- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- II-342-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00315-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- J. Č., A. Č.
- Pareiškėjas
- M. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
nedalyvaujant pareiškėjui M. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. 2023 m. vasario 6 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos S. S. 2023 m. vasario 6 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų veiksmuose nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, sudėties savavališkai naudojantis bendru žemės sklypu uždėjus užraktus (b. l. 70-71).
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti, pažeidėjams J. Č. ir A. Č. surašyti administracinio nusižengimo protokolus už savavaldžiavimą bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis ir A. Č. bei J. Č. bendrąja daline nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypu naudojasi pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuriame nurodyta, kad 2 metrų aplink namą esančią žemės sklypo dalį žemės sklypo savininkai naudoja bendrai. 2018 metais įsigijęs stoginę, kiemo aikštelę ir kitus ant žemės sklypo esančius statinius, M. M. nustatė, kad patekti į šiuos statinius nėra galimybės, nes jais naudojasi A. Č. bei J. Č., kurie nuo 2018 m. iki šiol įrengė užraktus. Jie statiniuose laiko savo daiktus, yra užstatę priėjimą prie statinių, todėl pareiškėjui yra užkirstas kelias/apribota galimybė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. A. Č. bei J. Č. atsisakė ne tik leisti pasidaryti spynų raktų dublikatus, leisti naudotis statiniais, tačiau apskritai atsisakė net leisti apžiūrėti statinius. Be to, A. Č. bei J. Č. savavališkai stato statinius, tokiu būdu užkirsdami pareiškėjui galimybę naudotis bendrai naudojama žemės sklypo dalimi. Pareiškėjo vertinimu, A. Č. bei J. Č. atlikto ir vis dar tęsiamo savavaldžiavimo administracinio nusižengimo sudėtį atitinka šie neteisėti veiksmai: bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje savavališkai statomi statiniai; bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje savavališkai kertami medžiai; savavališkas lauko tualeto užraktų įrengimas; savavališkas lauko stoginės užraktų įrengimas; savavališkas praėjimo užstatymas, daiktų laikymas stoginėje; nukasus gruntą ir išrovus medžius iš savo valdomos žemės sklypo dalies, A. Č. bei J. Č. savavališkai gruntą ir kelmus bei šakas suvertė/supylė į pareiškėjo valdomą žemės sklypo dalį, atsisakant šį gruntą pašalinti. M. M. taip pat papildė, kad negalint naudotis stogine jis yra priverstas nuomotis kitą sandėliavimo patalpą, dėl ko kas mėnesį patiria 50,00 Eur išlaidas. Nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2023 m. balandžio mėnesio dėl neteisėtų suinteresuotų asmenų veiksmų patyrė 2850,00 Eur vertės žalą. Pažeidėjų veiksmai nepaneigia pareiškėjo nuosavybės teisės į bendrą turtą. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas turi būti panaikintas, institucijai atliekant ne išimtinai formalų, o išsamų tyrimą, apklausiant liudytojus, pažeidėjus, įvertinant pateiktus duomenis, atliekant vietos apžiūrą, nustatant visas skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Kartu M. M. prašė jo pateiktą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 1-8).
Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą (b. l. 113-114).
J. Č. ir A. Č. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo palikti galioti Nutarimą bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Paaiškinimuose nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įsigijus butą, terasos klausimas visuomet buvo iškeliamas ir naudojamas kaip spaudimo priemonė siekiant priversti atlikti pareiškėjui naudingus veiksmus. Pasiekus norimus tikslus, M. M. toliau dėl terasos jokių pretenzijų nereikšdavo. 2020 metais bendraturčiams planuojant fasado šiltinimo ir apdailos darbus, tarp M. M. ir A. Č. ir J. Č. buvo pasiektas susitarimas, kad terasos konstrukcija lieka tokia pati, o stogo ir grindų danga buvo apipjauta po 20 centimetrų, kad netrukdytų fasado šiltinimo darbams. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoti asmenys visiškai pagrįstai tikėjosi, kad M. M. jokių pretenzijų dėl terasos daugiau neturi. Pabrėžtina, jog tik dalis terasos yra įrengta bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Šiaurine, rytine ir pietine bendro naudojimo dalimis pilnai naudojasi vienas pareiškėjas: pietinėje sklypo dalyje ant bendro naudojimo žemės be jų sutikimo yra įsirengęs automobilių stovėjimo aikštelę, šiaurinėje sklypo dalyje esančioje įvažoje parkuoja jam priklausančius automobilius ir priekabą, rytinėje dalyje laiko statybines atliekas. Dėl M. M. argumentų, susijusių su iškirstais medžiais, A. Č. ir J. Č. paaiškino, kad tarp bendraturčių buvo susitarimas, kad šiaurinėje pusėje medžiai turi būti apgenėti, tas ir buvo padaryta, medžiai nėra nukirsti. Suinteresuoti asmenys taip pat pažymėjo, kad sklype buvo 2 lauko tualetai, vienas pareiškėjo valdomoje sklypo dalyje ir kitas - J. Č. ir A. Č. valdomoje sklypo dalyje, taigi abiem butams po vieną lauko tualetą. Pareiškėjas savo sklype stovinį tualetą nugriovė 2020 metais, įrengdamas automobilių stovėjimo aikštelę, o suinteresuotų asmenų lauko tualetas (duomenys neskelbtini) metais sudegė. Be to, kadangi tualetai neturi identifikacinių numerių, bet kuris iš jų galėjo būti bendro naudojimo, priklausęs visiems bendraturčiams. A. Č. ir J. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad garažas yra pareiškėjo valdomoje sklypo dalyje, ūkinis pastatas – J. Č. ir A. Č. valdomoje sklypo dalyje, todėl pareiškėjo pretenzijos į šį turtą nėra pagrįstos. Dėl savavališko praėjimo užstatymo, daiktų laikymo stoginėje suinteresuoti asmenys nurodė, kad vietoj stoginės buvo pastatytas kitas statinys, malkinė. Malkinė yra J. Č. ir A. Č. valdomos sklypo dalies priklausinys, į ją galima patekti tik per jų valdomo sklypo dalį. Faktą, kad tai visai kitas statinys patvirtina ir kadastriniai matavimai. J. Č. ir A. Č. neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti pareiškėjo reikalavimo dėl grunto ir žemių pašalinimo, kadangi pareiškėjas savo automobiliu yra blokavęs vienintelį galimą įvažiavimą į J. Č. ir A. Č. valdomo sklypo dalį, tokiu būdu padarydamas savo reikalavimus neįvykdomais. Kartu suinteresuoti asmenys nurodė, kad M. M. 2019 metais, vykdydamas savo buto remonto darbus, šiukšles ir statybines atliekas suvertė po suinteresuotų asmenų langais ir neišvežė jų 3 metus iki 2021 metų rudens. Pastarasis taip pat be suinteresuotų asmenų sutikimo jų sklypo dalyje įsirengė automobilių parkavimo aikštelę, taip pat bendro naudojimo sklypo dalyje, pietinėje sklypo pusėje, įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Suinteresuotų asmenų teigimu, M. M. daugiau nei 10 mėnesių neteisėtai savo transporto priemonėmis blokuoja šiaurinėje sklypo dalyje esančią įvažą, kuris yra vienintelis kelias patekti į suinteresuotų asmenų sklypo dalį. M. M. taip pat sudaro kliūtis laisvai parkuotis kelkraštyje prie namo, kurios buvo patrauktos tik Vilniaus miesto savivaldybės nurodymu. Be to, M. M. be suinteresuotų asmenų leidimo nuardė dalį bendro naudojimo tvoros, taip pat įrengė saulės elektrinę ant bendro naudojimo stogo, darbų eigoje sugadino ir nesuremontavo lietvamzdžio, nupjovė turėklus bendro naudojimo terasoje bei brandžią obelį rytinėje sklypo dalyje (b. l. 79-85).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. Č. komentuodama žemės sklypo nuomos sutartį, nurodė, kad ši sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) tarp tuometinių namo gyventojų, numatytos žemės ribos, pareigos ir atsakomybės. Sutartyje nurodyta, kad sutartis galios ir vėliau apsigyvenusiems asmenims. M. M. parkavimo aikštelę įsirengė jai ir jos sutuoktiniui priklausančioje sklypo dalyje. Jie įsigijo seną namą, (duomenys neskelbtini) aukštas buvo daug metų negyvenamas, įsigijo apleistą žemės sklypą, pradėjome jį tvarkyti. Jie nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) aukšte kažkas apsigyvens, nes šis turtas buvo užstatytas. Atsikraustęs pareiškėjas pradėjo kelti pretenzijas dėl terasos, kitų dalykų. Civiline tvarka į teismą kreiptasi nebuvo (b. l. 121-122).
2023 m. sausio 17 d. A. Č. apklausos protokole nurodyta, kad jis ir jo žmona J. Č. (duomenys neskelbtini) m. sausį įsigijo butą dvibučiame name (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jie jame gyvena, jų įsigytam butui priklauso žemės sklypo dalis. Tame pačiame name butą įsigijo M. M. su jo butui priklausančia sklypo dalimi. Perkant butą, su butu buvo perimta anksčiau nustatyta bendrasavininkų naudojimosi sklypu tvarka. Namas turi bendrą teritoriją, kuri plane yra bendro naudojimo. Su M. M. kyla ginčai ir konfliktai dėl bendro naudojimo teritorijos ir pastatų. Stoginė jiems įsigijus turtą jau buvo nugriauta kažkur (duomenys neskelbtini) metais, vietoj stoginės buvo pastatyta malkinė (kuri yra kitų išmatavimų ir konstrukcijos), malkinė yra atvira, joje nėra durų, ji yra jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje. Jie neturi jokių bendrų statinių su bendrasavininku, yra tik vienintelė malkinė bei ji neturi nei durų, nei spynų ir priėjimas prie jos yra laisvas. Dėl stoginės, jie ją įsigijo anksčiau negu M. M. Bendrasavininkas iki (duomenys neskelbtini) metais buvo bankas, su kuriuo suderinus buvo pastatyta stoginė. 2021 metais kartu su bendrasavininku M. M. apsišiltino visą namą polisteroliu ir susitarė, kad reikia sumažinti aplink namą esančių vaismedžių, kad išvengtų namo pažaliavimo. Todėl medžiai buvo nugenėti, jie nebuvo nupjauti ir auga iki šiol tik mažesne apimtimi. Lauko tualetas buvo ardomas, iš jo liko tik fekalijų skylė, prie kurios priėjimas yra neapribotas. Gruntas yra jiems priklausančioje žemės dalyje, taip pat joje guli nugenėti medžiai, kurių jie negali išvežti, nes bendrasavininkas M. M. yra užstatęs vienintelį įvažiavimą į jų sklypą ir dėl to yra pradėta teisena (b. l. 74).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 9 d. išrašo duomenimis, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), savininkai yra M. M. ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo) ir J. Č. bei A. Č. ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo) (b. l. 41-42).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 26 d. išrašo duomenimis, statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. M. (pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini)), J. Č. (1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), A. Č. (1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), J. Č. ir A. Č. (1/2 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 43-44).
Namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytas sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų planas (b. l. 45).
2003 m. gruodžio 17 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje nustatyta naudojimosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), tvarka (b. l. 63-64).
Grafiniame priede prie susitarimo pirkti žemės sklypą nurodyta, kaip padalijamas sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo savininkams nekeičiant jo ploto (b. l. 100-102).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, o būtent už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Įstatymų leidėjas už tokio administracinio nusižengimo padarymą numato baudą nuo šešiolikos iki šešiasdešimties eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Iš skundžiamo Institucijos Nutarimo bei M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo matyti, kad pagal pareiškėjo M. M. kreipimąsi dėl galimai neteisėtų A. Č. ir J. Č. veiksmų buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi minėtų asmenų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.
Kaip matyti iš ANK 636 straipsnio, numatančio administracinio nusižengimo byloje priimamam nutarimui taikytinus reikalavimus, šis procesinis sprendimas pasižymi keliomis sudedamosiomis dalimis, o būtent – nutarimo įžangine, aprašomąja, motyvuojamąja bei rezoliucine dalimis. Kartu minėtos normos atskiros dalys kiekvienai iš aptariamo procesinio dokumento sudedamajai daliai numato sąrašą aplinkybių, kurios privalo būti aptartos joje. Būtent ANK 636 straipsnio 4 dalyje, apibrėžiančioje nutarimo motyvuojamosios dalies turinį, nurodyta, kad šioje dalyje privalu nurodyti nustatytas aplinkybes ir išvadą, ar šios aplinkybės atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką: įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentus, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkančią kvalifikaciją ar argumentus3, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu. Jei padaroma išvada, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau yra kitų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstomos šios aplinkybės. Akivaizdu, kad anksčiau aptartas teisinis reguliavimas numato tiesioginę pareigą subjektui, administracinio nusižengimo byloje priimančiam atitinkamą nutarimą, išsamiai išdėstyti administracinio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jas paneigiančius ar patvirtinančius įrodymus, bei taip pat pateikti šiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas bei motyvuotas išvadas.
Pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo aspektu įvertinus aptariamą procesinį sprendimą ir jo medžiagą, kuri Institucijos buvo pateikta kartu M. M. skundu, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas atitiko turiniui ir formai keliamus reikalavimus, numatytus ANK 636 straipsnyje.
Minėtame procesiniame sprendime, o būtent jo motyvuojamoje dalyje, yra apsiribota išimtinai deklaratyvaus turinio teiginiais apie ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir šiai sudėčiai aktualią teismų praktiką. Šis skundžiamas Nutarimas yra neindividualizuotas. Tai reiškia, kad jame nėra pateikta jokia informacija, surinkta atlikto administracinio nusižengimo tyrimo metu, kuri leistų daryti išvadą, jog šio administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo analizuojamas pareiškėjo M. M. kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktinės aplinkybės. Iš esmės apsiribota tik bendru teiginiu, kad sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai nesutaria dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies. Tuo tarpu, nėra aišku nei kas yra minėto turto bendrasavininkais, nei kuo pasižymi jų nesutarimas. Juo labiau, nėra aišku, remiantis kokiais įrodymais minėtas nesutarimas nesudaro ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti tik tai, kad vertinant M. M. kreipimosi į teisėsaugos institucijas pagrįstumą, buvo atliktas išimtinai vienas procesinis veiksmas – apklaustas A. Č. Duomenų apie kokių nors kitų procesinių veiksmų atlikimą teismas negavo. Tai reiškia, kad atlikto administracinio nusižengimo tyrimo metu tiek pats pareiškėjas M. M., tiek kiti, galimai su tiriamu įvykiu susiję asmenys nebuvo apklausti, taip pat nebuvo gauti jų paaiškinimai. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų taip pat nematyti, kad būtų bandoma susisiekti su galimai padaryto administracinio nusižengimo inkriminavimui svarbias aplinkybes žinančiais asmenimis bei gauti tyrimui reikšmingus duomenis.
Teismui, įvertinus anksčiau aptartus duomenis, juos sugretinus su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turiniu ir jo lydimąja medžiaga, pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje atliktas tyrimas buvo formalus.
Pabrėžtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju išvada, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių bei nesilaikant ANK 636 straipsnyje numatytų reikalavimų, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,
nutaria:
patenkinti M. M. skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. 2023 m. vasario 6 d. nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.