- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 1-290-768/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00143-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros (toliau Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje,
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, teistas: 1) 2008-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 180 str. 1 d., (4 nusikalstamos veikos) 63 str. 1 d.; 4 d., - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2010-12-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės atlikimo. 2) 2012-03-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. 1d., bauda 30 MGL 3900 (litų), bauda sumokėta 2012-03-08, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2012 m. spalio mėn. 17 d., 01 val. 40 min., būdamas Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate, esančiame Tulpių g. 60, Panevėžyje, kur Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Nusikaltimų nuosavybės tyrimo skyriaus tyrėjai L. N., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal LR BK 236 str., melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. apie 2012 m. spalio mėn. 16 d. automobilio ALFA ROMEO v. n. (duomenys neskelbtini) vagystę, Panevėžyje, kuris stovėjo šalia (duomenys neskelbtini) namo.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. spalio mėn. 17 d., 01 val. 55 min., būdamas Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate, esančiame Tulpių g. 60, Panevėžyje, kur Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Nusikaltimų nuosavybės tyrimo skyriaus tyrėjai L. N., būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal LR BK 235 str., liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą, t.y. apie 2012 m. spalio mėn. 16 d. automobilio ALFA ROMEO v. n. (duomenys neskelbtini) vagystę, Panevėžyje, kuris stovėjo šalia (duomenys neskelbtini) namo.
Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. spalio mėn. tikslios datos nepamena, bet galėjo būti įtarime nurodytą dieną, jis buvo pas savo draugę Ž. J. gyv. (duomenys neskelbtini). Pas ją vakare atvažiavo automobiliu Alfa Romeo v. n. (duomenys neskelbtini) Nepamena, ar kartu su juo atvažiavo Ž. draugė E. Č.. Visi kartu vartojo alkoholį. Kas pirmas išėjo jis nepamena, bet jis išvažiavo automobiliu apie vidurnaktį. Važiuojant Basanavičiaus g. link tilto, ties pėsčiųjų perėja, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į salelėje stovintį stulpą. Išlipęs iš automobilio paliko užvedimo raktelius, pasiėmė savo daiktus ir nuėjo link Smėlynės g. Daugiau prie automobilio nebuvo sugrįžęs. Kiek laiko jis
vaikščiojo ir kur buvo neprisimena, tačiau suprato, kad pasišalino iš eismo įvykio. Kadangi reikėjo policijos pareigūnams kažką paaiškinti, sugalvojo, kad reikia paaiškinti, jog automobilį vairavo ne jis, kad automobilis buvo pagrobtas, kai buvo jį palikęs prie Ž. J. namų (duomenys neskelbtini). Rašydamas pareiškimą jis buvo perspėtas už melagingų parodymų davimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Pareigūnams parodė įvykio vietą iš kur atseit buvo pavogtas automobilis t.y. (duomenys neskelbtini). Kodėl jis taip padarė ir kodėl jam tuo metu taip atrodė, jis pasakyti negali. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. (b. l. 31-33)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. B. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais.
Liudytoja Ž. J. apklausos metu paaiškino, kad 2012-10-16 apie 18.00 val. pas ją namuose (duomenys neskelbtini) šventė. Kartu buvo M. B. su Š. U. ji ir jos draugė E. Č.. Ji kartu su M. kažkada draugavo, bet prieš 1,5 mėn. išsiskyrė. M. užvažiavo todėl, kad norėjo atsisveikinti su ja, nes turėjo išvykti po kelių dienų į užsienį. Švęsdami vartojo alkoholį. E. išėjo apie 22.00 val., jie liko trise, pradėjo bartis, nesutarti. Pas ją į butą niekas iš pašalinių nebuvo atėję, nes durys yra rakinamos, įleidžia ir išleidžia ateinančius pas ją svečius tik ji. Rūkyti eidavo į koridorių. Jokių daiktų M. pas ją nebuvo palikęs. Rankinę visada laiko pasikabinęs ant kaklo ir jos niekada nenusiima. Kad tuo automobiliu kas nors kitas važinėtų ji niekada nematė. Apie 23.00 val. M. su Š. išėjo iš jos, sakydami, „kad dingstam iš čia“. Netrukus jiems išėjus, o jie jau buvo gerokai išgėrę, po kokių penkiolikos minučių ji gavo žinutę iš M. „kad automobilis dužo ir eilę keiksmažodžių“. Iš žinutės konteksto suprato, kad „vos ne ji kalta kad jis sudaužė automobilį“. Ji į jo žinutę neatsakinėjo. Kitą rytą pamatė internete pranešimą, kad M. automobilis pavogtas. Bet jai tai sukėlė juoką, kadangi pats parašė jai žinutę, kad automobilį sudaužė, o paskui jau pranešė, kad jam jį pavogė. (b. l. 13-16)
Liudytojas M. P. apklausos metu paaiškino, kad 2012 m. spalio mėn. 16 d. atrodo tai buvo antradienis, vėlus vakaras, apie 23.00 val. jis buvo namuose, kai išgirdo trenksmus ir dundesį. Pažvelgęs pro langą pamatė, kad automobilis, nuvertęs stulpą, iš inercijos rieda į autobusų stotelės įsukimo vietą. Tada jis išjungė šviesą, kad geriau matytų. Kai jis grįžo prie lango, pamatė, kad vyksta sumišimas, kad vieni išlipa, kiti grįžta kažko pasiimti. Jis matė keturis jaunuolius, kurie visi tamsiai apsivilkę. Vieną iš jų gerai įsiminė, nes jis dėvėjo blizgią pūstą stiukę. Jis žiūrėjo toliau ir matė, kad vienas jaunuolis iš automobilio pasiėmė vienkartinį alaus bokalą, ir matė, kaip jie pasišalino ir bėgo link tilto pusės. Tada jis skambino pagalbos telefonu 112. Kai pranešė policijai stebėjo toliau, o atvažiavus policijos ekipažui jis apsirengė ir nuėjo iki įvykio vietos. Kai atvažiavo techninė pagalba jis pastebėjo, kad į įvykio vietą atėjo ta pati jaunuolių grupelė, kurie ir bėgo iš automobilio, nes vienas iš jų buvo su ta pačia blizge striuke. Tada grįžo į namus ir vėl paskambino į policiją bei pasakė, kad įvykio vietoje yra tie patys asmenys, kurie bėgo iš automobilio. Jie išklausė jo informaciją ir jam padėkojo.
Kitą dieną jis internete pamatė, kad šitas automobilis skelbiamas kaip pavogtas, bet iš įvykio jis suprato, kad automobilis negali būti pavogtas, kad jie patys padarė avariją, tačiau pranešė, kad automobilį pavogė. (b. l. 11-12)
Liudytoja E. Č. apklausos metu paaiškino, kad 2012-10-16 d. antradienį vakare apie 17.00 val. prie jos namų atvažiavo M. B. su savo automobiliu Alfa Romeo v. n. (duomenys neskelbtini) skaičių neprisimena. Kartu su juo buvo ir jo draugas Šarūnas, tačiau pavardės nežino. Automobilį M. paliko prie laiptinės. Vienu momentu matė, kad jis turi automobilio raktelius, nes buvo pasidėjęs ant virtuvės stalo. Apie 21. 30 val. ji išėjo. Kitą dieną jai Ž. papasakojo, kad M. sudaužė automobilį. (b. l. 17-18)
Byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau jo padaryti veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, nes teismų praktikoje laikomasi pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-458-2011), kad jei asmuo, pranešęs apie nebūtą nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – pranešimo apie nebūtą nusikalstamą veiką – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (pranešimo apie nebūtą nusikaltimą) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko
veikos kvalifikuoti dar ir pagal LR BK 235 straipsnį už melagingus parodymus.
Byloje nustatytos aplinkybės yra aiškios ir nekelia abejonių, todėl netinkamą veikos kvalifikavimą teismas keičia neblogindamas kaltinamojo padėtie.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam M. B. atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., į tai, padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ( LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimu padaryta žala teisingumui, į kaltinamojo asmenybę: teisiamas trečią kartą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirba, nesimoko.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo siūlomos baudos dydį mažinti. Prašymą motyvuoja tuo, kad jo materialinė padėtis yra sunki.
Jo prašymas yra netenkinamas atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į jo asmenybę - teisiamas trečią kartą, pirmą kartą teistas už 4 plėšimų padarymą, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui ir atleidus jį nuo bausmės, jis nuteistas už sukčiavimą, vėliau niekada nedirbo, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką. Taigi kaltinamasis laikomas recidyvistu LR BK 27 str., prasme, kuriam vadovaujantis LR BK 56 str., paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad LR BK 47 str., už nesunkaus nusikaltimo padarymą numato baudą iki 500 MGL (65000 litų), teismas daro išvadą, kad prokuroro siūlomos baudos dydis prieštarautų bausmės paskirčiai, teisingumo, bei protingumo kriterijams, bei ja nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Tokia bausmė nebūtų adekvati už padarytą nusikaltimą atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, bei kaltinamojo asmenybę. Todėl skiriama bausmė didintina iki 50 MGL (6500 Lt), kuri yra artima įstatyme nustatytam minimumui.
Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, nustatomas ilgesnis, 6 mėnesių, šios baudos sumokėjimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 MGL 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) Lt baudą.
Baudos sumokėjimo terminą nustatyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti M. B., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismo raštinei pinigų įnešimo kvitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Išaiškinti M. B., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.