireikšti DK 253 straipsnyje išvardytais atvejais ar kai ji padaryta ir kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (DK 255 straipsnio 5 punktas). Būtina darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas). Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Ieškovas mano, kad šioje byloje yra visos būtinos sąlygos Atsakovės materialinei atsakomybei taikyti: 1. atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji nevykdė pareigos išsaugoti įmonės balanse nurodytą turtą ir jo neperdavė administratoriui, be to, atsakovė neišsaugojo bei neperdavė administratoriui ir buhalterinių dokumentų. Atsakovės veiksmų neteisėtumas grindžiamas įmonės balansu, kurį atsakovė patvirtino savo parašu ir nustatytas įsiteisėjusia (galutine ir neskundžiamą) 2016 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje eB2-1379-773/2016. 2. Dėl atsakovės pareigų nevykdymo įmonei padaryta žala bendrai 308 299 Eur sumai, kuri nustatyta pagal neišsaugoto ir neperduoto administratoriui Turto vertę pagal paskutiniojo įmonės balanso duomenis. 3. Atsakovės neteisėti veiksmai ir atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, kadangi atsakovei tinkamai vykdžius pareigas ir administratoriui perdavus turtą bei dokumentus, žala nebūtų patirta. 4. Esant teisės aktų nustatytai atsakovės, kaip įmonės direktorės, atsakomybei už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atsakovės veiksmai, nesant jokių objektyvių aplinkybių, įtakojusių tokius neteisėtus veiksmus, vertintini, kaip kalti atsakovės veiksmai. Atsakovės kaltę, šiuo atveju, nustatė ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje eB2-1379-773/2016 konstatavęs, kad tokie atsakovės veiksmai, vertintini, kaip piktybiškas teismo ir įstatymo nustatytų įpareigojimų nevykdymas, pažeidžiantis kreditorių interesus ir tai iš esmės trukdo sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui. 5. Įmonės patirta žala nustatyta atsakovės atleidimo iš darbo dieną – 2016 06 29 t. y. esant darbo santykiams tarp įmonės ir atsakovės. 6. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 29 d. už bendrovės veiklos organizavimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakinga atsakovė, įmonės patirta žala yra susijusi su jos darbo veikla.
Atsakovei ieškinio pareiškimas ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo viešo paskelbimo būdu įteiktas 2016 11 26. Nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.
Atsiliepimas iš atsakovės į ieškinį negautas, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Prašymas tenkinamas.
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisniai argumentai.
Ieškinys patenkintinas.
Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „G&G industry“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 9 d. Iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas); įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 1 1 straipsnio 3 dalies 11 punktas).
Iki šiol administratoriui nėra perduotas nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienai įmonės turėtas turtas bei dokumentai. 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo UAB „G&G industry“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Pagal Įmonės įstatų nuostatas, reglamentuojančias įmonės valdymo organų struktūrą ir kompetenciją, teismo nutartyje nurodytą pareigą ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 27 d. privalėjo įvykdyti vienasmenis įmonės valdymo organas - direktorė L. Ž., kuri įmonės direktorės pareigas ėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 22d. iki pat bankroto bylos iškėlimo. Iš einamų pareigų ji buvo atleista 2016 06 29. Kadangi ji nustatytu terminu neperdavė įmonės dokumentų ir turto, 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui, o 2016 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovei buvo skirta 2 172 Eur bauda, nutartis yra įsiteisėjusi.
Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, ABĮ, CK, kiti įstatymai, bendrovės įstatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.. CK 2.87 straipsnyje, ABI 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala. Remiantis DK 253 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Tai yra, žala darbo teisėje suprantama kaip darbdavio patirti nuostoliai dėl to, kad darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko savo darbo pareigas. Priežastinio ryšio egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sąsajumas su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.), o nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas.
Administratorius pripažįsta, jog 2016 08 24 L. Ž. perdavė mažą dalį įmonės dokumentų. Administratorius nurodo, jog iš perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, turimo turto ir jo struktūros nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Administratoriui iki šiol nėra perduoti svarbiausi dokumentai: finansinės atskaitomybės dokumentai, turto sąrašai, debitorių sąrašas ir jų skolas patvirtinantys dokumentai, didžioji knyga ir kiti dokumentai, sudaryti nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Administratorius taip pat nurodo, jog iki šiol joks turtas administratoriui perduotas nebuvo, o administratoriui nuvykus į įmonės veiklos vietą, jokių įmonės dokumentų ir turto nerasta. Pagal paskutinį turimą įmonės balansą už 2015 metus, sudarytą 2016 m. vasario 3 d., bendra įmonės turimo turto vertė (ilgalaikio ir trumpalaikio) – 308 299 Eur. Šį balansą bei kitus dokumentus, kuriais administratorius remiasi šioje byloje, atsakovė patvirtino savo parašu bei pateikė teismui, kuris sprendė bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą. Šio ieškinio pateikimo dienai administratoriui atsakovė nėra perdavusi įmonės ilgalaikio turto, kurio bendra vertė sudaro 159 642,64 Eur sumą; įmonės trumpalaikio turto, kurio vertė pagal balansą yra 148 656 Eur, iš kurio atsargos – 62 544,87 Eur; išankstiniai apmokėjimai – 37635,25 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 48 476 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovės materialinei atsakomybei taikyti: 1. atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji nevykdė pareigos išsaugoti įmonės balanse nurodytą turtą ir jo neperdavė administratoriui, be to, atsakovė neišsaugojo bei neperdavė administratoriui ir buhalterinių, bei visų kitų įmonės dokumentų. Atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina įmonės balansas, kurį atsakovė patvirtino savo parašu. 2. Dėl atsakovės pareigų nevykdymo įmonei padaryta žala bendrai 308299Eur sumai, kuri nustatyta pagal neišsaugoto ir neperduoto administratoriui turto vertę pagal paskutiniojo įmonės balanso, kurį sudarė pati atsakovė, duomenis. 3. Atsakovės neteisėti veiksmai ir atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, kadangi atsakovei tinkamai įvykdžius pareigas ir administratoriui perdavus turtą bei dokumentus, žala nebūtų patirta. 4. Esant teisės aktų nustatytai atsakovės, kaip įmonės direktorės, atsakomybei už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atsakovės veiksmai, nesant jokių objektyvių aplinkybių, įtakojusių tokius neteisėtus veiksmus, vertinami, kaip kalti atsakovės veiksmai. Atsakovės kaltę, šiuo atveju, nustatė ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje eB2-1379-773/2016 priimdamas 2016 08 17 nutartį, kurioje konstatavo, kad atsakovės veiksmai, kuomet administratoriui neperduodamas įmonės turtas ir dokumentai, vertintini, kaip piktybiškas teismo ir įstatymo nustatytų įpareigojimų nevykdymas, pažeidžiantis kreditorių interesus ir tai iš esmės trukdo sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui. 5. Įmonės patirta žala nustatyta atsakovės atleidimo iš darbo dieną – 2016 06 29, t. y. esant darbo santykiams tarp įmonės ir atsakovės. 6. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016m. birželio 29 d. už bendrovės veiklos organizavimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakinga atsakovė, įmonės patirta žala yra susijusi su jos darbo veikla.
Apibendrindamas, teismas pabrėžia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius, be kita ko, bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad joje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo juridinio asmens valdymo organai perduoti administratoriui. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo - kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), šis turi atlyginti bendrovei dėl to atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245 str. – 6.249 str., 6.263 str.), todėl iš atsakovės L. Ž. ieškovei B UAB „G&G industry“ priteisiama balanse nurodyto įmonės turto vertė 308 299 Eur.
Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovės priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 308 299 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 10 17 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Laikinosios apsaugos priemonės taikytos Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos CPK 150 straipsnio pagrindu.
Patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybei priteistina 3 181 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, CPK 80, 96 straipsnių pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. Ž. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B UAB „G&G industry““ (juridinio asmens kodas 302522822) 308 299 Eur (trijų šimtų aštuonių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų) nuostolius ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 308 299 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 10 17 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės L. Ž. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 181 Eur trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ( juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „vertimo išlaidos“, „pašto išlaidos“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodyti, kad atsakovė L. Ž. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė B UAB „G&G industry“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.