Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame siūlo teismui sprendimą priimti savo nuožiūra. Teismui pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog Kauno rajono savivaldybė nėra nesuinteresuota bylos baigtimi. Teismui pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė paliekanti teismui vertinti, ar pareiškėjos A. D. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Teismui pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įrodyti, jog ji nuosavybės teisę į patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijo įgyjamosios senaties būdu.

Savo teises į minėtas patalpas pareiškėja kildina iš faktinio ginčo patalpų valdymo, pareiškėjos teigimu, atsiradusio likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę 1994 metais, kai palikėjai P. S. už pajus buvo perduotos minėtos patalpos. P. S. (toliau– ir palikėja) (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja A. D. priėmė P. S. palikimą, paduodama pareikšimą dėl palikimo priėmimo notarui, (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja nurodo, kad ji ir palikėja nėra minėtų patalpų savininkės. Minėtos patalpos nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotos viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. P. S. ir pareiškėja sąžiningai įgijo daiktą, jį sąžiningai valdė visą valdymo laiką. Palikėja P. S. šiame name gyveno nepertraukiamai iki savo mirties, šiai mirus, jos teises paveldėjo pareiškėja. Visą valdymo laiką ginčo patalpos buvo valdomos teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savos, nemažiau kaip dešimt metų.

Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims. Sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus.

Pareiškėja, siekdama įgyti ginčo patalpas pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad yra visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei pareiškėja A. D., nei palikėja P. S. nėra nekilnojamojo daikto-pastato-gyvenamojo namo, kadastrinių matavimų byloje patalpų, pažymėtų indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkės. Taip pat nenustatyta, jog minėtos ginčo patalpos priklauso valstybei, savivaldybei ar kitiems asmenims. Iš gyvenamojo namo techninio paso, sudaryto (duomenys neskelbtini), matyti, kad minėto gyvenamojo namo savininku nurodytas Čiapajevo kolūkis, o jame (duomenys neskelbtini) padaryta žyma liudija, kad P. S. yra ½ dalies nekilnojamojo turto, plane pažymėto indeksais 1A1m ir 2J1p, ir viso nekilnojamojo turto, plane pažymėto indeksu 4J1m, savininkė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš Prienų rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio P. S. nuosavybės teise įgijo ½ dalį namo, kurio bendras plotas 30,35 kv. m., ir ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2I'p; 4I m, esančius 0,05 ha žemės sklype Jiezno apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime. Gyvenamojo namo techniniame pase, sudarytame (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), nurodomas savininkas Čiapajevo kolūkis. Jame padarytas prierašas apie (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi P. S. įgytą ½ dalį pastato 1A'm ir ½ 2J'p bei 4J'm visą pastatą, pažymėtus plane. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. vasario 24 d. išrašas patvirtina, kad P. S. vardu registruota ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, ½ dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, ir pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto išrašo 11 punkte yra prierašas, kad dėl ½ gyvenamo namo 1A1m ir ūkio pastato 2I1p įregistravimo nekilnojamojo turto registre dokumentai nepateikti. Taigi, Nekilnojamo turto registro išrašo duomenys patvirtina, kad registre nėra registruotos daiktinės teisės į ginčo patalpas. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracija rašte nurodė, kad nekilnojamo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamo turto sąrašą, Prienų rajono savivaldybė šio nekilnojamo turto nuosavybės teise nevaldo. Vadovaujantis CPK 532 straipsnio reikalavimais, paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas A. D. ir P. S. minėtų patalpų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Suinteresuoti asmenys prašymui neprieštarauja.

Pareiškėja, įrodinėdama aplinkybes, jog P. S. ir pareiškėja sąžiningai įgijo valdyti patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate (duomenys neskelbtini), jas sąžiningai ir teisėtai valdė, pateikė rašytinius įrodymus, taip pat įrodinėjo ir liudytojų A. P. ir O. Š. paaiškinimais. Minėta, savo teises į minėtas patalpas pareiškėja kildina iš faktinio ginčo patalpų valdymo, pareiškėjos teigimu, atsiradusio likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę 1994 metais, kai palikėjai P. S. už pajus buvo perduotos minėtos patalpos.

Minėta, pagal kadastrinių matavimų bylą ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą akivaizdu, kad patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, žymėjimas plane 1A1m, kas sudaro iš viso 30,35 kv. m., t. y. ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus N. (diuuomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, ir pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), P. S. įsigijo teisėtai iš (duomenys neskelbtini) kolūkio, ką patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėja nurodo, jog neturi rašytinių įrodymų, kad likusi ½ dalis gyvenamojo namo patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančių minėtame pastate, P. S. buvo paskirtos ir perduotos 1994 m. už pajus (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos ir narių susirinkimo metu. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos ir narių susirinkimo protokolas ir jo nuorašas neišlikę, pateikus užklausą Kauno regiono valstybiniam archyvui ir Prienų rajono savivaldybės archyvui, tokį faktą patvirtinančių įrodymų nebuvo gauta, todėl jų pateikti negali. Teismo posėdžio metu liudytojos A. P. ir O. Š., kurios nurodo dalyvavę likvidacinės komisijos ir narių susirinkime, paliudijo, kad P. S. įsikėlė gyventi į patalpas 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate (duomenys neskelbtini)., po to, kai jai 1994 metais už pajus (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos ir narių susirinkimo metu buvo paskirtas ir perduotas Kašonų ŽŪB turtas, t. y. patalpos, pažymėtos indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančios pastate (duomenys neskelbtini). Abi liudytojos dalyvavo minėtame susirinkime, liudytoja A. Š. nurodė, jog ji pati pildė susirinkimo protokolą ir davė jo nuorašą P. S.. Minėto sandorio sudarymą patvirtina ir tai, jog nuo 1994 metų niekas nesiekė įgyti nuosavybės teisės į minėtas patalpas ir niekas nereiškė prieštaravimų dėl P. S. valdymo fakto įgyvendinimo. Be to, Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnija, vadovaudamasi ūkine knyga Nr. (duomenys neskelbtini), pažymoje apie pastatus pažymėjo, kad P. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), vardu užregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė Juridinių asmenų registrui siūlymą inicijuoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidavimo procesą, nes ši bendrovė nevykdė veiklos nuo 1994 m. ir neteikė mokestinių ataskaitų, o 2022 m. vasario 7 d. Juridinių asmenų registro sprendimu bendrovė likviduota. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad P. S. sąžiningai įgijo valdyti patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate (duomenys neskelbtini), likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę 1994 metais, kai palikėjai P. S. už pajus buvo perduotos minėtos patalpos.

Be to, teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog P. S. patalpas 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė nuo jų įgijimo, t. y. daugiau nei 10 metų, elgėsi kaip minėtų daiktų savininkė ir buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į minėtus valdomus daiktus. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis žemiau nurodytų nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma.

1973-1985 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose nurodyta, kad Prienų rajono Būdos apylinkės knygose įrašytas S. E., K. ūkis. Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyta: S. P., A. duktė. Knygos skiltyje: „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvena kolūkio name. Pažymoje taip pat nurodyta, kad Prienų rajono Jiezno miesto ir apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas S. E., K.o ūkis. Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyta: S. P., A. duktė. Knygos skiltyje: „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvena kolūkio name. Pagal kolūkiečio darbo knygelę P. S. į Čepajevo kolūkio narius įstojo 1950 m., faktiškai minėta knygelė buvo pradėta pildyti nuo 1971 m. gegužės 5 d., o Patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, žymėjimas plane 1A1m, kas sudaro iš viso 30,35 kv. m., t. y. ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus N. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, ir pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, esančias (duomenys neskelbtini), P. S. įsigijo teisėtai iš (duomenys neskelbtini) kolūkio aukščiau minėtos pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už investicinius čekius.

Nors Čepajevo kolūkio gyvenamojo namo techniniame pase yra duomenys, t. y. (duomenys neskelbtini) įkainojimo pažymėjimas, išduotas M. S., kuris patvirtina Prienų rajone Jiezno apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime perkamos dalies priklausinių (2J1p ūkio pastato ½ perkamos dalies, 3J1m malkinės – 1 perkamos dalies ir 0,5 šulinio perkamos dalies bei šulinio), pažymėtų atitinkamai tapačiais kaip ir (duomenys neskelbtini) S. P. išduotame įkainojimo pažymėjime (2J1p ūkio pastato ½ perkamos dalies, 4J1m malkinės – 1 perkamos dalies ir ½ dalies šulinio perkamos dalies), indeksais, ir (duomenys neskelbtini) namo dalių paskaičiavimas, atliktas pagal (duomenys neskelbtini) duomenis dėl gyvenamojo namo bendrojo naudingojo ploto 60,14 kv. m. ir atitinkamai namo dalių, pažymėtų indeksais 1-1, 1-2, 1-3, iš viso 30,35 kv. m. ir 2-1, 2-2- ir 2-3, iš viso 28,79 kv. m., kas sudaro po ½ dalį namo dalių, tačiau liudytoja A. P. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ŽŪB sprendė P. S. atiduoti namo dalį, kur anksčiau gyveno S., kuri išėjo gyventi kitur, o liudytoja O. Š. nurodė, kad, kai parsidėjo privatizacija, P. S. už investicinius čekius įsigijo dalį namo, kolūkiui sugriuvus, susikūrė žemės ūkio bendrovė. P. S. įnešė savo pajus į tą bendrovę, tačiau bendrovė gyvavo apie dvejus metus ir 1994 m. lapkričio mėnesį, bendrovei iširus, visi dalijosi esamą bendrovės turtą. S. M., kuri dabar jau numirusi, gyveno iki įsikeliant P. S.. S. M. investicinius čekius pragėrė ir pasibaigė privatizacija. Taigi, S. M. buvo Čepajevo kolūkio narė ir naikinant kolūkį, ji patalpas galėjo įsigyti nuosavybės teise už gautus investicinius čekius, tačiau to nepadarė. Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad iš Čepajevo kolūkio 1992 m. P. S. įsigijo patalpas 1-1, 1-2 ir 1-3, o likusios dalies S. M. neįsigijus, (duomenys neskelbtini) ŽŪB narių susirinkimas likviduojant bendrovę priėmė sprendimą suteikti P. S. patalpas 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias (duomenys neskelbtini). Liudytoja O. Š. patvirtino, jog protokole užfiksavo namo dalies perdavimą P.

Byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog P. S. patalpas 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias (duomenys neskelbtini), atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė nuo jų įgijimo, t. y. daugiau nei 10 metų, elgėsi kaip minėtų daiktų savininkė ir buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į minėtus valdomus daiktus. Liudytoja O. Š. paaiškino, jog, likviduojant (duomenys neskelbtini) ŽŪB, namo dalį perdavus P. S., ši išgriovė sienutę, skiriančią namo dalis, po perdavimo iš karto patalpose pasidėjo baldus, šaldytuvą, susidėjo naujus langus, išsitapetavo. Liudytoja A. P. taip pat paliudijo, jog P. S. naudojosi jai suteikta namo dalimi, atsinešė baldus ir kitus daiktus, toliau visą laiką gyveno toje namo dalyje, niekas nereiškė pretenzijų. Iš bylos duomenų matyti, kad P. S. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini). UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pažymoje nurodė, kad P. S. už objektą, adresu (duomenys neskelbtini), yra neskolinga vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Palikėja P. S. šiame name gyveno nepertraukiamai iki savo mirties.

P. S. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. D. Prienų rajono 3-iasis notaro biuras išdavė liudijimą tikslu gauti paveldėjimo bylos sutvarkymui reikalingus duomenis, iš kurio matyti, kad po palikėjos P. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė mirusiosios dukterėčia A. D., paduodama pareiškimą notarų biurui.

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, jog yra visos CK 4.58-4.71 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurios būtinos nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į patalpas 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias (duomenys neskelbtini), t. y. įrodė, kad faktinis turto valdymas (turėjimas savo žinioje) atitiko valdymo sąžiningo įgijimo ir valdymo teisėtumo sąlygas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog pareiškėja A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.