Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas penkiasdešimt parų arešto. Išieškota valstybei iš J. J. keturiolikos litų 30 ct proceso išlaidų.

Pripažinta civiliniam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Egivela“ teisė į 2322 Lt turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 12 d. apie 17.40 val. viešoje vietoje – uždarosios akcinės bendrovės „Egivela“ lošimų automatų salone, esančiame Dariaus ir Girėno g. 33, Panevėžyje, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad su kėde išdaužė lošimo automato „G. C.“ viršutinį stiklą 1330 Lt vertės, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir panašiai.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo J. J. padarytą nusikalstamą veiką. Savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo apeliantas skunde neginčija.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę) J. J., 2008-05-06 nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgia į J. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas), į jo atsakomybę lengvinančias (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) aplinkybes, tinkamai įvertino J. J. asmenybę (naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, nedirba) bei kitas BK 54 str. numatytas aplinkybes, todėl bausmės rūšis – areštas J. J. parinktas teisingai, nepažeidžiant baudžiamojo kodekso nuostatų.

J. J. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas. BK 27 str. nustatyta, kad jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu. BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į kaltinamojo iniciatyvumą duodant parodymus, siekiant atlyginti padarytą žalą, paskyrė ne pačią griežčiausią, o tik vieną iš griežtesnių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių, kas prieštarauja apelianto skundo teiginiui, kad nebuvo pakankamo teisinio pagrindo skirti vieną iš griežčiausių alternatyvių įstatymo sankcijoje numatytų bausmių .

Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis tam tikra prasme prieštarauja nuosprendžio rezoliucinei daliai, nes teismas konstatavo, jog jam skirtina mažesnės trukmės nei įstatymu nustatytas bausmės vidurkis, bausmė, tačiau nežiūrint šio teiginio, teismas paskyrė aritmetinį vidurkį.

BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog J. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam paskyrė bausmę, kurios trukmė yra mažesnė nei įstatymu (BK 49 str. 3 d.) nustatytas šios bausmės vidurkis, todėl kolegija konstatuoja, kad J. J. paskirta arešto bausmė nėra aiškiai per griežta.

Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.