Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įgalioto atstovo I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2012 m. balandžio 10 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d., už tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, savo vadovaujamos įmonės darbo objekte - statomame name, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2012 m. kovo 20 d., leido dirbti plataus profilio darbininko pareigose J. S., nesudaręs su juo darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai jį įdarbino ir leido jam dirbti minėtame objekte.

Teismas vertindamas liudytojo D. C. parodymus, nutarime nurodė, kad J. S. buvo duotas šalmas, abu turėjo darbinius rūbus, jais buvo persirengę, turėjo atsinešę pietus, todėl teismo vertinimu, akivaizdu, jog šie asmenys vis gi buvo pasirengę dirbti statomame bendrovės objekte. Anot atstovo, net jei teismas ir teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatytų, kad asmenys buvo pasirengę dirbti statomame bendrovės objekte, tai negalėtų būti pagrindu daryti išvadą, kad asmuo realiai dirba bendrovėje, nes asmens subjektyvus manymas, kad jis yra pasirengęs dirbti, nedaro jokios įtakos darbdavio subjektyviam sprendimui priimti ar ne asmenį į darbą. Be to, UAB „duomenys neskelbtini“, darbuotojams, priimamiems laikinam darbui, darbo rūbai nėra išduodami, o asmenys jais pasirūpina patys, todėl teismo išvada, kad tas faktas, jog J. S. buvo apsirengęs darbo rūbus, pagrindžia tai, kad jis realiai dirbo bendrovėje yra neteisingas. Faktas, kad statybininkas atsineša pietus, taip pat nesuponuoja išvados, jog jis realiai dirba vienoje ar kitoje vietoje. Be to, tai gali būti paaiškinama tuo, kad J. S., atvykdamas į statomą objektą 2012-03-20, manė, jog turi visus reikalingus dokumentus ir bus tą pačią dieną įdarbintas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad UAB „duomenys neskelbtini“ statomame objekte aptiktas asmuo J. S., darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu nebuvo realiai pradėjęs dirbti. I. K., atkreipia dėmesį, jog nutarime nėra aiškiai leistinais įrodymais pagrįstas šio objektyviojo administracinio teisės pažeidimo požymio buvimas, o remiamasi tik prielaidomis. Teismas perdėtai didelę įrodomąją reikšmę teikia pirminiam J. S. paaiškinimui, teiktam darbo inspekcijos patikrinimo metu, kuriame jis nurodo, kad objekte dirbo. Tačiau teismas vertindamas šį įrodymą, visiškai neatsižvelgė į J. S. asmenybę (J. S. jaudinasi, nesugeba aiškiai ir sklandžiai išdėstyti savo minčių ar atsakyti į jam užduodamus klausimus, neskiria darbo teisinius santykius įforminančių dokumentų), dėl to, jo pateiktas paaiškinimas neturėtų būti vertinamas kaip patvirtinantis neabejotiną tiesą. Šioje byloje, nėra jokių įrodymų, kad J. S. būtų sukūręs kokį nors produktą, ar kokiais nors savo veiksmais atnešęs naudos A. K. vadovaujamai bendrovei. Teismas priėmė nutarimą konkrečiai nenurodydamas, kokiais argumentais remdamasis padarė išvadą, kad A. K., kaip darbdavio, ir J. S., kaip tariamai nelegalaus darbuotojo, santykiuose buvo darbo sutarties požymių. Nors teismas nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytojų J. S. ir D. C. parodymus laiko neįtikinančiais, tačiau visiškai nevertino liudytojo, UAB „duomenys neskelbtini“ projektų vadovo R. S. parodymų duotų teismo posėdyje, taip pat A. K. bei jo atstovo paaiškinimų, o savo išvadą iš esmės grindė tik J. S. priminiu paaiškinimu ir darbo inspekcijos atstovo paaiškinimais. A. K. ir jo atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad A. K. ir J. S. iki darbo inspekcijos patikrinimo 2012-03-20 ar jos metu nebuvo susitarę dėl darbo, nes susitarimas dėl darbo nebūtų įmanomas ir fiziškai, kadangi A. K. 2012 m. kovo 19 ar 20 dienomis, taigi ir Inspekcijos patikrinimo metu, net nebuvo Klaipėdoje, o kitais būdais (pvz.: telefonu ar kitomis priemonėmis) taip pat nebuvo bendravęs su piliečiu J. S. Tą faktą patvirtina ir pats J. S. pirminiame savo paaiškinime.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo pabrėžta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius A. K. nėra įgaliojęs jokio kito asmens, tame tarpe ir R. S., su būsimais darbuotojais sudarinėti darbo sutarčių ar dėl jų derėtis. Šiame statomame objekte, projektų vadovas R. S., A. K. nesant Klaipėdoje, be tiesioginių savo darbo užduočių, dar ir surinkdavo norinčių įsidarbinti asmenų dokumentus bei kitus duomenis ir perduodavo juos į įmonės kontorą Panevėžyje. Pats direktorius su priimamais asmenimis sutaria dėl visų būtinųjų darbo sutarčių sąlygų ir pasirašo su jais darbo sutartis. A. K. nėra subjektas, kuris tokiu atveju būtų atsakingas už J. S., kaip įtariamo nelegaliai dirbus, įdarbinimą. Pasak I. K., A. K. niekada neteigė, kad J. S. UAB „duomenys neskelbtini“ darbo inspekcijos patikrinimo metu ar iki jo iš vis dirbo, o tuo labiau dirbo nelegaliai, todėl teismo išvada, kad A. K. teigia, kad jis „nėra atsakingas už tai, kad J. S. dirbo nelegaliai“ yra visiškai nesuprantama ir suponuojanti tai, jog pats A. K. pripažįsta, kad J. S. nelegaliai dirbo, nors visuose savo paaiškinimuose A. K. nurodo manąs, kad savavališkame J. S. buvime statomame objekte Klaipėdoje 2012-03-20 jokių darbo požymių neįžvelgia. Taip pat teismas nenurodė, kokiais byloje esančiais duomenimis paneigti A. K. teikti paaiškinimai. Nutarime teigiama, jog „nustatyta, kad J. S. visgi dirbo paklusdamas A. K. nustatytai darbo tvarkai - A. K. įgaliotas projektų vadovas R. S. J. S. nurodė darbovietę, darbo vietą, joje sulygtą plataus profilio darbininko darbą, buvo laikomasi ir nurodymų dėl darbo laiko“. Šią išvadą I. K. manymu, teismas daro pasiremdamas išimtinai tik J. S. pirminiu paaiškinimu ir visiškai neatsižvelgdamas į kitas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes. Kyla pagrįstos abejonės dėl to, kokiu būdu galėjo būti sutartas, kokios profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas galėtų būti dirbamas ar kokios pareigos einamos darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu užfiksavus J. S. statomame objekte, jeigu A. K. niekada iki darbo inspekcijos patikrinimo ar jos metu nederino su J. S. jokių darbo sutarties sąlygų, be to, pats J. S. savo pirminiame paaiškinime nurodo, jog tarėsi su R. S. Pasak atstovo, iš liudytojų J. S., D. C. ir R. S. parodymų bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu, taip pat iš A. K. ir jo atstovo paaiškinimų, matyti, jog J. S. ant statomo objekto stogo užlipo savo jėgomis, sprendimu ir valia, be projektų vadovo, o tuo labiau be A. K., žinios ir/ar leidimo, be to projektu vadovui nebūnant objekte. Šie parodymai teismo nėra paneigti. Be to, priešingai nei nurodo teismas, pagrįstai teigtina, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad J. S. statomame objekte buvo paklusdamas bendrovėje nustatytai darbo tvarkai. Vien tai, kad be leidimo užlipo ant statomo objekto stogo, paneigia paklusimą darbo tvarkai. J. S. į statomą objektą 2012-03-20 atėjo apie 10 val., nors pagal bendrovės darbo tvarką darbas pradedamas nuo 8 val. ryto, taigi J. S. savarankiškai nusprendė dėl darbo tvarkos, o ne vadovavosi galiojančia bendrovėje. Dėl būtinojo darbo sutarties požymio – atlygintinumo, teismas tik nurodė, jog „atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes, J. S. dirbamo darbo pobūdį, galima konstatuoti, kad J. S. dirbo atlygintiną darbą, juolab, kad byloje esančioje darbo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir J. S., darbo užmokesčio dydis bei jo mokėjimo tvarka yra aiškiai apibrėžta“. Apelianto nuomone, spręsti apie atlygintinumo fakto buvimą tuo momentu kai J. S. savavališkai buvo ant statomo objekto stogo iš tik ateityje sudarytos darbo sutarties sąlygų, yra neteisinga, nes tokiu atveju tik pasiremta vėliau sudarytoje darbo sutartyje įtvirtintomis nuostatomis, netiriant, neišaiškinant ir nevertinant konkrečių faktinių aplinkybių, buvusių atitinkamu momentu. Už tą laiko tarpą ir tuos J. S. veiksmus, kuriuos užfiksavo darbo inspekcijos pareigūnai, joks atlygis ne tik, kad nebuvo mokamas, bet dėl jo net ir nebuvo sutarta, nes, kaip jau minėta, A. K. jokių galimos darbo sutarties sąlygų iki darbo inspekcijos patikrinimo ar jo metu, su J. S. nebuvo derinęs. Be to, J. S. savo veika jokios naudos bendrovei nepadarė. A. K., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, nebuvo įgaliojęs R. S. su potencialiais darbuotojais sudarinėti darbo sutarčių ar dėl jų derėtis. Įmonėje yra susiklosčiusi tokia darbo tvarka, kad visi įmonėje dirbantys asmenys įdarbinami direktoriaus sprendimu, su juo suderinus visas darbo sutarties sąlygas ir pasirašius darbo sutartį. A. K. nėra subjektas, kuris tokiu atveju būtų atsakingas už J. S., kaip įtariamo nelegaliai dirbus, įdarbinimą, tačiau teismas, išsiaiškinęs tokias faktines aplinkybes, administracinėn atsakomybėn turėjo patraukti, jo manymu, už tai atsakingą asmenį.

Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas asmuo daro išvadą, kad teismas pilnai neišsiaiškino bylai svarbių faktinių aplinkybių, vertino klaidingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, neteisingai jas vertino, dėl ko darė neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas bylai reikšmingas išvadas. Nėra būtinųjų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviųjų požymių, todėl nutarimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t .y., nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, bei darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, o taip pat nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas, išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip bandydamas pagrįsti versiją, kad jokio pažeidimo A. K. nepadarė, jog tuo metu, kai pareigūnai patikrino objektą, vyko įdarbinimo procedūra, kad J. S. buvo užlipęs ant stogo tik savo iniciatyva be leidimo ir realiai jokio darbo nedirbo, apie darbo užmokestį su juo susitarta nebuvo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad J. S. neabejotinai dirbo nelegaliai, o UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas A. K., leido jam dirbti, nesudaręs su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotojų, parodymai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. K. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek liudytojų D. C., J. S., R. S. paaiškinimus, tai paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad apylinkės teismas nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nustatyti visi būtini nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog apylinkės teismas nenustatė, kad A. K., kaip darbdavio, ir J. S., kaip darbuotojo, santykiuose yra darbo sutarties požymių, kadangi apylinkės teismas skundžiamame nutarime aiškiai nurodė, kad šis faktas buvo nustatytas. A. K. kaltę dėl šio pažeidimo padarymo patvirtina byloje esanti medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 4), A. paties J. S. paaiškinimas (b. l. 7), D. C. paaiškinimas, minėtų asmenų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu bei kiti įrodymai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundą iš esmės grindžia tuo, jog tuo metu, kai pareigūnai tikrino objektą, kaip tik ir vyko įdarbinimo procedūra, be to J. S. dar nebuvo realiai pradėjęs dirbti įmonės naudai. Tokius apeliacinio skundo teiginius akivaizdžiai paneigia J. S. 2012 m. kovo 20 d. pirminis paaiškinimas, kuriame J. S. nurodė, kad jis dirba ant stogo, adresu (duomenys neskelbtini). Antrą dieną tvirtina plėvelę ant medinių stogo konstrukcijų. Dirbti pradėjo 10.30 val. Dėl darbo tarėsi su UAB „duomenys neskelbtini“ meistru. Dėl darbo užmokesčio dar nesusitarė, darbo sutarties nėra pasirašęs. Jo parodymus patvirtino ir kitas darbuotojas D. C., kuris tą dieną buvo darbo vietoje. D. C. pirminiame paaiškinime nurodė, jog ant stogo dirbo kartu su J. S. ir T. C. Darbą pradėjo 2012 m. kovo 20 d. Jo užduotis buvo sukalti graibštus ant gegnių. Dirbti jam leido UAB „duomenys neskelbtini“ meistras R. S., su kuriuo jis tarėsi dėl minimalaus darbo užmokesčio per mėnesį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiek D. C., tiek ir J. S. pakeitė savo parodymus. J. S. jau paaiškino, kad jam V. C. pasakė, kad reikalingi pagalbiniai darbuotojai objekte prie bažnyčios. Jam reikėjo darbo, todėl jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, esantį objektą. Ten nuvykęs, susitiko su R. S. Su savimi nebuvo atsinešęs dokumentų, būtinų įdarbinimui, todėl R. S. jam paaiškino, kokių dokumentų reikia. Kitą rytą, apie 9 val., jis atvažiavo pas R. S., kuris jam pasakė, kad jis neatsinešęs Sodros pažymėjimo. Tada jis išvyko pasiimti trūkstamų dokumentų ir valandos bėgyje sugrįžo. R. S. jam pasakęs, kad jis galės pradėti dirbti po pietų. Persirengė darbiniais rūbais ir užlipo ant stogo. Kai po pietų atvažiavo darbo inspekcijos pareigūnai, jis buvo ant stogo, su savimi turėjo pasiėmęs plaktuką vinims kalti, bet nedirbo, laukė kol atvažiuos R. S. Nors pasiaiškinimą rašė pats, tačiau, ką rašė paaiškinime darbo inspekcijos pareigūnams neprisimena. Bendrovėje jis buvo dvi dienas. Pirmąją dieną jis buvo supažindintas su darbo sąlygomis, jo pobūdžiu. Antrąją dieną reikėjo užtaisyti skylę, užkalti ją plėvele. Tuo metu ant stogo buvo du asmenys. Jam ant stogo niekas neliepė lipti ar kalti plėvelės, kadangi jis jau yra dirbęs tokį darbą, tai darė savo iniciatyva. Darbo dokumentus jam davė R. S., kuriuos jis pasirašė iki atvykstant pareigūnams, nors darbo pažymėjimo jis neturėjo. Dieną prieš patikrinimą jis nedirbo. Darbo užmokestis jam sumokėtas nebuvo.

D. C. taip pat paneigė tiek savo, tiek ir J. S. realaus darbo faktą statomame objekte, nurodydamas, kad jis ir J. S. ant stogo buvo užlipę savo iniciatyva, tačiau nieko nedirbo.

Apygardos teismas šiuos pasikeitusius liudytojų parodymus, teiktus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vertina kritiškai. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą, siekiant išsaugoti darbo vietą ir pan.), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje turėtų būti vadovaujamasi pirminiais J. S., D. C. parodymais, kadangi jie sutampa su VDI pareigūno nurodytomis aplinkybėmis bei kita bylos medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pasikeitusius liudytojų parodymus teisme vertino kritiškai. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirminiai liudytojų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog J. S. vykusio patikrinimo metu dirbo Bendrovės naudai, tačiau su juo tuo metu nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Tai, jog A. K. neleido dirbti J. S. nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Šiuos apelianto teiginius paneigia nustatytos aplinkybės. Teismas tokią versiją vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Nors įgaliotas atstovas, ginčydamas A. K. kaltę, tvirtina, jog tuo metu, kai pareigūnai patikrino objektą, kaip tik ir vyko įdarbinimo procedūra, tačiau tuo aspektu pažymėtina, jog DK 99 str. 3 d. nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbuotojas darbines funkcijas gali pradėti atlikti tik tada, kai jis yra tinkamai įdarbinamas, priešingu atveju kyla atsakomybė už nelegalų darbą. Šiuo atveju, nustatyta, kad darbo sutartis pasirašyta bei pranešimas apie J. S. įdarbinimą Sodrai buvo pateiktas tik 2012 m. kovo 20 d., 15.59 val. Taigi tai buvo atlikta tik po pareigūnų objekto patikrinimo. Taigi, A. K. vadovaujamoje UAB „duomenys neskelbtini“ aptariamu laikotarpiu, teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojas J. S. įregistruotas nebuvo, darbo sutartis prie jam pradedant dirbti sudaryta nebuvo, darbo pažymėjimas jam neįteiktas.

Byloje nustatyti visi elementai: darbo faktas, pobūdis, darbo vieta, laikas, darbo trukmė bendrovėje (dirbo antrą dieną). Bylos medžiaga, be kita ko, neabejotinai patvirtina ir tai, jog J. S. darbo vietoje buvo su darbo rūbais, jam buvo duotas šalmas, taigi visiškai nelogiški apeliacinio skundo teiginiai, jog J. S. tik savo iniciatyva pasirūpino darbo rūbais, savavališkai užlipo ant stogo bei su savimi turėjo pasiėmęs plaktuką vinims kalti, tačiau nedirbo.

Nors nenustatyta, dėl kokio darbo užmokesčio buvo susitarę A. K. ir J. S., tačiau pažymėtina, kad asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką, kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

A. K. nurodyta aplinkybė, kad jis tiesiogiai su J. S. nebendravo, jokių užduočių jam nedavė, nes tuo metu apskritai nebuvo Klaipėdoje, nėra pagrindas neigti tarp bendrovės įgalioto A. K. bei J. S. susiklosčiusių darbo santykių egzistavimą. Būtent pareiga tinkamai sudaryti darbo sutartį tenka darbdaviui, todėl už pasekmes, atsiradusias, dėl to, kad darbo sutartis nebuvo tinkamai sudaryta ir įforminta, atsakomybė tenka darbdaviui – A. K.

Byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. įgalioto atstovo I. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.