- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-242-51-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vilmantas Antanas Gaidelis (pirm.), Virginija Švediene, Vladas Nikitinas
- Nuteistasis
- I. L.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Linas Songaila, Zigmantas Benetis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. L. (I. L.) apeliacini skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 20 MGL (2600 Lt) bauda.
Iš I. L. priteista V. B. 95 000 Lt neturtines žalos ir 2000 Lt už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustate:
I. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 25 d., apie 18 val. 42 min., vairuodamas jam priklausanti automobili Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Ozo gatve, Vilniuje, iš Kareiviu gatves antra eismo juosta, pažeide Keliu eismo taisykliu 53 ir 75 punktu reikalavimus – buvo neatidus ir neatsargus, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos nesuletino greicio ir nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, nepraleido jam iš kaires i dešine puse pesciuju pereja ejusios nukentejusiosios V. B. ir ja partrenke, del ko buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata.
Nesutikdamas su Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu nuteistasis teigia, kad sutinka, jog nukentejusiajai padaryta neturtine žala, taciau nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Nurodo, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo nutartyse ne karta pažymejo, kad neturtine žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Vis del to, teismas, nustatydamas jos dydi nera visiškai laisvas, jis atsižvelgia i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teigia, kad teismas pagristai konstatavo, kad V. B. del autoivykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyre fizini skausma, dvasinius sukretimus ir išgyvenimus. Nukentejusioji ilga laika buvo komos busenoje, neteko 70 procentu darbingumo. Taciau nustatant neturtines žalos dydi privalu atsižvelgti ir i žala padariusio asmens kaltes aspektus. Nurodo, kad nusikaltima padare neatsargia kaltes forma, nesiekdamas nusikalstamu padariniu, esant apsunkintoms vairavimo salygoms – buvo blogas matomumas, tamsu, snigo. Teigia, kad privalu atsižvelgti ir i jo turtine padeti, kuri nera gera. Mano, kad ivertines šiuos kriterijus teismas turejo priteisti mažesne žala. Tai, kad priteista per didele neturtine žala patvirtina ir susiklosciusi teismine praktika.
Prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendi dalyje del 95 000 Lt priteisimo ir neturtines žalos dydi sumažinti.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, nukentejusiosios atstovas ir prokurore praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais istatymu numatytais atvejais. Pažymetina, kad Civilinis kodeksas nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Pati neturtines žalos prigimtis lemia tai, kad nera galimybes šia žala tiksliai apibrežti, ja apciuopti, gražinti nukentejusi asmeni i buvusia padeti ar rasti tokios žalos pinigini ekvivalenta. Istatymas nustato tik kriterijus, i kuriuos turi atsižvelgti teismas, t.y. pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi ir kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teiseju kolegija pažymi, jog tik paminetu aplinkybiu visumos ivertinimas leidžia igyvendinti istatymo reikalavima, kad žala butu atlyginta teisingai, nustatant protinga jos dydi, siekiant nukentejusiojo ir žala padariusio asmens interesu pusiausvyros. Kartu pažymetina, kad pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žala padariusi asmeni, o kuo teisingiau kompensuoti del neteisetu veiksmu nukentejusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas neturtines žalos dydžio klausima, atsižvelge i tai, kad del nuteistojo I. L. neteisetu veiksmu nukentejusiajai V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, del ko ji patyre fizini skausma, ilga laika buvo komos busenos, patyre dideliu moraliniu išgyvenimu, del autoivykio metu patirtu sužalojimu neteko 70 proc. darbingumo, jai teko atideti studijas VšI Socialiniu mokslu kolegijoje. Apeliacines instancijos teismas sutinka, kad patirti kuno sužalojimai ir dvasinis sukretimas neabejotinai neigiamai atsilieps tolesniam gyvenimui, todel nukentejusioji turi teise i neturtines žalos atlyginima. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas neturtines žalos atlyginimo klausima, atsižvelge ir i I. L. turtine padeti, kad nusikaltima padare del neatsargumo, nesiekdamas neigiamu padariniu. Apeliacines instancijos teismas, ivertines paminetu aplinkybiu visuma, atsižvelgdamas i labai sunkias pasekmes, kurias savo neatsargiais nusikalstamais veiksmais sukele nuteistasis nukentejusiosios sveikatai, laiko, kad apylinkes teismo priteista 95.000 Lt neturtine žala nera aiškiai per didele, ji neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Nuteistojo I. L. skunda atmesti.