- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 1-278-836/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00367-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- J. O., R. K.
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
nukentėjusiajam J. O., jo įstatyminei atstovei - globėjai R. O., advokatui Antanui Jarašiui,
nukentėjusiajam R. K., jo įstatyminei atstovei - motinai J. K., advokatui Raimundui Gargasui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką T. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. balandžio 26 d. apie 20 val. autobusų sustojime, esančiame Vytauto gatvėje, Dotnuvos miestelyje, Kėdainių rajone, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. O. į nosį, padarydamas J. O. nosies kaulų lūžį ir nosies pertvaros iškrypimą, taip sukėlė J. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis, 2016 m. liepos 13 d., apie 21 val. 30 min., viešoje vietoje, Dotnuvos gatvėje ties pastatu Nr. 4, Volučių k., Kėdainių r., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui R. K. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Dėl J. O. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2016 m. balandžio 26 d., apie 20 val., kartu su draugais G. B. ir E. T. buvo prie Dotnuvos kultūros centro. Draugas G. B. prisiminė, kad J. jam skolingas 5 Eur, kuriuos turėjo grąžinti prieš savaitę. Pastarasis parašė J. žinutę, kad šis grąžintų skolą ir ateitų prie autobusų sustojimo Dotnuvos miestelyje. J. dviračiu atvažiavo į stotelę, esančią prie bažnyčios Dotnuvoje ir padavė skolą. Jam (kaltinamajam) nepatiko, kad J. laiku negrąžino pinigų draugui. Norėjo jį pamokyti ir vieną kartą kumščiu sudavė J. į veidą. Įvykio metu buvo išgėręs 4,5 proc. stiprumo alaus. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. Mano, kad blogai pasielgė ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Su civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos 324,18 Eur civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo R. O. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dėl 147,43 Eur turtinės žalos ir atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą, o dėl neturtinės žalos sutiktų ne daugiau kaip 1500 eurų mokėti, kadangi sunki materialinė padėtis jokio turto neturi, dirba, tačiau gauna tik minimalų atlyginimą.
Nukentėjusysis J. O., apklaustas teisme parodė, kad balandžio mėn., dienos tiksliai nepamena, gal 26 d. apie 20.00 val. G. B. parašė žinutę, kad atvežtų jam 5 Eur skolą. Susirado pinigus ir atvežė į stotelę, esančią Dotnuvoje, prie bažnyčios. Stotelėje be G. B. dar buvo E. M. ir E. T.. Pinigus 5 Eur padavė G., norėjo išvažiuoti, bet priėjęs E. pasakė „daugiau nesiskolink“ ir trenkė vieną kartą kumščiu į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. Apie 21-22 val. vakaro kreipėsi į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Antrą kartą peršvietus rentgenu pamatė, kad įtrūkusi nosies pertvara ir beveik po mėnesio buvo padaryta operacija. Įtrūkusi pertvara trukdė kvėpuoti. Po operacijos pasidarė lengviau kvėpuoti, bet nosis liko kreiva, nors ji buvo kreivoka ir anksčiau. Ligoninėje gulėjo tris paras. Po įvykio gėrė nuskausminamuosius vaistus, nes labai skaudėjo. Po įvykio mokyklos nelankė apie mėnesį laiko, nes turėjo atleidimo lapelį iš gydymo įstaigos. Dabar tęsia mokslus toliau. Po operacijos nuskausminamųjų, raminamųjų vaistų nevartojo, tik į nosį naudojo purškalus. Turtinę žalą 147,43 Eur sudaro: drabužiai, tai sukruvinta šilta striukė, kurią vertina 50 Eur, sukruvintos kelnės, kurias vertina 20 Eur, vaistai, kuriems išleido apie 50 Eur. Tą vakarą į greitąją važiavo taksi ir išleido 30 Eur, nes pirmyn sumokėjo 15 Eur ir atgal, taip pat sumokėjo 15 Eur. Sutinka neturtinės žalos dydį mažinti iki 1500 Eur. Tokios sumos prašo, nes sumažėjo draugų ratas, pasidarė atsargesnis, baisu išvažiuoti, nes bijo, kad vėl taip neįvyktų. Jautėsi pažemintas, įskaudintas. Daktarai sakė, kad reikės vėl daryti operaciją. Mano, kad įvykio metu kaltinamasis buvo truputį išgėręs. Susitaikyti su kaltinamuoju ir atleisti jam nenori.
Kaltinamojo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.). Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: pranešimas (1t., b.l.28-29); teismo sprendimas iš kurio matyti, kad J. O. nustatyta globa (1t., b.l.23-24); nukentėjusiojo J. O. apklausos protokolai (1t., b.l.33-36); VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1722/2016 (02) matyti, kad J. O. konstatuotas nosies kaulų lūžis ir nosies pertvaros iškrypimas. Nosies kaulų lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 42); Liudytojos (globėjos) R. O. apklausos protokolas, kur ji parodė, kad 2016-04-26 vakare, į namus sugrįžo globotinis J. O., kuriam iš nosies bėgo kraujas. Šis pasakė, kad atsitrenkė į duris. Juo patikėjo ir išvežė į VšĮ Kėdainių ligoninę. Ten po medikų apžiūros buvo paleistas, dėl sutinimo nesimatė, ar nosis buvo lūžusi, tik po kelių dienų, praėjus tinimui, buvo pastebėtas jos lūžimas. Apie tai, kad J. nosį sulaužė kažkoks jaunuolis iš Dotnuvos mstl., sužinojo 2016-05-08 iš pašalinių žmonių, todėl kreipėsi į policiją po kurio laiko (1 t., b. l. 59-60); Liudytojo G. B. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad J. O. jam buvo skolingas 5 Eur už suplėšytą brolio megztinį, todėl 2016-04-26 d. apie 20 val., parašė J. žinutę, kad šis pinigus atneštų į autobusų stotelę. Ten su E. M. ir E. T. jo ir laukė. Visi buvo blaivūs. J. atvažiavo su dviračiu ir padavė jam 5 eurus. Tada E. M. dėl to, kad J. O. buvo jam skolingas ir ilgai neatidavė pinigų, sudavė J. vieną kartą kumščiu į nosį. Kai E. trenkė J. nei sustojime, nei aplinkui jokių pašalinių žmonių nebuvo, niekas nematė, nebuvo jokio triukšmo (1 t., b. l. 69-70); Liudytojo E. T. apklausos protokolas kur jis parodė, kad 2016-04-26 apie 20 val. Dotnuvos miestelyje buvo kartu su G. B. ir E. M., visi buvo blaivūs. G. pasakė, kad J. O. jam skolingas 5 eurus, parašė SMS, kad šis į stotelę atneštų ir grąžintų skolą. J. atvažiavo su dviračiu. Kai J. padavė G. 5 eurus, E. vieną kartą kumščiu sudavė J. į nosį, bėgo kraujas. Kai E. trenkė J., nei sustojime, nei aplinkui jokių pašalinių žmonių nebuvo, niekas nieko nematė, jokio triukšmo nebuvo, viskas įvyko greitai (1 t., b. l. 72-73).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. M. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiojo J. O. ir liudytojų G. B. ir E. T. parodymais. Nustatyta, kad E. M. 2016 m. balandžio 26 d. apie 20 val. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. O. į nosį, padarydamas J. O. nosies kaulų lūžį ir nosies pertvaros iškrypimą. Šie sužalojimai nustatyti ir teismo medicinos specialisto. Įvertinant paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų nuoseklius parodymus, teismas vertina, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai galėjo kilti tik nuo kaltinamojo E. M. tyčinių veiksmų. Kadangi nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, todėl jo veikoje yra BK 138 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis. Jis kaltas ir baustinas.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena galėjo būti, kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2016-07-13, apie 21.30 val., Dotnuvos g., Volučių k., Kėdainių r., trise tai jis, E. ir A. Z. važiavo automobiliu. Pamatęs dviratį besivarantį R. K., jis išlipęs iš automobilio ir nieko nepasakęs vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į lūpą. Nuo smūgio R. nugriuvo. Įvykio metu buvo blaivus. Mano, kad blogai pasielgė, gailisi, R. K. atsiprašė. Nukentėjusiajam sudavė be jokios priežasties, gal norėjo pasirodyti prieš draugus. R. K. sumokėjo 60 eurų. Su R. K. civiliniu ieškiniu dėl 2000 eurų neturtinės žalos priteisimo nesutinka, nes susitarė, kad jam sumokės 500 eurų žalos, mokant kas mėnesį po 100 eurų. Dalį žalos jau atlygino. Su R. K. susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis R. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-07-13, apie 20.00 val., vakare ėjo Volučių kaimo teritorijoje ir vedėsi dviratį. Privažiavo automobilis, sustojo, iš jo išlipo E. M. ir E. E. sudavė jam į veidą ir jis parkrito. E. prašė nerašyti pareiškimo policijai. Su E. mokinosi vienoje mokykloje ir iki įvykio nesipyko, buvo pažįstami. Suprato, kad E. apsipažino, palaikė tuo, su kuriais konfliktuoja Akademijoje. Po įvykio, gal savaitę skaudėjo sumuštą apatinę ir viršutinę lūpas, nes buvo prakirsta. Dvi dienas gėrė vaistus nuo skausmo. Neturtinės žalos dydį mažina iki 500 Eur, nes buvo pažemintas, sumažėjo draugų ratas, liko randas prie lupos ir šiek tiek matosi. Su kaltinamuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir jam pretenzijų neturi.
Kaltinamojo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.). Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: protokolas- pareiškimas (1 t., b.l.75-77); apžiūros protokolas (1 t., b.l.78-84); nukentėjusiojo R. K. apklausos protokolas (1 t., b.l.92); VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1824/2016(02) matyti, kad R. K. padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimas apatinės lūpos dešinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 101); Liudytojos J. K. apklausos protokolas, kur ji parodė, kad 2016-07-13 apie 21.40 val., gavo žinutę iš sūnaus R. K., kad jį sumušė, prašė atvažiuoti pasiimti į Volučių k. Nuvykus prie buvusių kultūros namų Volučių k. surado sūnų, kuris paaiškino, kad Volučių k. ėjo, vesdamas dviratį, už jo sustojo kažkoks automobilis, kažkas jį pašaukė ir jam sukantis patyrė vieną smūgį į veidą, po smūgio parkrito ant žemės. R. nebuvo atsidūręs konfliktinėje situacijoje. Sūnus R. buvo pristatytas į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo sutvarstyta lūpa (1 t., b. l. 113-115). Susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam R. K. dalį, t.y. 100 eurų neturtinės žalos ir susitarė likusią dalį žalos mokėti kiekvieną mėnesį po 100 eurų (2 t., b.l. 69).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis, akivaizdžiai, viešoje vietoje, Dotnuvos gatvėje ties pastatu Nr. 4, Volučių k., Kėdainių r., t.y. viešoji vieta, kurioje lankosi žmonės, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis elgėsi įžūliai - nesant jokio teisėto pagrindo, be jokios priežasties, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis konflikto neprovokavo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, taigi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio asmeninio konflikto. Kaltinamasis E. M. tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui R. K. į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis veikė aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, savo veiksmais - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo E. M. PSDF biudžetui padarytą 324,18 Eur žalą už nukentėjusiojo J. O. gydymą pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t. b.l.49-52). Kaltinamasis E. M. su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis E. M.. (1t., b.l.48-54);
Nukentėjusysis J. O. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam 147,43 eurus turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sulaužyta nosis, sukeltas fizinis skausmas, vartojo vaistus nuo skausmo, jautėsi pažemintas, įskaudintas. Įtrūkusi nosies pertvara trukdė kvėpuoti, todėl teko daryti nosies operaciją tris paras gulėjo ligoninėje. Po įvykio apie mėnesį dėl patirtos traumos negalėjo lankyti mokyklos. Dabar tęsia mokslus toliau. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 147,43 Eur, t.y. sugadinti drabužiai: sukruvinta šilta striukė 50 Eur vertės, sukruvintos kelnės 20 Eur vertės, vaistai, kuriems išleido apie 50 Eur. Tą vakarą taksi važiavo į greitąją ir išleido 30 Eur, nes pirmyn sumokėjo 15 Eur ir atgal tiek pat. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka neturtinės žalos dydį mažinti iki 1500 Eur. Tokios sumos prašo, nes sumažėjo draugų ratas, pasidarė atsargesnis, baisu išvažiuoti, nes bijo, kad vėl taip neįvyktų. Be to gydytojai sakė, kad reikės vėl daryti operaciją (1 t. b.l. 62-64).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Iš teismui pateiktų įrodymų ir nukentėjusiojo J. O. paaiškinimų matyti, kad jis įvykio metu buvo sužalotas, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam padaryta 147,43 eurų turtinė žala, kurią sudaro sugadinti rūbai, išlaidos vaistams, transporto išlaidos į gydymo įstaigą. Kaltinamasis su žalos dydžiu sutiko, neginčijo, todėl nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo 147,43 eurų turtinė žala.
Nukentėjusysis R. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimas apatinės lūpos dešinėje. Buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jautė didelį pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo bendravimo galimybės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinės žalos dydį mažina iki 500 Eur (2 t. b.l.62-63).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio pareiškė, kad jis su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, t.y. visiškai sutinka dėl J. O. padarytos 147,43 eurų turtinės žalos dėl neturtinės žalos sutinka atlyginti nukentėjusiajam ne daugiau kaip 1500 eurų neturtinę žalą. Dėl R. K. padarytos neturtinės žalos sutinka atlyginti nukentėjusiajam ne daugiau kaip 500 eurų neturtinę žalą. Iš pateikto susitaikymo protokolo matyti, kad pastarasis nukentėjusiajam R. K. atlygino 100 eurų neturtinės žalos.
Teismui nustačius, kad J. O. dėl kaltinamojo E. M. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o R. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, spręstina, jog nukentėjusieji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo nukentėjusiems sukėlimas yra nustatytas specialistų išvadomis, todėl nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajam J. O. buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais, o nukentėjusiajam R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jų fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nukentėjusieji gali tęsti jiems įprastą gyvenimo būdą. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis dirba, tačiau gauna minimalų darbo užmokestį. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, dirba ir gauna pajamas. Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose, nukentėjusiesiems J. O. ir R. K. neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl neturtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Su nukentėjusiųjų sumažintais neturtinės žalos dydžiais kaltinamasis sutiko, todėl nukentėjusiajam J. O. priteistina 1500 eurų neturtinė žala. Nukentėjusiajam R. K. kaltinamasis turi atlyginti 500 eurų neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam dalį žalos t.y. 100 eurų atlygino, todėl R. K. priteistina 400 eurų neturtinė žala, likusiose dalyse civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką J. O. atžvilgiu padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis E. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, neteistas (2 t. b.l. 10), baustas administracine tvarka vieną kartą už KET pažeidimus (2 t. b.l. 11), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t. b.l. 14, 16), VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas (2 t. b. l. 18). Byloje yra pateiktas susitaikymo protokolas su nukentėjusiuoju R. K. ir prašymas taikyti BK 38 str. ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju sąlygų taikyti BK 38 str. kaltinamojo E. M. atžvilgiu nėra, nes kaltinamasis padarė du atskirus nesunkius nusikaltimus, susitaikė tik su vienu iš nukentėjusiųjų, t.y. R. K.. Susitaikymo faktas su nukentėjusiuoju J. O. nekonstatuotas, atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nukentėjusysis J. O. kategoriškai atsisakė taikytis su kaltinamuoju. Kaltinamasis nukentėjusiems žalos neatlygino, dėl žalos atlyginimo susitarė tik su vienu nukentėjusiuoju, pastarajam atlygino tik dalį žalos, todėl teismas kaltinamajam skiria bausmes vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tikslinga jam skirti bausmes- laisvės apribojimą. Teismas mano, jog kaltinamajam atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra pagrindo už padarytus nusikaltimus skirti mažesnes nei vidutinio dydžio laisvės apribojimo bausmes, paskiriant įpareigojimus. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti. Baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, E. M. prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė. Kardomąją priemonę kaltinamajam– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.(2t. b.l.1-2, 5-6).
Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo E. M. priteistinos antrinės teisinė pagalbos išlaidos, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Iš kaltinamojo nukentėjusiam J. O., pripažinus proceso išlaidomis (BPK 103 str. 106 str.) priteistinos išlaidos nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą atstovavusio advokato pagalbai apmokėti - 500 Eur (pagal pateiktus kvitus 1 t. b. l.64, 2t. b.l. 60).
Iš kaltinamojo E. M. priteistina 6,96 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei (BPK 105 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį :
pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieniems (1) metams, įpareigojant jį: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant jį: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą vienerius metus ir šešis mėnesius, įpareigojant jį: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta bausmė laisvės apribojimas vieneriems (1) metams, įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti, kad E. M. per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.
E. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti pilnai. Priteisti iš nuteistojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324,18 Eur (trys šimtus dvidešimt keturis eurus 18 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusio gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Civilinį ieškinį nukentėjusiojo J. O., gim. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147,43 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 43 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. O. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinį ieškinį nukentėjusiojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. K. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš nuteistojo E. M. proceso išlaidas (už advokato pagalbą) - 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiojo J. O. naudai.
Priteisti iš E. M. 127,38 eurų (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 38 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš nuteistojo E. M. 6,96 eurų (šešis eurus 96 ct) proceso išlaidų (pašto) valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.