- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-08-24
- Bylos Nr.
- N-556-1606-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Artūras Drigotas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2006 m. lapkričio 30 d. S. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2005 m. gruodžio 17 d. Akmenės rajone, Purvių miške, vykstant ,,Ašvėnų“ medžiotojų būrelio medžioklei su varovais, kuriai vadovavo S. B., antro varymo metu buvo sumedžiotos dvi tauriojo elnio patelės (jaunikliai) ir suaugusi patelė. ,,Ašvėnų“ medžiotojų būrelis Purvių miške turėjo teisę sumedžioti tik dvi tauriojo elnio pateles ar jauniklius. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas S. B. medžioklės lapo Nr. 022422 antroje pusėje neteisingai įrašė medžiotojų L. S. ir A. B. pavardes ir tuo pažeidė aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 60.14 punkto reikalavimus ir aplinkos ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255, 23 punkto reikalavimus. S. B. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Institucijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarime konstatuota, kad S. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirtas įspėjimas. S. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nutarime formaliai nurodyta, jog jis vadovavo medžioklei ir pažeidė medžioklės tvarką, tačiau nepakanka formaliai nurodyti teisės aktus, būtina ir pagrįsti, kodėl kaltas būtent jis, o ne kažkuris kitas asmuo. Nutarime dėl to nėra jokių motyvų. Vadovas medžioklėje negali atsakyti už viską, kas vyksta, jis atsako savo kompetencijos ribose. Jis laikėsi medžioklės taisyklių reikalavimų, ėmėsi papildomų įstatymais nereglamentuotų priemonių, todėl jo neveikimu kaltinti negalima. Tam, kad reikalauti iš teisinio santykio dalyvio atitinkamo elgesio, turi būti teisės norma tai numatanti bei subjektas turi turėti galimybę atitinkamai elgtis. Nėra jokios normos numatančios, kaip vadovas turi elgtis tokioje situacijoje bei kokių priemonių turi imtis. Medžioklės eigoje vadovas neturi galimybės kaip nors daryti įtaką medžiotojų individualiems veiksmams. Šiuo atveju niekas nebandė vertinti, ar medžiotojai elgėsi tinkamai, ar nepažeidė medžioklės taisyklių. Institucija priėmusi nutarimą nepašalino abejonių, jog tai kažkurio medžiotojo kaltė. Taip pat lieka tikimybė, kad žvėris buvo sužeistas vieno šūvio metu - o jau tokiai situacijai vadovas niekaip negali daryti įtakos, tai yra konkretaus medžiotojo veiksmas. Medžioklės dokumente padarytą klaidą jis pripažįsta ir ją galėjo padaryti dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių. S. B., 2005 m. gruodžio 17 d. medžioklės vadovas, prieš medžioklę tikrino medžiotojų bilietus, tačiau buvo nežymūs apsirikimai, kurių nepastebėjo ir patys medžiotojai, patvirtinę duomenų tikrumą savo parašais. Medžioklės lape nurodytų asmens duomenų visuma nekliudo identifikuoti medžiotojus dalyvavusius medžioklėje. Šis suklydimas nesukėlė jokių pasekmių, medžiotojus buvo galima identifikuoti. Administracinėn traukiamo asmens manymu, ši klaida negali būti vertinama, kaip neteisingų ar klaidingų duomenų pateikimu ir neturėtų būti vertinama kaip administracinės teisės pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 16 d. nutartimi S. B. skundą patenkino iš dalies – panaikino Institucijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Institucijai. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra suformuluota pažeidimo esmė ir nėra nurodyti kaltinimai, tik fakto konstatavimas. Nėra nurodyti konkretūs S. B. atlikti veiksmai, nors Taisyklių 60.14 punktas numato, kad draudžiama medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu /.../ arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžiokle licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti. Taigi šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti faktą, o būtina suformuluoti konkretų kaltinimą, nurodyti, koks turėjo būti pasirinktas kitas medžioklės būdas arba medžiojimas mažesniuose miškuose. Institucijos paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. neužtikrino, jog būtų sumedžiota tiek žvėrių, kiek turėjo leidimų, tačiau toks kaltinimas nesuformuluotas. To neatlikus, nėra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir tai atima teisę iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens gintis nuo pareikšto kaltinimo, atima teisę teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir naudotis kitomis teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje. Be to, priimtame nutarime nėra pasisakyta, kokiais įrodymais remiantis konstatuotas S. B. padarytas pažeidimas ir kurie rašytiniai įrodymai vertinami kritiškai bei kodėl. Teismas nurodė, kad Institucija iš naujo nagrinėdama bylą turėtų įvertinti visus surinktus įrodymus, esant reikalui apklausti liudytojus bei iš jų visumos spręsti, ar galima konstatuoti visus administracinio teisės pažeidimo elementus ir, ar S. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Priimant nutarimą, jame turi būti pasisakyta, kokiais įrodymais remiantis konstatuojamas padarytas pažeidimas, ar konstatuojamas faktas, kad administraciniai teisės pažeidimai nepadaryti ir kurie rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai vertinami kritiškai ir kodėl. Taip pat būtina įvertinti, ar medžioklės lapo Nr. 022422 antroje pusėje neteisingai įrašytos medžiotojų pavardes yra esminis pažeidimas.
II.
S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nuo inkriminuojamo pažeidimo dienos, t. y. 2005 m. gruodžio 17 d., iki paskutinės teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2007 m. kovo 16 d., praėjo daugiau nei metai. Šitoks laiko tarpas netgi baudžiamojoje byloje gali būti laikomas bylos vilkinimu.
2. Dėl bylos vilkinimo S. B. priverstas gaišti laiką, patiria nepatogumų bei nemažų išlaidų, kurios administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinėje byloje neatlyginamos, nes ATPK 279 straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas.
3. Teismas visiškai nepagrįstai perkelia savo pareigas institucijai priėmusiai nutarimą. Teismas, grąžindamas iš naujo tirti bylą, nenurodė institucijai atlikti jokių veiksmų, kurių negalėtų atlikti pats teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra pasisakęs, kad „ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatos administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą (pareigūną) įpareigoja rinkti bylai reikšmingus įrodymus, o ne tik vertinti tuos, kuriuos surinko bylą tyrusi institucija“ (administracinė byla Nr. N16 -1970/2006). Šiuo atveju S. B. žinojo, kokio įstatymo ir jo punkto pažeidimu yra kaltinamas, be to, dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę atsakyti į visus institucijos atstovo išsakytus argumentus.
4. 2006 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu jau buvo apklausti visi liudytojai. Jokių prieštaravimų ar neaiškumų teismas neįžvelgė.
5. Institucija, priėmusi nutarimą, kvalifikavo pažeidimą pagal teisės akto negaliojančią redakciją. 2005 m. gruodžio 17 d., t. y. inkriminuojamo pažeidimo dieną, Taisyklių 60.14 punktas buvo pakeistas aplinkos ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. D1-255. S. B. traukiamas atsakomybėn pagal negaliojančius teisės aktus, tokiu būdu buvo grubiai pažeistos jo teisės. Jau vien todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Kai Administracinių teisės pažeidimų kodekso konkretaus straipsnio dispozicija yra blanketinė teisės norma ir pareiškiant kaltinimą būtina nuoroda į kitą teisės aktą, nulemiantį atsakomybę pagal konkretų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, kaltinimo žodinės formuluotės nepakankamas tikslumas aiškiai nurodytam teisės aktui, jo konkrečiai normai, negali būti pagrindu naikinti sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti institucijai. Jei iš žodžiu suformuluoto kaltinimo ir nuorodų į atitinkamų teisės aktų pažeidimus nekyla abejonių dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo byla turi būti nagrinėjama iš esmės. 2006 m. lapkričio 30 d. S. B. buvo pakartotinai suformuluotas kaltinimas iš kurio tiek įžanginės dalies, tiek aprašomosios, motyvuojamosios dalių akivaizdu, kad jis kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2005 m. spalio 9 d. iki 2006 m. sausio 26 d., t. y. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu; toliau – ir Taisyklės) 23 punktą (prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, jų medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje. Medžioklei pasibaigus, prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodytų medžioklės plotų, medžioklės lape nurodoma, kiek ir kokių gyvūnų yra sumedžiota, bei surašomi panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai) ir 60.14 punktą (draudžiama medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti). Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo perduoti bylos iš naujo nagrinėti Institucijai. Kaltinimas buvo aiškus, įrodymai surinkti, todėl buvo būtina atlikti vertinimą Institucijos priimto sprendimo atžvilgiu, patikrinant, ar tikrai buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo kaltas dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar paskirta nuobauda pagrįsta ir teisėta.Taisyklių 25 punkte numatyta, kad už teisingą medžioklės lapo pirmosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, o už antrosios pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 23 punkto reikalavimus – medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Administracinėje byloje nėra surinkta duomenų apie tai, jog būdamas medžioklės vadovu S. B. prieš pradedant medžioti medžioklės lapo antroje pusėje būtų neįrašęs medžioklės datos, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmųjų raidžių, pavardžių, jų medžiotojų bilietų numerius, ar kad medžiotojai nebūtų pasirašę medžioklės lape nurodytoje vietoje. Nėra duomenų ir apie tai, kad medžioklei pasibaigus, prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodytų medžioklės plotų, medžioklės lape nebuvo nurodyta, kiek ir kokių gyvūnų yra sumedžiota, nesurašyti panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai. Neteisingai įrašytos dviejų medžiotojų pavardės – nukrypimas nuo tiesos, bet neprieštaraujantis Taisyklių 23 punkto keliamiems reikalavimams, todėl negali suponuoti ir administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį.Pagrindinės medžioklės vadovo pareigos įtvirtintos Taisyklių 26. 1 – 26. 15 punktuose, kurių tarpe ir pareiga pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių bei paukščių bus medžiojama (26. 6 p.). Neįvykdęs šios pareigos medžioklės vadovas galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, tačiau tokių faktinių aplinkybių nenustatyta. Už Taisyklių 60. 14 punkto nepaisymą administracinėn atsakomybėn trauktinas tik toks asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kokius žvėris ir paukščius draudžiama medžioti arba draudžiama medžioti tam tikru terminu, bet nesilaikė šios taisyklės, kuris neturėjo išduoto leidimo arba licencijos medžiojamiesiems gyvūnams, bet vis tiek medžiojo. Administracinėje byloje nebuvo gauta ir surinkta įrodymų, kad asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, žinodamas apie leistiną sumedžioti žvėrių skaičių, asmeniškai būtų viršijęs 2005 m. gruodžio 17 d. medžioklėje sumedžiotinų žvėrių normą ir taip pažeidęs draudimą įtvirtintą Taisyklių 60. 14 punkte. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn galimai galėtų būti patrauktas tas medžiotojas, kuris žinodamas arba turėdamas žinoti apie leistiną sumedžioti žvėrių skaičių, nesilaikė nustatytos kvotos.Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija nutaria: S. B. apeliacinį skundą patenkinti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nutarimas neskundžiamas.