Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jonas Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-672-401/2007

2.4.8.

2007 m. gruodžio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Ramunei G.Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2005-06-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas Pravieniškių 3-uose pataisos namuose nuo 2007-05-29 iki 2007-06-05. Iš S. Š. nukentėjusiajai A. G. priteista 22,90 Lt žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2007 m. liepos 6 d. apie 12.30 val., būdamas VŠĮ „Jonavos ligoninė“ patalpose, adresu Žeimių g. 19, Jonavoje, pro neužrakintas duris įsibrovė į vaikų ligų skyriaus poilsio kambarį, iš kurio pagrobė svetimą turtą-A. G. videokamerą ,,SONY DCR-HC32E“ ir jos priedus: du sujungimo laidus, pakrovėją su dėklu, kurių bendra vertė 1400 Lt, taip pat su videokameroje buvusia vaizdo kasete ,,Panasonic” 9,90 Lt vertės, bei dvi vaizdo kasetes “SONY” bendros 26 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. G. bendrą 1435,90 Lt turtinę žalą.

Visi daiktai nukentėjusiajai grąžinti, išskyrus dvi vaizdo kasetes, kurių vertė 22,90 Lt. Ši žala buvo priteista iš S. Š..

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo S. Š. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis S. Š. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad S. Š. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kurio sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 red.). Tai didesnio pavojingumo nusikaltimas, turintis veiką kvalifikuojantį požymį, nes įsibrauta į VŠĮ „Jonavos ligoninė“ vaikų ligų skyriaus poilsio kambario patalpas. Apeliantas buvo teisiamas dvyliktą kartą, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kurių darymas įgavęs sistemiškumo pobūdį, nusikalto turėdamas teistumus, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Be to, S. Š. padarė nusikalstamą veiką, būdamas vos mėnuo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis- terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.

Kaip matyti iš S. Š. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo vienuolika kartų teistas vien tik už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nedaro, rodomo jam pasitikėjimo, paleidžiant iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, visiškai nepateisina, net gi priešingai, nusikalsta pakartotinai tepraėjus trumpam laiko tarpui. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tiesioginės tyčios kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir veiką sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra švelni ir nėra aiškiai per griežta.

Į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, atsižvelgė apylinkės teismas, skirdamas bausmę, todėl dar kartą atsižvelgti į apelianto skunde nurodomas tas pačias aplinkybes ir tuo remiantis mažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl nėra pagrindo dar labiau bausmę švelninti atsižvelgus į tai, jog nukentėjusiajai buvo sugrąžinta dauguma pagrobtų daiktų, ir liko neatlyginta tik nedidelė turtinė žala, nes šie daiktai buvo paimti iš nuteistojo, į jo namus atvykus policijos darbuotojams.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms – lėmė tai, kad S. Š. naują nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs ankstesnės bausmės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-14 nuosprendį, kadangi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-05-29 nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą. Tokiu atveju teismas teisingai vadovavosi LR BK 64 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas visą neatliktos bausmės dalį. Siekiant bausmių efektyvumo, bausmė, paskirta pagal kelis nuosprendžius, turi būti griežtesnė už atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo S. Š. atžvilgiu tinkamai parinkta bausmės rūšis ir pagrįstai nustatytas jos dydis padės sulaikyti S. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.