- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- 2-11089-545/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- N. K., K., N.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
dalyvaujant ieškovei M. K.
atsakovui N. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
ieškovė M. K. prašo santuoką, įregistruotą 2006-07-28 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – Ž., atsakovui – K.; sūnaus V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ja; iš atsakovo N. K. priteisti sūnaus V. K. išlaikymą iki jo pilnametystės po 700 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį; santuokoje N. K. vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisės palikti N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė, nes laukėsi jo kūdikio ir tikėjosi, kad jai pavyks sukurti darnią šeimą, norėjo, kad kūdikis gimtų pilnavertėje šeimoje. Tačiau laikui bėgant, buvo akivaizdu, kad darnios šeimos sukurti nepavyko, išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Atsakovas vis mažiau laiko praleisdavo šeimoje, nuolat kartojo, kad ji su vaiku yra jam našta.
Kai sūnui buvo 10 mėnesių, atsakovas ją su vaiku paliko, išvyko keliems mėnesiams į užsienį, o grįžęs apsigyveno savo tėvų namuose. Ieškovė nurodė, kad daugiau nei metus su atsakovu negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Atsakovas nebesirūpina šeima, neteikia jai moralinės paramos, o materialiai prisideda nepakankamai.
Parengtų dokumentų skirtis taikiai atsakovas nepasirašė, motyvuodamas, kad sūnaus išlaikymui mokės tik 150 Lt per mėnesį. Sūnus V. turi širdies negalią - jis serga širdies vožtuvo nepakankamumu. Be to, sūnus yra labai alergiškas, jo priežiūra reikalauja itin didelio dėmesio ir lėšų. Ieškovei vienai tenka rūpintis visais materialinių poreikių tenkinimo rūpesčiais, namais, sūnaus auginimu, auklėjimu ir gydymu. Atsakovas nepakankami prisideda prie sūnaus materialinių poreikių tenkinimo, nors ir žino, kad dėl sūnaus sveikatos būklės labai daug lėšų reikia skirti sūnaus vaistams, įvairioms higienos prekėms, maisto produktams, bet per mėnesį jo išlaikymui skiria tik kelis šimtus litų.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu jau 1,5 metų negyvena santuokinio gyvenimo, jis paliko šeimą, neteikia moralinės ir materialinės į paramos šeimai, nejaučia ieškovei meilės ir pagarbos, yra jai nelojalus, dėl to bendras gyvenimas tapo j negalimas. Ieškovės nuomone, santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.26. - 3.30, 3.35.-3.36, 3.38 str., ir dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas.
Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, o susitaikymas neįmanomas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje gimė vienas vaikas – V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).
Nutraukiant santuoką nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove, kadangi ji prižiūri ir auklėja sūnų, teikia jam išlaikymą, jo auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas skiria vaiko išlaikymui, o atsakovas negali tinkamai rūpintis vaiku.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu yra motinystės atostogose iki sūnui V. sueis 3 metai, gauna 497 Lt motinystės pašalpą. Sūnų išlaikyti jai padeda jos tėvai, nes ji mokosi Vilniaus socialinių mokslų kolegijoje, kur mokslas mokamas ir per metus ji turi sumokėti 3000 Lt. Atsakovo pajamos jai nežinomos. Atsakovas (duomenys neskelbtini) remontuoja automobilius, jo tėvų vardu registruotose patalpose įsirenginėja autoservisą.
LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė nurodė, kad per dieną vaiko maitinimui reikia skirti po 17 Lt per dieną, arba po 514 Lt per mėnesį, išlaidos būstui vienam žmogui vidutiniškai sudaro 225 Lt; per mėnesį sūnaus drabužiams ir avalynei aš vidutiniškai išleidžiama 200 Lt, higienos prekėms apie 30 Lt, vitaminams, vaistams ir kosmetikos priemonėms nuo alergijos, imuniteto stiprinimui, taip pat vaistams nuo peršalimo ar kitų ligų per mėnesį reikia 150 Lt, ugdymo ir lavinimo priemonėms apie 60 Lt, žaislams - 30 Lt, įvairioms šventėms (gimtadieniui, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) papildomai apie 300 Lt per metus, t.y. vidutiniškai 25 Lt per mėnesį.
Ieškinyje nurodytos bei kitos išlaidos, būtinos sūnaus Viliaus išlaikymui, pateiktos ieškinio priede.
Ieškovės manymu, atsižvelgiant į vaiko normalų vystimąsi bei būtinus jo poreikius, per mėnesį sūnaus V. K. išlaikymui reikia ne mažiau kaip 1430 Lt, todėl, vadovaujantis LR CK 3.192 str., iš atsakovo prašoma priteisti suma yra 700 Lt. Ši suma turėtų būti mokama kiekvieną mėnesį nuo 2009-01-01 iki vaiko pilnametystės. Taip pat ieškovė ją prašė paskirti vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Nurodyto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ieškovė motyvavo tuo, kad dviejų metų vaikas labai sparčiai auga, augant jo poreikiai didėja, be to nuo kitų metų būsto šildymas brangs 50%, brangsta maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainos. Nustatant sūnaus V. K. išlaikymo dydį, prašė atsižvelgti ne tik į atsakovo turtine padėtį, įvertinant jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad atsakovas, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas sūnui.
Vadovaudamasi LR CK 3.170 str. normomis, kurios numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl ji įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi V. K. pagal jo valią ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams.
Materialinių pretenzijų dėl vienas kito išlaikymo (rentos) nėra.
Ieškovė parodė, kad gyvenant santuokoje jie nekilnojamojo turto neįgijo.
Santuokoje N. K. vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis NISSAN JPRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, nustatyta pagal visuotinai prieinamą ir pripažintą šaltinį www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt. - po santuokos asmeninės nuosavybės teisės pasilieka N. K. .
Kreditorinių įsiskolinimų šeima neturi.
Patenkinus ieškinį ieškovė prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas N. K. su ieškiniu sutiko iš dalies bei parodė, kad ieškovės teiginys, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino, neteikė moralinės ir materialinės paramos šeimai, nejautė meilės ir pagarbos, yra nelojalus, neatitinka tikrovės, nes 2007 m. rugpjūčio mėn. išvyko dirbti į užsienį palikęs šeimą tarpusavio sutarimu su tikslu uždirbti pinigų šeimos išlaikymui. Užsienyje dirbo 2 mėnesius. Jam grįžus dar 1 mėnesį jie gyveno kartu. Tik po eilinio konflikto šeimoje 2007 m. lapkričio mėn. išėjo pas savo tėvus, nes jie asmeninio būsto neturėjo. Persikelti pas jo tėvus ieškovė nesutiko. Ieškovės motina betarpiškai kyšėsi į jų šeimos kasdieninį gyvenimą, kas turėjo didelės įtakos mūsų kaip sutuoktinių konfliktams. Teiginys, kad jis visiškai nesirūpino šeima ir skyrė nepakankamą dėmesį sūnaus išlaikymui neatitinka tikrovės, nes nepaisant tarpusavio nesutarimų, vaikui teikė materialinę pagalbą, pervesdamas pinigus į ieškovės banko sąskaitą, (mokėjimo nurodymai pridedami), o su sūnumi bendravo ir bendrauja nuolat, kai tik jis iš Vilniaus, kur dabar gyvena, su motina atvyksta į Kretingą.
Atsakovas nesutiko, kad dėl santuokos iširimo kaltinamas tik jis, nors nebandė nieko daryti, kad išsaugotų santuoką. Jis siūlė ieškovei kartu vykti į užsienį, nes buvo susiradęs darbą, persikelti gyventi pas jo tėvus arba nuomotis būstą. Ji su jo pasiūlymais nesutiko. Ieškovė siūlė skirtis taikiai ir buvo pateikusi sutartį, tačiau jis sutarties nepasirašė, nes nebuvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas. Atsakovas prašė šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui.
Atsakovas nurodė, kad 2008 m. vasaros sezono metu dirbo Palangos miesto savivaldybės administracijoje budėtoju pagal terminuotą darbo sutartį. Šiuo metu nedirba, gyvena tėvų namuose ir padedamas tėvų (mokėjimo nurodymai pridedami) pradėjo parengiamuosius darbus užsiimti individualia veikla (automobilių remontu). Jai pradėti reikalingos investicijos.
LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovės pateikta sūnaus išlaikymo išlaidų suvestinė neatitinka protingumo kriterijų, ji yra per didelė. Iš suvestinės neaišku, kokiais įkainiais vadovaudamasi ieškovė nustatė vaiko išlaikymo sumas, nesutinka su išlaidomis sauskelnėms „Pampers", be to, apranga, avalynė vaikams nėra perkama kiekvieną mėnesį, o sultys vaikui taip pat galima pasigaminti iš ekologiškų produktų namų sąlygomis. Be to, ieškovė ne pagal savo turtinę padėtį gyvena 3 kambarių bute, kas sudaro didesnes būsto išlaikymo (komunalinės, šildymo), remonto išlaidas. Dėl šių priežasčių prašė priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų sūnui išlaikyti.
Dalinai patenkinus ieškovės ieškinį, prašė bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį priteisti lygiomis dalimis iš šalių.
Dėl kitų ieškinyje nurodytų reikalavimų (dėl pavardžių nutraukius santuoką, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, transporto priemonės priteisimo jo nuosavybėn, rentos) atsakovas sutiko.
Išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą (b.l. 44) bei buities tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 45-46), kuriuose nurodė, kad nepilnamečiui V. K. yra sudarytos geros sąlygos, mama su sunumi sutaria puikiai, vaikas yra viskuo aprūpintas, šeimoje mylimas, jam yra skirtas atskiras kambarys. Tėvų skyrybų atveju vaikas dėl amžiaus nuomonės išsakyti negalėjo. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą ieškovės pareigų vykdymą, todėl neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.
Išvadą duodančios institucijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėjama šios institucijos atstovei nedalyvaujant pagal pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei metus laiko, sutuoktiniai veiksnūs, santuokoje gimė nepilnametis sūnus V. K. , gim. (duomenys neskelbtini).
Ištyrus teisminio nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus teismas priėjo prie išvados, kad šalių santuoka iširusi ir negalima tikėti, kad sutuoktiniai vėl pradės kartu gyventi, nes šalys gyvena apie metus skyrium, bendro ūkio netvarko, santuokinių santykių nepalaiko, taikytis nenori, todėl santuoka nutrauktina Lietuvos CK 3.61 str. 2 d., 3 d. pagrindu.
Teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys gyvena skyriumi, bendro ūkio netvarko, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes ir charakterių nesutapimo, pasitikėjimo nebuvimo.
Pažymėtina, kad šeimos iširimo priežastimi tapo nesutarimai šeimoje, barniai, dėl kurių sutuoktiniai pradėjo gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį atskirai.
Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik ieškovė M. K. , tačiau ir apklausta liudytoja R. Ž. .
Ieškovės teiginys, kad atsakovas neteikia lėšų vaiko išlaikymui nepagrįsta, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, materialiai remia ieškovę (b.l. 30-40), o be to, kai ieškovė atvyksta į Kretingą, bendrauja su sūnumi.
LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovei M. K. prašant, po santuokos nutraukimo jai paliktina iki santuokos buvusi pavardė-Ž., o atsakovui N. K. -dabartinė pavardė.
Nepilnamečio sūnaus V. K. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškov, šalims sutikus, pritarus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento vaikų teisių apsaugos skyriui, pagal faktinę vaiko gyvenamąją vietą. (Lietuvos CK 3.59 str.)
LR CK 3.170 str. 4 d. numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, ieškovė neprieštarauja dėl laisvo sūnaus bendravimo su atsakovu ir nesudaro tam kliūčių, jis atitinka vaiko bei šalių interesus, todėl atsakovui nustatytinas laisvas bendravimo su sūnumi bei dalyvavimo jį auklėjant grafikas, suderintas su ieškove M. K. .
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. (Lietuvos CK 3.192 str. 1 d.)
Priteisdamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (Lietuvos CK 3.192 str. 2 d.)
Ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį, pradedant nuo sprendimo priėmimo dienos, tenkintinas iš dalies.
Ieškovo nurodytas išlaikymo priteisimo būdas- kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p. bei šalių interesus, nes kito turto bei piniginių lėšų šalys neturi.
Nustatant išlaikymo dydį, orientaciniais kriterijais laikoma LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt.
Priteisus ieškovės nurodytą sumą reikštų, kad ieškovei tektų prisidėti prie vaiko išlaikymo 730 Lt, t.y. skiriant pusę reikalingos sumos vaikui išlaikyti.
Nors atsakovas ir nurodė, kad šiuo metu jis nedirba, jis yra darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi, turi galimybę užsidirbti papildomai arba pakeisti darbą su geresnėmis darbo apmokėjimo sąlygomis, tačiau atsakovas nesiima jokių priemonių pagerinti savo ir vaiko turtinę padėtį, tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
Be to, šalių nepilnamečiui sūnui V. K. yra dveji metai, jo poreikiai augant didėja, todėl atsakovo nurodyta išlaikymo suma (300 Lt) neatitinka vaiko net minimalius poreikius.
Iš esmės ieškovas nurodo savo interesų svarbą palyginus su nepilnamečio vaiko, privalančio išlaikyti pagal įstatymą, interesais.
Su tokia atsakovo pozicija sutikti negalima, nes, visų pirma, turi būti apsaugotos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai (LR CPK 376 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 p., 12 p. išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.
800 Lt išlaikymas yra proporcingas tik minimaliems nepilnamečio sūnaus poreikiams ir tėvo, kuris turi galimybę gauti vidutinį darbo užmokestį, paskelbtą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (http://www.stat.gov.lt/), 2008 m. III ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis buvo 2319,90 Lt) turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.), todėl teismas laiko, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymo suma, atsižvelgiant į jo amžių bei nustatytą ligą, reikalaujančią papildomų lėšų vaistams (b.l. 17), turi sudaryti 1000 Lt per mėnesį, t.y. atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo 500 Lt.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškininio pareiškimo dienos (Lietuvos CPK 3.200 str.), ieškovei prašant išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos -2008-12-31 d., nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas N. K. vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, kas patvirtina jo pateikti į bylą mokėjimo nurodymai (b.l. 30-40).
Pagal ieškovės pateiktą turto sąrašą matyti, kad šalys santuokos metu įsigijo turto už 2000 Lt- transporto priemonę NISSAN PRIMERA, v. n. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Nurodytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nes turtas įgytas po santuokos sudarymo. (Lietuvos CK 3.88 str. 1 d. 1 p.)
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. (Lietuvos CK 3.117 str. 1 d.)
Pasirenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgtina į tai, kad šalys pareiškė norą padalinti turtą natūra, su tokiu turto padalijimo variantu sutiko, todėl pasirenkamas bendro šalių turto padalijimo būdas natūra, nurodytą transporto priemonę priteisiant atsakovui, kuris ja ir naudojasi (Lietuvos CK 3.127 str. 3 d.).
Ginčo dėl kito dalintino turto (automobilio) vertės bei padalijimo varianto nėra.
Šalys kreditorių, kuriems neįvykdytos prievolės, neturi.
Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina pusė byloje sumokėto žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo – 63 Lt bei 63 Lt už reikalavimą padalinti turtą (b.l. 18). (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str. 1 d.) .
Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 180 Lt žyminis mokestis valstybei (500x12x3%) ( LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-0326 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, todėl teismas, atsižvelgiant į bylos nedidelį sudėtingumą, apimtį, procesinių dokumentų skaičių, laiko, kad advokato išlaidų dydis turi būti tenkintinas iš dalies, nes nors ir neviršija maksimalių dydžių, neatitinka bylos sudėtingumą bei advokato sąnaudas.
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina byloje 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 1 b.l. 62). (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.) .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti dalinai.
Santuoką, įregistruotą 2006-07-28 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) , ir M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei M. K. iki santuokos buvusią pavardę – Ž., atsakovui N. K. – K. pavardę.
Nustatyti sūnaus V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) .
Nustatyti N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi V. K. , gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: suteikti jam teisę, suderinus su M. K. laiką bei vietą, laisvai matytis, bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant netrukdomai, įpareigoti M. K. sudaryti tam sąlygas.
Priteisti iš N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2008-12-31, pavedant šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) .
Atsakovo N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn priteisti transporto priemonę NISSAN PRIMERA, v. n. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės;
Išieškoti iš N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 126 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt advokato turėtų išlaidų M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Išieškoti iš N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 180 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.