- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-39-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02309-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- J. S., D. S.
procesinio dokumento kategorijos: 44.2.4.1; 445.2., 126.8., 121.1; 121.21; 121.22.
2013 m. sausio 9 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jursada“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5249-568/2012 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jursada“ ieškinį atsakovams J. S. ir D. S. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jursada“ prašymas dėl 10 975 Lt nuostolių priteisimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jursada“ buvusio įmonės vadovo ir savininkės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jursada“ administratoriaus ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011-03-21 nutartimi UAB „Jursada“ iškelta bankroto byla, atsakovė J. S. yra 100 procentų turinti bankrutavusios UAB „Jursada“ akcininkė, atsakovas D. S. nuo 2009-01-12 iki 2009-11-02 buvo įmonės direktorius. Teismas nustatė, kad remiantis 2011-05-02 priėmimo–perdavimo aktu atsakovė J. S. perdavė administratoriui A. A. UAB „Jursada“ dokumentus, trumpalaikis turtas administratoriui neperduotas, nes sugedęs. Teismas nustatė, kad atsakovė J. S. pripažino, jog niekada nevengė savo pareigos perduoti turtą bankroto administratoriui, kad ji siekia bendradarbiauti, pasiūlė administratoriui spręsti iškilusį ginčą taikiai. Teismas sprendė, jog nėra įrodyta ir aplinkybė, kad atsakovai įvykdė tam tikrus veiksmus, dėl kurių atsirado turtinė žala. Teismas, vertindamas atsakovės J. S. veiksmus, laikė, jog atsakovė visą turtą išsaugojo ir jį galima būtų realizuoti, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų – siūlė turtą įsigyti kreditoriams, tačiau į tokį pasiūlymą nebuvo sureaguota. Teismas sprendė, kad administratorius, gindamas ar kreditorių, ar pačios įmonės teises nėra aktyvus ir nesiekia bendradarbiauti su atsakovais. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog civilinė atsakomybė atsirado neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.), t. y. neįrodė, jog atsakovų neteisėti veiksmai buvo priežastis civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovei neįrodžius aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas, teismas ieškinį atmetė, kaip neįrodytą ir nepagrįstą, nes neįrodytos aplinkybės, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsirado žala (ir tai gali būti laikoma atsakovų veiksmų rezultatu), kurią privalo atlyginti atsakovai solidariai (LR CPK 177, 178 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimą skundžia ieškovės bankrutavusios UAB „Jursada“ administratorius. Apeliantės atstovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5249-568-20122 ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų J. S. ir D. S. 10 975 Lt ieškovui bankrutavusiai UAB „Jursada“ padarytiems nuostoliams atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliantės atstovas nesutinka su sprendimu, mano, kad teismo išvados yra neteisingos, teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog visas trumpalaikis turtas, kuris buvo aprašytas 2011-04-01, yra išlikęs.
Teismas klaidingai įvertino aplinkybes, kadangi 2011-05-02 perdavimo metu administratoriui pareikalavus perduoti įmonės turtą pagal pačios atsakovės sudarytą ir pateiktą balansą bei 2011-04-01 trumpalaikio turto sąrašą, atsakovė J. S. turto neperdavė, o vietoj to pateikė pasirašytą paaiškinimą, kad atsargos (medžiagų likučiai) „<..> prarado prekinę vertę, metalo gaminiai surūdijo, lankstiniai ir sieninės plokštės išsilankstė, vartų automatikos tapo neveikiančios.“
Taip pat 2011-05-02 priėmimo–perdavimo akte atsakovė J. S. nurodė: „Turtas (trumpalaikis) neperduotas, nes sugedęs ir sunykęs“. Be to, administratoriui pateikus 2011-11-15 pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė J. S. savo 2011-12-12 atsakyme vėl gi nurodė, kad Turtas susidėvėjo, turto perduoti nepasiūlė. O pateikus ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo neišsaugant ir neperduodant įmonės turto, atsakovė J. S. pateikė naują versiją, kad turtas yra išlikęs ir gali turtą perduoti. Apeliantės vertinimu, toks atsakovės elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas.
Bet kokiu atveju akivaizdu, kad atsakovė J. S. per nustatytus terminus turto neperdavė, vietoj to pateikdama paaiškinimus, kad turtas yra sunykęs. Taigi neperdavusi turto atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių BUAB „Jursada“ atsirado žala, todėl atsakovė turi šią žalą atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad administratorius nėra aktyvus ir nesutiko spręsti ginčo taikiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p. nustatyta įmonės valdymo organų pareiga per nustatytą terminą perduoti įmonės turtą (įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus). Administratorius reikalavo perduoti įmonės turtą, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, atsakovė J. S. turto neperdavė paaiškinusi, kad turtas sunykęs. Vadinasi, atsakovė J. S. neįvykdė pareigos perduoti turtą, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Taigi administratorius elgėsi aktyviai, todėl neperdavus turto, gindamas kreditorių ir įmonės interesus, kreipėsi į teismą reikalaudamas atlyginti nuostolius neišsaugant ir neperduodant administratoriui įmonės turto. apeliantės nuomone, atsakovės J. S. versija, kad dabar ji gali turtą perduoti, yra nereali, prieštaraujanti ankstesniam atsakovės elgesiui ir paaiškinimams, taip pat šis pasiūlymas pateiktas beveik metus praleidus terminą vykdyti nustatytą pareigą perduoti turtą, o per šį laikotarpį, jeigu turtas ir būtų išlikęs, tai tinkamai nesaugomas (kaip kad nurodė atsakovė) iš susidėvėjusio jis taptų visiškai susidėvėjęs.
Jeigu įmonės finansinė padėtis buvo tokia prasta, kad įmonė neturėjo lėšų net sandėliavimo išlaidoms padengti, tai įmonės vadovui ir savininkui buvo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Jau 2009 metais įmonė buvo nemoki, t. y. nevykdė įsipareigojimų, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Pagal 2009 metų balanso duomenis, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 42 085 Lt, o turtas – 16 909 Lt. Esant įmonės nemokumui, nei vadovas, nei savininkas nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir savo aplaidžiu neveikimu prarado turimą įmonės turtą. Dėl to įmonė prarado galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus: neišsaugojo turto, neperdavė jo administratoriui, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė įstatymuose (CK 2.87 str., Įmonių bankroto įstatyme) nustatytų pareigų. Dėl šių veiksmų BUAB „Jursada“ atsirado žala, todėl atsakovai turi šią žalą atlyginti visiškai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turėtų būti aktyvus. Teismas turi siekti apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaudamasis viešuoju interesu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į BUAB „Jursada“ atstovo apeliacinį skundą atsakovė J. S. prašė apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimo nekeisti.
2011-05-02 administratoriui atvykus perimti įmonės dokumentų ir turto, atsakovė perdavė įmonės dokumentus, o trumpalaikio turto administratorius neperėmė, nes jis buvo sandėliuojamas ne toje vietoje, kur buvo perimami įmonės dokumentai. Administratorius atvyko perimti turto ir dokumentų lengvuoju automobiliu ir dviem lagaminais, taigi fiziškai perimti trumpalaikio turto negalėjo. Atsakovė suprato, kad administratorius trumpalaikio turto paimti atvyks vėliau, tačiau iki šiol atsakovė jį sandėliuoja, saugo ir patiria materialinių nuostolių. Savo paaiškinime perduodama įmonės dokumentus 2011-05-02 atsakovė parašė, kad trumpalaikis turtas, kuris susidarė 2008 m. ir ankstesniais metais, nusidėvėjo. Minėtą trumpalaikį turtą sudaro medžiagos, kurios skirtos naudoti lauko sąlygomis (metaliniai vamzdžiai ir lakštiniai ir kiti, kurie yra skirti tvorų, vartų ir vartelių gamybai). Visi šie gaminiai yra montuojami lauke ir eksploatuojami lauko sąlygomis.
Trumpalaikį turtą laiku perdavus administratoriui nebūtų apsaugoti kreditorių interesai, nes trumpalaikis turtas, pavyzdžiui: metalo vamzdžiai, kurių 1 metro kaina apie 10 Lt, lankstinių 1 m kaina apie 9 Lt, yra mažavertis. Nurodydama, jog turtas sunykęs, atsakovė turėjo omenyje, kad jis jau nebeturi prekinės išvaizdos ir yra paruoštas kaip žaliava vartų ar tvorų gamybai, nes metalo vamzdžiai ir gaminiai gali sugesti tik morališkai, bet ne fiziškai. Atsakovė niekada neteigė, kad šio trumpalaikio turto nėra. Patvirtinti aplinkybėms, kad ir šią dieną turtas yra išlikęs, atsakovė prideda nuotraukas.
Kreditoriai trumpalaikio turto pirkti nesutiko, nes ruošiniai yra supjauti pagal vykdyto užsakymo matmenis, o perkant kitam objektui, susidaro dideli likučiai, nes gaminių matmenys yra kiti.
Trumpalaikis turtas (atsargos) už 10 975 Lt susidarė ne tik per 2008 m., bet ir per ankstesnius įmonės veiklos metus.
Trumpalaikis turtas (medžiagų likučiai), t. y. metalo ruošiniai, buvo laikomi normaliomis sąlygomis, vadovaujantis statybos normomis ir taisyklėmis, tačiau nevykdant veiklos nuo 2009 m. sausio mėnesio laikomos statybinės medžiagos susidėvėjo morališkai, tačiau natūroje jos yra sandėliuojamos ir saugomos, dėl to atsakovė patiria materialinių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovei nurodžius, kad turtas išlikęs, administratorius nesikreipė dėl turto perėmimo.
Dėl UAB „Jursada“ bankroto bylos iškėlimo į teismą atsakovė nesikreipė, nes tikėjosi, kad greitu laiku baigsis sąstingis statybų versle ir įmonė toliau vykdys veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su tuo, kad atliko neteisėtus veiksmus: neišsaugojo įmonės trumpalaikio turto, ir taip padarė bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis balanse nurodytos trumpalaikės turto vertės žalą, neperdavė jo administratoriui, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų.
Atsakovė sutinka sudaryti taikos sutartį.
Atsiliepimas
Kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. S. pateikė 5 vnt. nuotraukų fotokopijų (b. l. 75–79).
Atsakovas D. S., nurodė, kad UAB „Jursada“ pradėjo dirbti 2002-09-30 plėtros direktoriumi. Vykdė gamybos organizavimo, projektavimo, darbuotojų apmokymo, medžiagų ir įrangos tiekimo darbus. Visus finansinius, banko operacijas tvarkė akcininkė ir direktorė J. S.. 2008 m. įvykus ekonominiam sunkmečiui, netekus užsakymų darbams, J. S. paskyrė atsakovą įmonės direktoriumi, o pati išėjo dirbti į valstybinę įmonę. Tuo metu, kai atsakovas buvo paskirtas įmonės vadovu, UAB „Jursada“ jau buvo skolinga tiekėjams, taigi atsakovas buvo paskirtas faktiškai bankrutavusios įmonės vadovu. Visos likusios medžiagos ir gaminiai yra laikomos J. S. priklausančiame sklype ir sandėlyje Anykščių g. 22, atsakovas raktų nuo šių pastatų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008).
Atsakovė pateikė 5 vnt. nuotraukų fotokopijų kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovės pateiktos nuotraukų fotokopijos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme. Todėl ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, remiantis CPK 314 str., priimti atsisakoma, nes būtinybė pateikti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovams taikytinos civilinės atsakomybės nuostatų.
Ieškovės atstovas prašė atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, priteisti iš atsakovų solidariai trumpalaikio turto vertę – 10 975 Lt, nes:
bendrovės vadovai, žinodami, kad UAB „Jursada“ nevykdė veiklos nuo 2009 m., nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo,
bendrovės vadovai neperdavė po bankroto bylos iškėlimo ieškovės atstovui administratoriui UAB „Jursada“ trumpalaikio turto,
bendrovės vadovai netinkamai saugojo turtą 2008–2009 m. laikotarpiu, laikė turtą ne specialiai pritaikytuose sandėliavimui patalpose, o lauko sąlygomis, nesiėmė priemonių realizuoti turtą nesant galimybės turtą tinkamai saugoti,
bendrovės vadovai savo aplaidžiu neveikimu prarado turimą įmonės turtą, dėl to įmonė prarado galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir kt. v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesnės apimties bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o 2 dalyje – jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.
Ieškovės atstovo teigimu, žalos įmonei padaryta dėl trumpalaikio turto – 10 975 Lt vertės – neišsaugojimo, teisėjų kolegija su šia ieškovės atstovo išvada sutinka dėl toliau išdėstytų motyvų.
Dėl bendrovės administracijos vadovo atsakomybės, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo
Ieškovės atstovo teigimu , žalos įmonei padaryta turto netekimu. Ieškovės atstovas įrodinėjo byloje, kad atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė turto netekimą – jo neišsaugojimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
ĮBĮ 8 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Jursada“, įmonės kodas 135890420, registruota Kaune, Žemaičių g. 48-4, buvo įsteigta 2002 m. gegužės 13 d., įmonės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt (b. l. 9–17). Pagrindinė įmonės veikla – kiemo vartų, tvorų ir vartelių gamyba ir montavimas (kiti baigiamieji statybos darbai). Remiantis UAB ,,Jursada“ akcininkės sprendimu Nr.02, iki 2009 m. sausio 9 d. bankrutavusios įmonės direktorė buvo atsakovė (įmonės vienintelė akcininkė) J. S., nuo 2009-01-12 bankrutavusios įmonės direktoriumi paskirtas D. S. ir jam nustatyta 1 300 Lt dydžio mėnesinė alga (b. l. 18). Vėliau, remiantis UAB ,,Jursada“ 2009-11-02 įsakymu, atsakovas D. S. buvo atleistas pagal DK 125 str. 1 d. nuo lapkričio 2 d., tuo pačiu įsakymu buvęs įmonės direktorius įgaliotas atstovauti įmonei valstybinėse institucijose už praeitą įmonės veiklą iki bus paskirtas naujas vadovas. UAB ,,Jursada“ balansas patvirtina, kad trumpalaikis turtas (16 909 Lt), nurodytas 2009-12-31 balanse, buvo gerokai mažesnis už įmonės įsipareigojimus – 42 085 Lt, taigi įmonė nurodytą datą buvo nemoki, nes jos skolos beveik tris kartus viršijo įmonės turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sunki įmonės turtinė padėtis buvo žinoma tiek atsakovei J. S., tiek įmonės vadovu dirbusiam D. S.. Todėl atsakovai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti ūkinės-komercinės veiklos nuo 2009 m. sausio mėnesio. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai, nesiimdami įstatyme numatytų priemonių įmonės statusui pakeisti, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, sukėlęs žalos, už kurios padarymą atsakovams kyla atsakomybė atlyginti ieškovei žalą.
Dėl pareigos perduoti BUAB administratoriui trumpalaikį bankrutavusios įmonės turtą
Remiantis Kauno apygardos teismo 2011-03-21 nutartimi, UAB „Jursada“ iškelta bankroto byla (b. l. 7–8). Bankrutuojančios UAB „Jursada“ administratoriumi paskirtas A. A.. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo 2011-03-21 nutartimi įmonės valdymo organams, šiuo atveju atsakovei J. S. (b. l. 85), nustatyta pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.), atsakovė J. S. neginčija, kad įmonės turtas administratoriui nebuvo perduotas. Atsakovės motyvai, kad administratorius atvyko 2011-05-02 perimti iš atsakovės įmonės turtą neturėdamas šiam turtui išvežti tinkamo transporto bei tai, jog atsakovė tikėjosi, jog administratorius trumpalaikį turtą atvyks paimti vėliau, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bankrutavusios įmonės turtas neperduotas administratoriui dėl nepriklausančių nuo atsakovės J. S. aplinkybių, nes tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo. Priešingai, įsiteisėjus 2011-04-01 teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jursada“, bankrutavusios įmonės trumpalaikis turtas, kurį remiantis atsakovės J. S. 2011-04-01 sudarytu sąrašu, sudarančiu 19 pozicijų, bendros 10 975,09 Lt vertės (b. l. 26), administratoriui nebuvo perduotas ne dėl atsakovės nurodytų civilinėje byloje motyvų (dėl administratoriaus nepasiruošimo perimti turtą, dėl atsakovės prielaidų, kad turtą perduos vėliau), o dėl to, kad trumpalaikis turtas sugedęs ir tai nurodyta 2011-05-02 akte (b. l. 20), kurį pasirašė atsakovė J. S.. Atsakovė šio dokumento byloje neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo dokumentu sprendime ir laiko įrodyta, kad įmonės ginčo turtas nebuvo perduotas administratoriui (CPK197 str. 1 d. 182 str. 5 p.). Atsakovės motyvai, dėl galimumo perduoti administratoriui trumpalaikį turtą šiuo metu arba šioje byloje sudaryti taikos sutartį dėl ginčo turto perdavimo administratoriui, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės už įsiteisėjusios teismo 2011-03-21 nutarties nevykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo išsprendimas atsakovės nurodytu būdu, t. y. sugedusio turto perdavimas administratoriui, nebūtų sąžiningas ir teisingas kreditorių atžvilgiu, prieštarautų teisingumo principui (CK 1.5 str.), todėl šioje byloje negali būti taikytas ginčui išspręsti. Tad teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė J. S., nuo 2011-04-01 nevykdydama įsiteisėjusios teismo 2011-03-21 nutarties, savo veiksmais pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, kurios numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje (CPK 18 str.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2011-05-02 priėmimo–perdavimo akte (b. l. 20) nurodė, jog trumpalaikis turtas administratoriui neperduotas, nes yra sugedęs (b. l. 20). Paaiškinime apie UAB „Jursada“ trumpalaikį turtą (atsargas) atsakovė J. S. nurodė, kad UAB „Jursada“ veiklos nevykdė nuo 2009 m. sausio mėn., tai ir nuo 2008 m. likęs trumpalaikis turtas buvo sandėliuojamas lauko sąlygomis, nes nevykdanti veiklos įmonė neturėjo lėšų nuomoti specialių sandėliavimų patalpų. Daugiau nei dvejus metus (nuo 2009 m. sausio mėn.) lauko sąlygomis išstovėjusios medžiagos (trumpalaikis turtas) prarado prekinę vertę, metalo gaminiai surūdijo, lankstiniai ir sieninės plokštės išsilankstė, vartų automatikos tapo neveikiančios. Atsiliepime BUAB „Jursada“ administratoriui dėl nuostolių atlyginimo 2011-12-12 atsakovė J. S., be paminėtų motyvų apie trumpalaikio turto būklę, nurodė taip pat tai, kad įmonės trumpalaikis turtas taip pat susidėvėjo morališkai (b. l. 22–23). Taigi įvertinus visas nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, abu patraukti šioje byloje atsakovai yra solidariai atsakingi už įmonės turto nuvertėjimą, nes eilę metų nesiėmė priemonių dėl turto konservavimo, taip pat, kaip nustatyta anksčiau, dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jursada“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai elgėsi nerūpestingai laikydami netinkamomis sąlygomis įmonės turtą, dėl to konstatuojama, kad atsakovų aplaidumas sąlygojo turto sugadinimą (CPK 185 str.). Atsakovų motyvai, kad dalis įmonės klientų bankrutavo, kiti asmenys, susiję su atsakovų vadovaujama įmone komerciniais ryšiais, nepageidavo perimti įmonės turto, nesudaro pagrindo atleisti atsakovus nuo pareigos atlyginti žalą įmonei, nes atsakovai iki bankroto bylos iškėlimo būdami įmonės vadovais turėjo pareigą rūpintis įmonės turtu. Atsakovų veiksmai neatitiko nustatytų įstatyme rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matų (CK 2.87 str. 1 d.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas šioje byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovų veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atleisti atsakovus nuo žalos atlyginimo, nes atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, aplaidžiai tvarkė įmonės turtą, dėl to jis sugedo, iškėlus įmonei bankroto bylą atsakovė J. S. su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo, jam trumpalaikio turto neperdavė. Atsakovai neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Įmonės balanso duomenys patvirtina, kad įmonė turėjo trumpalaikį turtą bendros vertės 16 909 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad 2008 m. pabaigoje įmonė dar turėjo pakankamai turto, kad būtų galėjusi patenkinti dalį kreditorių reikalavimų, tačiau su jais nebuvo atsiskaityta, o vėliau dėl netinkamų saugojimo sąlygų turtas sugedo. Dėl to konstatuotina, kad tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad atsakovai negali būti atleisti nuo pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą tuo pagrindu, kad ginčo turto tariamai neėmė atsakovų kreditoriai, nes visų pirma atsakovai, būdami įmonės vadovais, privalėjo pasirūpinti įmonės turtu, be to, operatyviai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba protingomis priemonėmis išsaugoti trumpalaikį įmonės turtą. Antra, byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovų pastangas informuoti įmonės kreditorius apie sunkią įmonės turtinę padėtį, apie galimybę apmokėti kreditorių skolas įmonės trumpalaikiu turtu (CPK 12, 178 str.). Todėl šis atsakovų motyvas apie bendradarbiavimą su kreditoriais, pastangas sumažinti žalą yra neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių jų kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovus nuo pareigos atlyginti ieškovei žalą dėl turto sugadinimo, nes byloje atsakovų kaltės prezumpcija nenuginčyta.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to nenustatė visų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų ir pažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).
Teisėjų kolegija, nustačiusi visas atsakovų atsakomybės sąlygas (CK 2.87 str. 7 d., 6.245–6.249 str.), patenkina ieškovės apeliacinį skundą, panaikina skundžiamą sprendimą, priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkina, priteisia ieškovei iš atsakovų solidariai žalos atlyginimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330, 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
n u sprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Jursada“ ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovų J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, Anykščių g. 22-1) ir atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 10 975 (dešimt tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt penkis) Lt ieškovei BUAB „Jursada“ (į. k. 135890420, reg. Žemaičių g. 48-4, Kaune, a. s. (duomenys neskelbtini), korespondencijos adresas Vilnius, Žalgirio g. 88-605).