- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-753-267/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03047-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- VšĮ „Penkta koja“, R. K., B. E.
- Ieškovas
- Ž. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės VšĮ „Penkta koja“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-214-399/2021 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovams R. K., B. E. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Ž. V. (toliau – ieškovė) pateiktu patikslintu ieškiniu (DOK 2003, 2021-01-18, 4856, 2021-02-08) prašė teismo pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 22 d. šuns pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp Ž. V. ir B. E., kuria Ž. V. pardavė, o B. E. nupirko šuniuką (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), mikročipo (mikroschemos) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – šuniukas, šuo), taikyti restituciją – priteisti Ž. V. šuniuką (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu B. E. (duomenys neskelbtini) sutikimo dalį, kuriuo B. E. sutiko atiduoti šuniuką (duomenys neskelbtini), priteisti iš B. E. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2021 m. gegužės 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose (toliau – teisme) gautas ieškovės ir atsakovės B. E. pasirašytas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo, bei pateikta raštu sudaryta taikos sutartis ir prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi tenkino prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patvirtino tokio turinio taikos sutartį:
„1. Ž. V. ir B. E. sutinka ir pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) šuns pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp Ž. V. ir B. E. yra negaliojanti nuo šios sutarties sudarymo dienos;
2. Ieškovė Ž. V. atsisako reikalavimo iš atsakovės B. E. dėl restitucijos taikymo ir 500 Eur neturtinės žalos priteisimo;
3. Ieškovė atsisako visų kitų ieškinio reikalavimų, adresuotų B. E. atžvilgiu;
4. Atsakovė atsisako susigrąžinti iš ieškovės sumokėtą jai pinigą sumą (500 Eur) už įsigytą sandorio metu ginčijamą šuniuką;
5. Abi šalys bylinėjimosi išlaidas pasilieka kiekviena sau.
6. Prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinės bylos dalį dėl (duomenys neskelbtini) šuns pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir B. E., pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir kitų pareikštų reikalavimų B. E. atžvilgiu nutraukti.
7. Mums yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. mums žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylos dalį nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalėsime pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.
8. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose patvirtinimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos.
9. Įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, šalys jokių pretenzijų vieni kitiems nebeturės.
10. Šalys patvirtina, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus šiai laikos sutarčiai pasirašyti bei patvirtinti, ir kad šioje sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę.
11. Prašo sugrąžinti 75 procentus už ieškinio dalį sumokėto žyminio mokesčio.
12. Ši sutartis sudaryta 3 egzemplioriais, vienas iš kurių perduodamas tvirtinti teismui ir po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena šią sutartį pasirašiusi Šalis. Šalys sutinka su taikos sutartimi.“
Pirmosios instancijos teismas taip pat pavedė (įpareigojo) atsakovę VšĮ „Penkta koja“ per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti (perduoti) rusų terjerų veislės šunį (duomenys neskelbtini) (gimęs (duomenys neskelbtini)) mikroschema (duomenys neskelbtini), ieškovei Ž. V. jai pateikus asmens dokumentą ir atvykus pasiimti šuns, priteisė atsakovei VšĮ „Penkta koja“ iš ieškovės Ž. V. ir atsakovės B. E. po 242 Eur iš kiekvienos VšĮ „Penkta koja“ turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato (padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors byloje yra trys atsakovai, tačiau pagal pareikštus ieškovės reikalavimus faktiškai visi reikalavimai buvo nukreipti į atsakovę B. E., jokie reikalavimai nebuvo nukreipti į atsakovą R. K., kuris nėra pasirašęs taikos sutartyje, taip pat nebuvo suformuluoti konkretūs reikalavimai ir į atsakovę VšĮ „Penkta koja“, kuri taip pat nepasirašiusi taikos sutarties, tačiau neprieštarauja taikos sutarties tvirtinimui, tik prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad atsakovė VšĮ „Penkta koja“ yra įgijusi nuosavybės teisę į šunį (duomenys neskelbtini) kaip nurodo ši atsakovė atsiliepime, kadangi VšĮ „Penkta koja“ vykdo veiklą kai globos įstaiga ir tik laikinai globoja šunis, kates bei kitus gyvūnus kol atsiras jų savininkai, tai nurodyta ir VĮ registrų centras išraše dėl VšĮ „Penkta koja“ veiklos, kad tai yra benamių šunų, kačių ir kitų gyvūnų globa bei laikina trumpalaikė gyvūnų prieglauda.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės VšĮ „Penkta koja“ prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat į tai, kad ieškovė reiškė ieškinį, kurį ne kartą tikslino ir pildė naujomis aplinkybėmis, keitė Všį „Penkta koja“ procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo, dėl to VšĮ „Penkta koja“ byloje teikė kelis atsiliepimus ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad atsakovės VšĮ „Penkta koja“ procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, bylinėjimosi išlaidas ji patyrė ne dėl savo kaltės ir patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos. Teismas vertino jog yra pagrindas priteistinas iš ieškovės ir atsakovės B. E. išlaidas mažinti, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį ir į tai, kad byla baigiama patvirtinant taikos sutartį.
III. Atskirojo skundo argumentai
2. Atskiruoju skundu atsakovė VšĮ „Penkta koja“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir taikos sutarties sąlygomis, kadangi viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog nesutinka, kad ginčo gyvūnas būtų grąžintas ieškovei.
4. Atsakovė VšĮ „Penkta koja“ atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį tarp dviejų šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės B. E., nepagrįstai įpareigojo taikos sutarties nepasirašiusią šalį, t. y. VšĮ „Penkta koja“ perduoti ginčo gyvūną ieškovei. Atsakovė VšĮ „Penkta koja“ pažymėjo, kad taikos sutartyje tokio reikalavimo perduoti ginčo gyvūną ieškovei nebuvo nurodyta, be to, taikos sutartyje ieškovė atsisakė reikalavimo taikyti restituciją. Nors teismas priėmė nutartį dėl taikos sutarties tvirtinimo, tačiau faktiškai išsprendė ginčą iš esmės ir nesuteikė 30 dienų termino apskųsti nutartį.
Atsakovė VšĮ „Penkta koja“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ji nuosavybės teisės į ginčo gyvūną neįgijo. Apeliantė nurodė, kad ginčo gyvūnas nebuvo konfiskuotas, konfiskavimas nebuvo taikomas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė B. E. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentui pateikė pasiaiškinimą, kuriuo sutiko gera valia atiduoti visus iš jos namų (duomenys neskelbtini) paimtus šunis, kuriuos paėmė VšĮ „Penkta koja“, VšĮ “Lesė“ ir UAB „Ruminavet“. Nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovė B. E. nebūtų gera valia perdavusi gyvūnų prieglaudoms, tarpininkaujant valstybinėms institucijoms, gyvūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka būtų buvę konfiskuoti ir perduoti VšĮ „Penkta koja“ nuosavybėn.
Atsakovė nurodė, kad teismas priimdamas nutartį visiškai nevertino, jog gyvūnui buvo suteikta veterinarinė pagalba, gyvūnas buvo gydomas ir išlaikomas, todėl sprendžiant dėl gyvūno grąžinimo ieškovei, reikėjo išsiaiškinti ir kokias finansines išlaidas patyrė tiek atsakovas R. K., tiek ir gyvūno savininkas atsakovas VšĮ „Penkta koja“, tuo labiau, kad šios aplinkybės teismui buvo žinomos, kadangi jas nurodė ir liudytoja I. Z..
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai sumažino atsakovei VšĮ „Penkta koja“ priteistiną sumą ir neatsižvelgė į tai, kad VšĮ „Penkta koja“ nagrinėjamoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra kelis kartus mažesnės nei rinkos kaina. Apeliantė paaiškino, kad teikiant teisines paslaugas buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovas VšĮ „Penkta koja“ yra gyvūnų prieglauda ir visas savo lėšas skiria išskirtinai gyvūnų gerovei, todėl bylinėjimosi išlaidos tesiekė 968 Eur, nors buvo teiktas atsiliepimas į ieškinį, atsiliepimas į priešieškinį ir atsiliepimas į skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių, t. y. ieškovės ir vieno iš atsakovų, kuomet byloje yra ir daugiau atsakovų, sudaryta taikos sutartis ir nutraukta visa byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.
Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Ši norma nustato, kad prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje ieškinys buvo pateiktas keliems atsakovams, t. y. atsakovams R. K., B. E. ir VšĮ „Penkta koja“. Taikos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės B. E..
CPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu. To pačio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė byloje turi procesinę galimybę sudaryti taikos sutartį su vienu iš atsakovų, tuo užbaigiant ir nutraukiant bylą toje dalyje, kuri yra susijusi tik su vienu iš atsakovų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs taikos sutartį tarp ieškovės ir atsakovės B. E., nepagrįstai nutraukė visą civilinę bylą, kadangi liko neišspręstas patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu B. E. (duomenys neskelbtini) sutikimo dalį, kuriuo B. E. sutiko atiduoti šuniuką (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismui taip pat kelia abejonių galimybė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį pagal joje nurodytas sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, prieš patvirtindamas šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius, taip pat turi patikrinti, ar sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šalims taikos sutartimi susitarus pripažinti (duomenys neskelbtini) šuns pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Ž. V. ir B. E., negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos, kartu turi būti sprendžiamas ir restitucijos klausimas, kadangi restitucija yra sandorio negaliojimo pasekmė. Šiuo atveju galimybės taikyti restituciją nėra, kadangi ginčo gyvūnu disponuoja ne atsakovė B. E., o VšĮ „Penkta koja“, kuriai perduoti gyvūną sutiko atsakovė B. E. (duomenys neskelbtini) pasirašiusi sutikimą dėl gyvūnų perdavimo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, reikalavimas pripažinti negaliojančiu B. E. (duomenys neskelbtini) sutikimo dalį, kuriuo B. E. sutiko atiduoti šunį (duomenys neskelbtini) liko neišspręstas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino taikos sutartį ir nutraukė bylos nagrinėjimą bei nurodo, kad patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai turi būti sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės VšĮ „Penkta koja“ atskirąjį skundą tenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti byloje taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės Ž. V. ir atsakovės B. E. taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti byloje taikos sutartį sudarytą tarp ieškovės Ž. V. ir atsakovės B. E. taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.