Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-383/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-19
Bylos Nr.
1A-231-383/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46735-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Egidijus Milašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-383/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46735-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.

V. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš V. K. konfiskuoti 18 eurų kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nusikalstamos veikos įrankiai, konfiskuoti svarstyklės, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“.

Ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš V. K. priteista 1 808,44 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą ir ją platino šiomis aplinkybėmis: savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė 1,73 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) iki 2018 m. kovo 30 d. maždaug 16 val. 40 min. – 20 val. 50 min., kuomet (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje 16 val. 40 min. 0,42 g kanapių (antžeminių dalių) pardavė G. M., 18 val. 30 min. 0,76 g kanapių (antžeminių dalių) pardavė A. V. ir 20 val. 50 min. 0,55 g kanapių (antžeminių dalių) paėmė policijos pareigūnai per kratą bute (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina V. K. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

3.1. Skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino visų aplinkybių. Teismas neįvertino, kad jis buvo labai jauno amžiaus, vos keli mėnesiai po pilnametystės, padaryta veika nėra versliška, padarytas nusikaltimas nebuvo gyvenimo būdo ar antivisuomeninių nuostatų pasekmė. Nėra jokių duomenų, kad būtų sistemingai pardavinėjęs ar kitaip platinęs narkotines medžiagas. Veika padaryta daugiau iš vaikiško noro viską išbandyti, negalvojant apie pasekmes.

3.2. Skunde pažymi, jog supranta savo netinkamą elgesį, padarytas nusikaltimas jokių realių sunkių pasekmių nesukėlė. Tai buvo ,,žolė“, o ne sintetinė narkotinė medžiaga, kuri yra žymiai mažiau pavojingesnė asmens sveikatai.

3.3. Skunde teigia, kad teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, turėjo atsižvelgti į jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kurios buvo vaikiškos (noras greičiau susitaupyti vairuotojo kursams ir įsigyti vairuotojo pažymėjimą), elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nors ir išvyko į užsienį, bet ten gyveno ir dirbo legaliai. Nepadarė jokių nusikalstamų veikų, kaltę visiškai pripažino, suprato padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo poelgį. Su motina ir sese sieja glaudus ryšys, jas neigiamai gali paveikti terminuotas laisvės atėmimas. Turi tikslą įgyti vidurinį išsilavinimą ir įgyti profesiją, ateities su nusikalstamomis veikomis nesieja. Aktyviai dalyvauja Resocializacijos skyriaus organizuojamuose kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra ginčijamas, iš esmės prašoma tik sušvelninti paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

8. Pažymėtina, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

10. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. K., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, ikiteisminio tyrimo metu buvo charakterizuojamas neigiamai. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija, buvo gauta (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. charakteristika, iš kurios matyti, kad V. K. elgesys vertinamas teigiamai, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja Resocializacijos skyriaus organizuojamuose kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose, neturi drausmės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog V. K. 2017 m. lapkričio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą. Kadangi nuteistasis V. K. nevykdė jam skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, todėl ji Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartimi buvo pakeista kita auklėjamojo poveikio priemone. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką V. K. įvykdė nepasibaigus auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, buvo pasislėpęs nuo pareigūnų, jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas jau atsižvelgė ir įvertino skunde minimas aplinkybes, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, yra jauno amžiaus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas nustatė nusikaltimo sankcijoje numatytą minimalų bausmės dydį.

11. Apeliantas skunde nuteistasis nurodo, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai jau atsižvelgė ir pripažino V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skiriant bausmę taip pat jau buvo atsižvelgta ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas taip pat svarstė galimybę taikyti nagrinėjamu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo V. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir spręsti klausimą dėl švelnesnės ar mažesnės, nei numato įstatymas, bausmės rūšies parinkimo.

12. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog įstatymų leidėjas už šios veikos padarymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju V. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismas skyrė minimalią – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, nustatant galutinę – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti apelianto prašymą ir dar labiau švelninti V. K. paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Dar kartą įvertinus visas minėtas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bausmės skyrimui, pažymėtina tai, kad į visas aplinkybes, rodančias mažesnį V. K. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą, nurodytas apeliaciniame skunde, jau buvo atsižvelgta. Tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus, nepadarė jokių nusikalstamų veikų, kaltę visiškai pripažino, suprato padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo poelgį, su motina ir sese sieja glaudus ryšys, turi tikslą įgyti vidurinį išsilavinimą ir įgyti profesiją, ateities su nusikalstamomis veikomis nesieja, aktyviai dalyvauja Resocializacijos skyriaus organizuojamuose kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose, nėra pakankamos, išskirtinės ir suponuojančios išvadą, kad paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta nuteistajam. Galima sutikti su tuo, kad šios aplinkybės apibūdina V. K. teigiamai, tačiau jų dar ženklesniam paskirtų bausmių švelninimui, kolegijos nuomone, nepakanka. Byloje nustatyta, kad nuteistasis jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad paskirtosios auklėjimo priemonės nuteistasis nesilaikė, todėl ji buvo pakeista. Akcentuotina, kad V. K. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsakomybės už savo veiksmus vengimą. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad V. K. nusikalto ne vieną kartą ir neatsitiktinai, o dar ženklesnis bausmių švelninimas netgi paskatintų nuteistajam nebaudžiamumo jausmą.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į visas aplinkybes, turėjusias reikšmės bausmių paskyrimui. Nei rūšimi, nei dydžiu bausmė už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat galutinė bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir dar labiau šias bausmes švelninti pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas