Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Metoil“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje dėl baudos, skolos, palūkanų priteisimo pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovui UAB „Metoil“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo UAB „Metoil“ ieškovui S. F. 19 837,41 Lt baudos, 4849,14 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 24 686,55 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2005-01-05 tarp H. R. ir atsakovo UAB „Metoil“ buvo sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2010-01-05. 2006-03-24 ieškovas S. F. nusipirkęs patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2006-05-05 su UAB „Metoil“ pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2005-01-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, perėmimo. Atsakovas vienašališkai nuo 2009-06-05 nutraukė nuomos sutartį, negavęs ieškovo S. F. sutikimo, 2009-06-22 nuomojamos patalpos priėmimo-perdavimo aktu buvo grąžintos ieškovui. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad atsakovas sutiko sumokėti dalį baudos, vadovaudamasis nuomos sutarties 18 p. CK 6. 498 str. 1 d. 2 p., padarė išvadą, kad nebuvo jokių pagrindų nuomininkui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą pagal CK 6.498 str., todėl priteisė iš atsakovo ieškovui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Kadangi nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2009-06-22, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 4849,14 Lt nuomos mokesčio už birželio mėn.

Atsakovas UAB „Metoil“ pareiškė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. preliminaraus sprendimo ir ieškinio.

Nagrinėjant ieškinį teisme ieškovas S. F. atsisakė nuo reikalavimo priteisti jam 1102,08 Lt nuomos mokesčio už 2009 m. birželio mėn.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu pakeitė 2009-09-08 preliminarų sprendimą, priėmė ieškovo S. F. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 1102,08 Lt priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo UAB „Metoil“ ieškovui S. F. 19 837,41 Lt baudos, 3747,06 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 23 584,47 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3923,77 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas vienašališkai nuo 2009-06-05 nutraukė nuomos sutartį, negavęs ieškovo S. F. sutikimo, 2009-06-22 nuomojamos patalpos priėmimo-perdavimo aktu buvo grąžintos ieškovui. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad atsakovas sutiko sumokėti dalį baudos, vadovaudamasis nuomos sutarties 18 p., CK 6. 498 str. 1 d. 2 p., padarė išvadą, kad nebuvo jokių pagrindų nuomininkui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą pagal CK 6.498 str., todėl priteisė iš atsakovo ieškovui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Kadangi nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2009-06-22, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 3747,05 Lt nuomos mokesčio už birželio mėn. 17 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, pritaikęs procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad 2005-01-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis prieš terminą buvo nutraukta dėl atsakovo UAB „Metoil“ kaltės, kad atsakovas nuomos mokestį už naudojimąsi negyvenamosiomis patalpomis turi sumokėti iki 2009-06-22, ir priteisė ieškovui S. F. iš atsakovo 19 837,41 Lt baudos, 3747,06 Lt nuomos mokesčio (CPK 176-185, 263, 265 str., 320 str. 1 d.). Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, nes sprendime nurodyti motyvai, kurių pagrindu yra tenkinti ieškovo reikalavimai, nesutikta su atsakovo argumentais.

Byloje nustatyta, kad 2005-01-05 tarp H. R. ir atsakovo UAB „Metoil“ buvo sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2010-01-05. 2006-03-24 šias patalpas nusipirko ieškovas S. F. ir 2006-05-05 su UAB „Metoil“ pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2005-01-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, perėmimo. Byloje nustatyta, kad vieno mėnesio nuomos mokesčio dydis yra 6612,47 Lt. Atsakovas surašė 2009-04-20 pranešimą, kuriuo pranešė ieškovui, kad nuo 2009-06-05 jis nori nutraukti nuomos sutartį, nes prie nuomojamų patalpų vyksta statybos darbai, dėl to atsiranda daug statybinių dulkių, yra padidintas triukšmingumas, nuolatinės parkavimo problemos. Atsakovas 2009-06-09 raštu ieškovui pranešė, kad patalpas atlaisvino, jos ruošiamos perdažymui ir 2009-06-10 14 val. nori jas grąžinti. Byloje buvo pateiktas atsakovo 2009-06-10 raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovas yra laukiamas 2009-06-15 14 val. tam, kad būtų perduotos patalpos. Pagal bylos duomenis 2009-06-15 patalpos nebuvo perduotos. Patalpos buvo perduotos ir pasirašytas patalpų grąžinimo aktas 2009-06-22. Taigi tarp šalių buvo nutraukta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ieškovas nurodo, kad nuomos sutartis prieš terminą buvo vienašališkai nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes nuomos sutartyje nebuvo numatyta galimybė atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus ieškovą prieš vieną mėnesį ir nesikreipiant į teismą, o ieškovas nėra davęs sutikimo sutartį nutraukti, todėl atsakovas pagal sutarties 18 p. turi sumokėti ieškovui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (19837,41 Lt). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodyta aplinkybe dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimu dėl baudos priteisimo, nurodo, kad nuomos sutarties 16 p. numatė galimybę nutraukti sutartį vienašališkai prieš tai įspėjus kitą sutarties šalį prieš vieną mėnesį, nuomos sutarties 18 p. yra taikomas tik tuomet, kai yra šalies kaltė, o kadangi jis tinkamai ir laiku informavo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą pagal nuomos sutarties 16 p., tai reiškia, jog jis nepažeidė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą savaime negali būti laikomas kalte. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes ir tenkino ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinusi 2005-01-05 negyvenamųjų nuomos sutarties visas sąlygas, atsižvelgdama į sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, daro išvadą, nuomos sutarties sąlygos nesuteikė atsakovui teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, įspėjus ieškovą prieš vieną mėnesį, nesant nuomos sutarties 13 p., CK 6.217 str. numatytų sąlygų, nesant ieškovo sutikimo dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Atsakovas, nutraukęs nuomos sutartį prieš terminą nesilaikydamas sutarties nuostatų, pažeidė sutartį ir dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovą pripažinti kaltu dėl sutarties nutraukimo prieš terminą.

Kaip jau buvo minėta, 2005-01-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo terminuota, sutartyje buvo aiškiai nurodytas nuomos sutarties terminas, nuomos sutarties terminas buvo numatytas 5 metai. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, prisiėmė įsipareigojimus iki 2010-01-05 tvarkingai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtas pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad terminu apibrėžta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis paprastai atitinka abiejų šios komercinės sutarties šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Sutarties šalys gali sutarimu nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 str.); vienašališkai sutartį galima nutraukti tik sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.217–6.220 str.). Terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis suponuoja prievolinių santykių per nustatytą laiką stabilumą. CK 6.496 str. numato, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas. CK 6.497 str. numato terminuotos nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo reikalavimu, o CK 6.498 str. numato nuomininko teisę nutraukti terminuotą sutartį. Šios CK normos numato, kad dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pagal CK 6.497, 6.498 str. nuomotojas ir nuomininkas turi kreiptis į teismą, t. y. teisme pareikšti reikalavimą dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo. 2005-01-05 nuomos sutarties 11 p. buvo numatyta, kad nuomotoju reikalavimu nuomos sutartis gali būti nutraukta dėl tokių aplinkybių, kurios nurodytos CK 6.497 str., sutarties 13 p. buvo numatyta, kad nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta nuomos sutartis dėl tokių aplinkybių, kurios nurodytos CK 6.497 str. 2005-01-05 nuomos sutarties 15 p. buvo nurodyta, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta šalių susitarimu. Sutartyje nėra suformuluotos sąlygos, kad viena iš šalių gali savo nuožiūra, nesikreipdama į teismą, nutraukti prieš terminą nuomos sutartį, įspėjusi kitą sutarties šalį prieš vieną mėnesį. Pagal įstatymą (CK 6.480 str.) tik neterminuotai negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nutraukti pakanka to, kad viena šalis įspėjo apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius ar sutartyje nurodytą ilgesnį terminą. 2005-01-05 nuomos sutarties 16 p. nėra nurodytas atskiras (savarankiškas) šalių susitartas nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo pagrindas. Iš sutarties 11-15 p. matyti, kad sutarties 16 p. šalys buvo susitarusios dėl sutarties nutraukimo prieš terminą tvarkos, nesikreipiant į teismą, kaip tai numato CK 6.497 str. ir 6.498 str., kad nuomininkas, norėdamas nutraukti sutartį sutarties 13 p. pagrindu, turi įspėti nuomotoją prieš vieną mėnesį. CK 6.193 straipsnyje yra įtvirtinta kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis sutarties aiškinimo principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus sudarant sutartį, analizuoti visą sutartį. Sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą – sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; ir kt.). Įvertinus tai, kad buvo sudaryta terminuota sutartis, nustatytą terminą (5 metai), sutarties sąlygas, kuriose įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai, darytina išvada, kad šalys nebuvo susitarusios dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nesant sutarties 11, 13 p. numatytų sąlygų, apsiribojant vien tik vieno mėnesio įspėjimu. Vienašališką sutarties nutraukimą numato CK 6.217 str., t. y. kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.218 str. numato, kad CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis sutartį gali nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą privaloma pranešti iš anksto kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Šalių sudarytos sutarties sąlygos, susijusios su sutarties nutraukimu prieš terminą, leidžia daryti išvadą, kad šalys sutarties 16 p. numatė įspėjimo terminą, numatytą CK 6.218 str.

Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad buvo sutarties 13 p., CK 6.217 str. numatytos sąlygos nutraukti sutartį prieš terminą, kad su ieškovu buvo susitarta dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra kaltoji šalis dėl sutarties nutraukimo prieš terminą ir pagal sutarties 18 p. turi sumokėti ieškovui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (19837,41 Lt). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str., nes sutartis buvo sudaryta 60 mėnesių terminui, o atsakovas net 53 mėnesius patalpos nuomojosi, ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 4658,51 Lt išlaidų už komunalines paslaugas. Su tokiais apelianto argumentais nesutiktina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2010, nurodė, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti tik netesybas, numatytas sutartyje. Šios sutartinės netesybos, numatytos sutartyje, laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; ir kt.). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra privatus verslo subjektas, o tai leidžia daryti išvadą, kad turi patirties verslo ir derybų srityje, byloje nėra jokių įrodymų, kad sutarties 18 p. nurodytos netesybos buvo nustatytos ne laisva šalių valia, ir dėl to atsakovas neturi ieškovui mokėti sutartyje nustatyto dydžio netesybų, o pirmosios instancijos teismas turėjo pakeisti šalių sutarties sąlygą dėl netesybų. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad patalpos buvo nuomojamos 53 mėnesius iš 60, kad ieškovas pateikė įrodymus tik apie tai, jog patyrė 4658,51 Lt išlaidų už komunalines paslaugas, nesudaro pagrindo CK 6.73 str., 6.258 str. pagrindu sumažinti šalių nustatytas netesybas, konstatuojant, kad netesybos yra per didelės. CK 6.73 str., 6.258 str. numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; ir kt.). Priešingu atveju, būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuomos sutartį nutraukė, kai dar nuomos terminas buvo ilgesnis nei trys mėnesiai ir ieškovas turėjo teisėtą pagrindą gauti nuomos mokestį septynis mėnesius, todėl nuomos sutartyje nustatyti minimalūs nuostoliai – trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio bauda negali būti vertintina kaip per didelės netesybos. Ieškovas byloje nereiškė ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, todėl neprivalėjo teikti konkrečių įrodymų apie patirtus nuostolius.

Nepripažintini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui iš atsakovo 3747,05 Lt nuomos mokesčio už birželio mėn. 17 dienų, t. y. už laikotarpį iki 2009-06-22. Pagal bylos duomenis patalpos ieškovui buvo perduotos 2009-06-22, atsakovas yra sumokėjęs nuomos mokestį iki 2009-06-05. Atsakovas nurodo, kad ieškovas turėjo atvykti ir priimti perduodamas patalpas atsakovo nustatytu laiku 2009-06-05. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes atsakovas 2009-04-30 įspėjime apie sutarties nutraukimą ieškovui nurodė, kad nuo 2009-06-05 nori nutraukti nuomos sutartį, tačiau nenurodė jokio konkretaus laiko, kada ieškovas turi atvykti perimti patalpų, kad patalpos yra paruoštos perdavimui. Šiame įspėjime nurodyta, kad prašoma, jog ieškovas atvyktų aptarti sutarties nutraukimo sąlygų jam patogiu laiku, o ne perimti patalpų (b. l. 17). Atsakovas 2009-06-09 surašė ir išsiuntė ieškovui raštą dėl patalpų grąžinimo, kuriame nurodė, kad patalpas atlaisvino, patalpos ruošiamos perdažymui ir 2009-06-10 14 val. nori jas grąžinti ieškovui. Pagal bylos duomenis šis raštas ieškovui buvo įteiktas 2009-06-10 10 val. 30 min. (b. l. 133). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas gyvena ir dirba Troškūnuose, Anykščių r., ir apie tai atsakovui buvo žinoma. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nustatė neprotingą terminą ieškovui atvykti ir perimti patalpas. Be to, minėtame rašte buvo nurodyta, kad patalpos paruoštos dažymui, todėl darytina išvada, kad atsakovas irgi dar nebuvo pasiruošęs perduoti atsakovui tinkamai sutvarkytų patalpų. Atsakovas byloje teikė įrodymus, kad 2009-06-10 surašė raštą dėl patalpų grąžinimo, kuriame nurodė, kad ieškovo lauks 2009-06-15 14 val., šį raštą 2009-06-10 išsiuntė (b. l. 134-135) tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovui šis raštas buvo įteiktas, t. y. jis raštą gavo ir be svarbių priežasčių neatvyko perimti patalpų 2009-06-15. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuomos mokestį už laikotarpį, per kurį patalpas naudojo atsakovas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo advokatas surašė tik ieškinį ir atsiliepimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 3570 Lt advokato atstovavimo išlaidų, nes tokios išlaidos yra per didelės. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagristais, nes priteistos advokato atstovavimo išlaidos tinkamai taikant CPK 98 str., Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, vadovaujasi CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už ieškinio surašymą yra 2400 Lt (3*800), 8.2 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 2400 Lt (3*800) (ieškovas teikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio). Be to, ieškovas visą bylą vedė per atstovą, jam atstovavo advokatas, advokato padėjėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant apie advokato darbą turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad advokatas turi susipažinti su byla, bylos medžiaga, atlikti teisės aktų analizę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-621/2004). Taigi įvertinus ieškovo atstovo advokato darbą pirmosios instancijos teisme, jo atliktus veiksmus, darytina išvada, kad ieškovui priteista 3570 Lt advokato atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl ji nekeistina.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas nepanaikintinas ir nepakeistinas, apeliacinis skundas atmestinas.

Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas įrodymas, kad ieškovas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2722,50 Lt. Ieškovui priteistina dalis jo sumokėtos sumos, t. y. 1320 Lt, atsižvelgiant į advokato atliktus veiksmus apeliacinės instancijos teisme, į šių veiksmų apimtį ir pobūdį, į bylos trukmę apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą, į tai, kad Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1200 Lt (1.5*800), už vieną atstovavimo valandą teisme yra 120 Lt (0.15*800).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. F. iš atsakovo UAB „Metoil“ 1320 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, AB „Swedbank“ įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Metoil“ 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.