Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-215-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
AN2-215-397/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00022-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
E. R.
Byla Nr. AN2-215-397/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00022-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.5.3.; 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.10.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutarimo E. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarimu E. R. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio Toyota Corola Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) 5 namo, vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,24 promilių girtumas, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešęs policijai su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 219, 222 punktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde E. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – bylą nutraukti, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose numatytų administracinių teisės nusižengimų įvykių ir sudėčių, o nesant galimybės bylą nutraukti – skirti švelnesnę piniginę baudą, trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką ir nekonfiskuoti automobilio. Skunde apeliantas teigia, jog teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, visapusiškai neįvertino įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius numatytus ANK nusižengimus. Be to, teismas pažeidė ANK 567 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisykles, todėl netinkamai nustatė nusižengimus padariusį subjektą. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismo nutarimas, apelianto teigimu, yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Skundo autorius teigia, jog teismas nepagrįstai kritiškai vertino jį teisinančius įrodymus ir suabsoliutino liudytojo V. L. bei policijos pareigūnų parodymus. Nurodo, jog jis nuosekliai teigė, kad automobilio nevairavo. Automobilį vairavo G. N., kuris apie tai patvirtino raštu ir paliudijo teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kontakto su kitu automobiliu, skundo autorius teigia nejutęs ir automobilio apgadinimus pastebėjęs tik būdamas prie namų. Kai pareigūnai atvyko, automobilio variklis neveikė, todėl pareigūnai negalėjo tvirtinti, kad apeliantas jį vairavo. Kadangi automobilio nevairavo, teigia sutikęs su visais pareigūnų reikalavimais, pasitikrino girtumą alkotesteriu, tačiau vien nustatytas girtumo faktas neįrodo, kad jis vairavo automobilį. Pareigūnai nenustatę, kas vairavo automobilį, nepagrįstai apeliantui surašė administracinių nusižengimų protokolą, neatitinkantį tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Teismas, nustatęs, kad netinkamai surašytas protokolas, nesurinkti įrodymai, nepašalinti prieštaravimai, medžiagą turėjo grąžinti papildomam tyrimui, tačiau to nepadarė. Apeliantas taip pat nurodo, jog tiek pareigūnai, surašę protokolą, tiek ir teismas nepagrįstai suabsoliutino liudytojo V. L. parodymus. Šis liudytojas negalėjo patvirtinti, kad matė apeliantą sėdintį už vairo. Asmenį, vairavusį automobilį, jis atpažino iš kepurės, tačiau kepurė kaip įrodymas nebuvo paimta. Tuo tarpu pats apeliantas nuosekliai teigia automobilio nevairavęs. Tai patvirtino ir G. N.. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilį vairavo būtent apeliantas, todėl, nenustačius E. R. dalyvavimo nusižengimų padaryme, nėra jo veiksmuose administracinių nusižengimų sudėties, ir administracinių nusižengimų teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas skyrė aiškiai per griežtą nuobaudą. Nurodo, jog jis nėra linkęs daryti nusižengimus, galiojančių nuobaudų neturi, vedęs, augina du vaikus, šiuo metu neturi darbo, registruotas darbo biržoje, žmona vaiko auginimo atostogose, gyvena iš socialinių pašalpų ir tėvų pagalbos, todėl teismo paskirta 1 200 eurų bauda ir automobilio, kurio vertė 4000-5000 eurų, konfiskavimas yra pernelyg didelė finansinė našta ir nepagrįsta bausmė visai šeimai. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad teismas, konfiskuodamas automobilį, paskyrė aiškiai neproporcingą, neteisingą nuobaudą, kuri atsižvelgiant į apelianto asmenybę, šeiminę ir turtinę padėtį neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, be teisėto pagrindo suvaržo labiau nei to nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. R. apeliacinis skundas atmetamas. E. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,24 promilių girtumas, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešęs policijai su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei teigiama, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl padarytų nusižengimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo yra nepagrįsti, dėl to atmetami. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. R. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, yra pilnai įrodyta. Teismas, nagrinėdamas E. R. administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas veikos padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kodėl vienus duomenis laiko patikimais ir jais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus. Teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog E. R. kaltę, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys ir posėdyje ištirti duomenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, eismo įvykio vietos schemoje, alkotesterio kvite, o taip pat liudytojo V. L. rašytiniame paaiškinime, kurie visiškai atitinka jo parodymus teisme. Šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję ir patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes. Iš pareigūno M. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog nuvykus į iškvietimą prie (duomenys neskelbtini) namo rado stovintį apgadintą automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurio stovėjo pranešėjas V. L. ir laikė minėto automobilio vairuotoją bei teigė, kad pastarasis vairavo neblaivus, jam matant sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos nuotraukose, eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6,7), o neblaivumo kvitu nustatytas E. R. neblaivumas – 1, 24 promilės (b. l. 8). E. R. neneigė, kad galėjo būti kontaktas su kitu automobiliu, tačiau teigė, kad automobilio jis nevairavo – jį pavežė pažįstamas asmuo, tačiau šie paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja nuosekliems liudytojo V. L. paaiškinimams ir parodymams. V. L. detaliai nurodė kokioje vietoje, kokiu būdu (važiuojant atbuline eiga) automobilis Toytota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su kitu Toyota automobiliu ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojas matė, kad transporto priemonę vairuoja asmuo su mėlyna kepure. Bandė jį vytis, tačiau nepavykus pavyti nuvažiuojančio Toyota Corolla automobilio pėsčiomis, sėdo į savo automobilį ir netrukus pavažiavęs pamatė šį automobilį stovintį, prie jo buvo ir vairuotojas su ta pačia mėlyna kepure, kuris buvo neblaivus. V. L. paaiškinimai buvo nuoseklūs viso proceso metu, atitiko kitomis priemonėmis užfiksuotus duomenis, todėl teismas pagrįstai laikė juos patikimais ir vadovavosi nustatydamas faktines nusižengimų padarymo aplinkybes. Analogiškas aplinkybes V. L. nurodė tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek ir duodamas parodymus teisme. Duomenų, kad liudytojas pažinotų E. R., turėtų kokių nors piktumų ar kitų priežasčių jį apkalbėti, nėra, todėl netikėti šio asmens parodymais teismas neturėjo pagrindo. Tuo tarpu atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo nuoširdus, jo parodymai nesutapo su liudytojo G. N. parodymais, todėl šių asmenų parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai. Nors E. R. pareigūnui nurodė, kad jis automobilio nevairavo, tačiau asmens, vairavusio automobilį nei V. L., nei atvykusiam pareigūnui, neįvardijo, savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad būnant picerijoje susitikus su draugais, jį pasisiūlė pavežti nepažįstamas asmuo. Tačiau, kaip teisme paaiškėjo, E. R. su G. N., neva vairavusiu automobilį, pažįstami, E. R. apie policiją G. N. pranešė telefonu. Kad automobilį galėjo vairuoti G. N., duomenys pateikti praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio pačiam G. N. pateikus rašytinį paaiškinimą teismui. Tačiau šis liudytojas teisme nugalėjo tiksliai nurodyti eismo įvykio vietos, nesutapo jo parodymai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie jų susitikimo picerijoje aplinkybes. Toks E. R. nenuoseklumas ir jo paaiškinimų bei parodymų nesutapimas su liudytojo G. N. parodymais teismui pagrįstai leido abejoti jo paaiškinimų bei parodymų patikimumu ir juos vertini kritiškai. Be to, nelogiška, kad žinodamas, jog yra neblaivus, ir suvokdamas gresiančios atsakomybės griežtumą bei galimas neigiamas pasekmes šeimai, o tuo labiau žinodamas, kad kaltininkas, vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, buvo blaivus, nepraneštų apie tai pareigūnams, nesiimtų jokių priemonių kuo greičiau su juo susisiekti. Be to, kaip jau minėta anksčiau, liudytojas V. L. būtent E. R. atpažino kaip asmenį, vairavusį automobilį, ir kitų pašalinių žmonių, suradus E. R. stovintį prie automobilio Toyota Corolla Verso, nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai įvertino surinktų duomenų visumą ir pagrįstai sprendė, kad automobilį eismo įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo E. R.. Be to, byloje pagrįstai nustatyta ir tai, kad jis apgadinęs kitą automobilį, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog E. R. suprato atsitrenkęs į kitą automobilį, o ne į šaligatvio kraštą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekiant išvengti atsakomybės, patvirtina automobilių apgadinimo pobūdis bei mastas. Kaip matyti automobilio Toyota Corolla galinis buferis apgadintas stipriai, įlenkimas didelis, gilus, pagal automobilio preliminarią remonto sąmatą būtina keisti ne tik buferį, bet ir tvarkyti dešinį sparną, žibintą (b. l. 26-28). Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad E. R. neabejotinai suprato, kad kliudė kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog E. R. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir pagrįstai skyrė 1 200 eurų baudą bei administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą.Apeliaciniame skunde E. R. taip pat teigia, jog jam skirta neteisinga – aiškiai per griežta nuobauda, tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinės nuobaudos skyrimo apsektu, konstatuoja, jog teismas, skirdamas nuobaudas už atskirus nusižengimus, o taip pat ir galutinę nuobaudą, administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl ją keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Apylinkės teismas, skirdamas administracines nuobaudas E. R. atsižvelgė ir įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei tai, kad byloje nebuvo duomenų dėl ankstesnio apelianto baustumo administracine tvarka. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas skyrė už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą pačią švelniausią nuobaudą – įspėjimą, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – 800 eurų baudą, kuri yra mažesnė nei sankcijos minimumas (850 Eur), o už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą ir minimalios sankcijoje numatytos trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Be to, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi taip pat konfiskavo transporto priemonę Toyota Corolla Verso, kuria naudojantis buvo padaryti nusižengimai. Pažymėtina, jog pažeidėjui skirtos tokios baudos, kurios atitinka sankcijų minimumus ar net mažesnės už juos ir tai padaryta net ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl teigti, kad yra per griežtos, nėra jokio pagrindo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, galutinė nuobauda E. R. paskirta tokia, kuri skirta už sunkiausią (ANK 423 straipsnio 3 dalis) iš padarytų administracinių nusižengimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytų nusižengimų sunkumą ir pavojingumą (vairavo transporto priemonę neblaivus, kai neblaivumas viršijo 1 promilę, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino), darytina išvada, kad skirtoji nuobauda nelaikytina akivaizdžiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga.ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Teismas transporto priemonės konfiskavimą motyvavo tuo, kad E. R. administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus ir siekiu užkirsti kelią pakartotinai nusižengti. Aukštesniojo teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas motyvuotas, pagrįstas ir byloje nėra pagrindo teigti, kad šios administracinio poveikio priemonės taikymas kartu su bauda, net ir įvertinus nusižengimą padariusio asmens finansinę padėtį, būtų akivaizdžiai neteisinga ar neproporcinga poveikio priemonė. Pažymėtina tai, kad apelianto padaryti nusižengimai pavojingi, keliantys realią grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai, net ir padarę realią turtinę žalą. E. R. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip keldamas realią grėsmę eismo saugumu, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Tai rodo ypatingai didelį pažeidėjo neatsakingumą, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nepaisymą, abejingumą savo neteisėto elgesio galimoms pasekmėms. Be to, nors E. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje administracine tvarka baustas ne kartą, o tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už greičio viršijimą, kai greitis viršytas daugiau nei 50 km/h. Praeityje taip pat baustas už įvairius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Skundžiamu nutarimu apeliantas nubaustas už nusižengimus, kurie padaryti irgi būnant apsvaigus nuo alkoholio, be to, dar ir valdant padidinto pavojaus šaltinį ir taip keliant realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, padarant realią turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad nekonfiskavus transporto priemonės gali būti padaryti nauji nusižengimai, ir vien tik baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus pakankamos priemonės pasiekti individualią prevenciją, todėl nagrinėjamu atveju automobilis konfiskuotas pagrįstai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apeliantas padarydamas nusižengimus prisiėmė ir pasekmių dėl padarytų nusižengimų riziką, todėl tai, kad teismo paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė apsunkins finansinę šeimos padėtį, nesuteikia pagrindo šias poveikio priemones vertinti kaip neteisingas, neproporcingas ir švelninti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 4 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl apeliacinio skundo prašymas skirti mažesnę baudą ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo netenkinamas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl E. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gytis Večerskas