- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-245-334/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57023-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- L. S.
- Advokatai
- Edvardas Algirdas Žalnerauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. S. gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko (toliau – Apeliantas) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria patenkintas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo L. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo 2017-06-19 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir subendrinus su Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-24 nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; uždraudžiant be probacijos skyriaus žinios keisti gyvenamąją vietą; įpareigojant atlikti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.
2. 2017 m. rugpjūčio 10 d. Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam L. S. panaikinimo ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
3. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas - bausmės vykdymo atidėjimas L. S. panaikintas ir nutarta vykdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu L. S. paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
4. Apeliantas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir Probacijos tarnybos teikimą atmesti. Skunde prašoma nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, iš naujo atlikti įrodymų tyrimą, be to prašo išsireikalauti iš Utenos rajono apylinkės teismo išnagrinėtas bylas Nr (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose yra L. S. neadekvataus elgesio dėl psichikos sutrikimų įrodymų.
5. Skunde apeliantas teigia, kad ši nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nepakankamai ištyrė ir tinkamai neįvertino nuteistojo L. S. galėjimą ir gebėjimą konkrečiai vykdyti jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. Nurodo, kad apylinkės teismas prieš tenkindamas Probacijos tarnybos teikimą, turėjo ištirti ar tikrai nuteistasis L. S. be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų ir teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių. Skunde teigiama, kad teismas posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl L. S. psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, galėjo įsitikinti, kad nuteistasis turi problemų ne tik su fizine, somatine sveikata, bet ir gali turėti pakankamų psichinės sveikatos sutrikimų, kurie gali būti pateisinama priežastis dėl probacijos sąlygų ir teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių netinkamo vykdymo. Teismas ignoravo ir tinkamai nevertino psichologės A. V. išduotą 2017 m. rugsėjo 8 d. pažymą, kurioje psichologė, konsultavusi kelis kartus L. S. nurodė, kad jam rekomenduotina tęsti psichologo konsultacijas, taip pat lankysis pas psichiatrą. Teismas atmetė gynėjo prašymą, dėl kreipimosi į specialistą ekspertą, kuris išaiškintų ar reikia skirti psichologinę- psichiatrinę ekspertizę L. S., nors ir turėjo naujai gautą psichologo pažymą, tačiau sumenkino jos turinį ir nesivadovavo ja. Teismas tenkindamas Probacijos tarnybos teikimą vadovavosi specialistės S. S. 2017 m. liepos 26 d. išvada, kuri buvo surašyta nemačius ir nebendravus su pačiu L. S. ir specialistei disponuojant tik tuo metu surinkta negausia ikiteisminio tyrimo ir medicinine dokumentacija.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
7. Teismo posėdyje nuteistasis L. S. ir jo gynėjas advokatas E. A. Žalnerauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Apeliacinis skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Apygardos teismas dar kartą atlikęs įrodymų tyrimą ir išanalizavęs visą teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2017 m. liepos 25 d. Probacijos tarnyba vykdo nuteistojo L. S. priežiūrą (7 asmens bylos lapas). 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuteistasis pasirašytinai buvo supažindintas su probacijos, bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis bei pareigomis. Jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, probacijos sąlygų nevykdymą, teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų darymą (9-12 asmens bylos lapai).
11. Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
12. L. S. vykdo teismo paskirtus įpareigojimus nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimas išdirbti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį nėra įvykdytas, tačiau šiam įpareigojimui dar nėra suėjęs įvykdymo terminas, tačiau L. S. netinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Kaip matyti, 2017 m. rugpjūčio 10 d. Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo L. S., kadangi jis nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nes namuose nebuvo rastas: 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 03.00 val. (asmens bylos 35-36 lapai); 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 02.40 val. (asmens bylos 38-39 lapai), 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.40 val. (asmens bylos 41 lapas), 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 01.20 val. (asmens bylos 44 lapas). 2017 m. rugpjūčio 4 d. L. S. turėjo atvykti ir raštu pasiaiškinti dėl įpareigojimų nevykdymų, tačiau neatvyko, telefonu neatsiliepė. 2017 m. rugpjūčio 8 d. L. S. įsipareigojo atvykti į Probacijos skyrių, bet neatvyko. L. S. niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad L. S. net ir po Probacijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 11 d. teikimo apylinkės teismui, sistemingai pažeidinėjo teismo paskirtus įpareigojimus, nes namuose nebuvo rastas: 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 02.35 val., 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 01.00 val., 2017 m. rugsėjo 11 d. 03.40 val. ( b.l. 12-13, 26, 29). Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo patenkintas, konstatuojant, kad L. S. piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, nenori paklusti įstatymams, nevertina galimybės pasitaisyti būnant laisvėje, todėl bausmės vykdymo atidėjimą L. S. panaikino. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Visi anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad L. S. visą probacijos laikotarpį sistemingai nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., be to du kartus kviečiamas atvykti ir raštu pasiaiškinti dėl įpareigojimų nevykdymų – neatvyko. Tokie L. S. veiksmai rodo nenorą laikytis įstatymų, integruotis į visuomenę ir laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių.
13. Apeliantas kelia klausimą dėl nuteistojo sveikatos būklės, galėjusios sąlygoti teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos apelianto argumentus. Psichologės A. V. išduotoje 2017 m. rugsėjo 8 d. pažymoje pažymėta, kad L. S. lankė psichologo konsultacijas ir, kad konsultacijų metu buvo pastebėti emocijų ir elgesio sunkumai, kurie sukelia sunkumus integruotis į visuomenę ir laikytis nustatytų taisyklių. Rekomendavo tęsti psichologo konsultacijas, taip pat lankysis pas psichiatrą. Teismo posėdyje psichologė A. V. apklausta kaip specialistė, patvirtino pažymoje nurodytų faktų teisingumą ir parodė, kad L. S. pas ją lankėsi du kartus, tačiau terapijos savaime neįvyko, nes L. S. atvyko būdamas pavartojęs narkotinių medžiagų. Pirmo apsilankymo metu jis atėjo su mama. Pasikalbėjus su mama apie lūkesčius, ji nurodė norą „padėti jam surinkti save“, ji įvardino narkotinių medžiagų vartojimą. Lukas tokio lūkesčio neįvardino. Buvo sudėtinga vertinti adekvačiai, nes konsultacijos metu buvo apsvaigęs, tačiau jis sakė, kad nori atsikratyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, kita vertus jis neigė, sakydamas, kad jis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir gali sustoti bet kada. Nors buvo paskirtas trečias susitikimas, tačiau jis į jį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nenurodė. Psichologė A. V. teigia, kad neturi teisės diagnozuoti psichinių sutrikimų, nežino ar L. S. turi priklausomybę, nes nebuvo atlikta jokių vertinimų. Buvo bandoma atlikti pirminę apklausą apie lūkesčius, tikslus, tačiau dėl nedidelio konsultacijų skaičiaus, ta apklausa yra nepilnavertė. Be to psichologė pažymėjo, kad natūralu, jog psichotropinių medžiagų vartojimas sukelia tiek emocijų, tiek elgesio sunkumų, o per tuos du apsilankymus tokios išvados, kad jis turi gilesnių psichikos problemų, padaryti negalėjo. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konstatuoti, jog L. S. turi psichikos problemų ir negali vykdyti teismo paskirtų įpareigojimų, negalima. Duomenų, jog L. S. būtų diagnozuota psichikos liga, nepateikė ir gydytoja psichiatrė J. D. teismo posėdyje apklausta kaip specialistė. Ji parodė, kad nuo 2007 m. L. S. buvo stebėtas ir gydytas vaikų psichiatro. Į kliniką pas psichiatrę J. D. atvyko 2013 m. Jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Jis norėjo lankyti jaunimo mokyklą, tačiau iš ten buvo reikalaujama atnešti pažymą iš psichiatro, kad jis gali toliau lankyti jaunimo mokyklą. Iš mokyklos nebuvo pristatyta nei charakterizuojanti medžiaga, nei kokiu pagrindu prašoma tos pažymos, tačiau mama atskleidė, kad jis neturi motyvacijos mokslams, nes neturi aplinkinių palaikymo, todėl neleidus jam mokytis, jo bendravimas būtų apribotas ir jis būtų izoliuotas namuose, į kuriuos ateitų mokytojai. Komisija nusprendė, kad jis gali mokytis Utenos jaunimo mokykloje, neatribojant jo bendravimo su bendraamžiais, ir išdavė pažymą. Antrą kartą jis atvyko 2014 m. kovo mėnesį, skundėsi padidėjusiu jautrumu, dirglumu, nuotaikos nepastovumu, buvo diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (emocijų sutrikimas vaikystėje) simptomiškai buvo skirti raminamieji, kurie reguliuoja elgesį bei nuima nerimą. Trečią kartą jis atvyko jau būdamas pilnamečiu, 2017 m. rugsėjo 7 d. Atvykęs sakė neturįs jokių nusiskundimų dėl sveikatos, pripažino, kad kartais pavartoja alkoholio, parūko žolės, prisipažino, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žolės laikymo ir, kad sulaikymo metu buvo apsvaigęs. Psichiatrė nurodė, kad iš medicininių išrašų matyti, jog 2016 m. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Vaikų ir paauglių skyriuje L. S. buvo gydytas 13 dienų dėl psichozinio sutrikimo, vartojant kanabinoidus – kanapines preparatus. Jam buvo konstatuotas žalingas vartojimas bei psichozinis sutrikimas. Buvo konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichotropines medžiagas. Tačiau šis psichozinis sutrikimas buvo laikino pobūdžio, taikant aktyvų gydymą psichozės reiškiniai redukavosi, jis tapo orientuotas, adekvataus elgesio ir išrašytas iš stacionaro kaip pasveikęs. Kai paskutinį kartą buvo atvykęs pas psichiatrę J. D., L. S. buvo orientuotas, be adekvačių emocijų, kažkiek paviršutiniškas, gal kiek atsainiai žiūrėjo į tą vizitą, nes to reikalavo mama. Akivaizdu, kad L. S. kreipėsi į psichiatrę J. D. ne dėl to, kad būtų turėjęs kokių nors sveikatos problemų. Be to psichiatrė pažymėjo, kad jokių psichozės reiškinių nepastebėjo ir ji nemato priežasčių, dėl ko jo psichinė būsena neleistų jam suprasti savo pareigų – būti namuose naktį nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Iš medicininės dokumentacijos matyti, kad lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo. Remiantis gydytojų parodymais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad psichikos ligos požymių, dėl kurių L. S. reikėtų gydyti ar tirti nėra. Nors apeliantas prašė išreikalauti iš Utenos rajono apylinkės teismo išnagrinėtas bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose yra L. S. neadekvataus elgesio dėl psichikos sutrikimų įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. posėdžio protokole nurodyta, jog šios bylos buvo išreikalautos. Apylinkės teismas šias bylas peržiūrėjo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir dokumentų, reikšmingų nagrinėjant bylą kopijas pridėjo teikimo byloje, todėl dar kartą reikalauti baudžiamąsias bylas ir tirti jų medžiagą nėra pagrindo, nes tai būtų baudžiamųjų bylų kvestionavimas, nuosprendžiai jose priimti ir įsiteisėję. Įvertinus tai, kad L. S. lėtiniu psichikos susirgimu nesirgo, diagnozuota psichikos liga nebuvo, o kitų duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog L. S. psichinė būsena daro įtaką teismo paskirtų įpareigojimų – būti namuose naktį nuo 23 val. iki 6 val. ryto vykdymui, byloje nėra, todėl šiuo nagrinėjamu atveju, aukščiau nurodytų pareigų nevykdymas yra vertinamas kaip sąmoningas probacijos sąlygų nevykdymas. Aukštesnės instancijos teismas laiko, kad nuteistasis nevertino teismo jam sudarytų galimybių ir išreikšto pasitikėjimo atlikti bausmę ne laisvės atėmimo vietoje, o laisvėje, neįsisąmonino probacijos esmės ir tikslo – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Probacijos tarnybos surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis L. S. sąmoningai nevykdė teismo paskirtos pareigos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistasis L. S. serga psichikos liga ir dėl to jis negali vykdyti jam paskirtų įpareigojimų byloje nenustatyta. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Nuteistasis L. S. privalėjo įvertinti visas aplinkybes probacijos laikotarpiu ir atsakingu elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis L. S. pažeidė probacijos sąlygas ir pagrįstai patenkino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo L. S. gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinį skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.