Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė BUAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „TELE2“:

1) 2 172 800 Lt kompensaciją pagal CK 2.167 straipsnį;

2) 250 000 Lt per vienerius metus dydžio kompensaciją už konkurencijos draudimo vykdymą visu konkurencijos draudimo laikotarpiu pagal CK 2.164 straipsnį, mokant šią sumą į ieškovo sąskaitą kiekvienų kalendorių metų sausio pirmąją dieną, pradedant nuo 2012 m. sausio 1 d.;

3) 2 480 480 Lt nesumokėto atlygio už klientų įvykdytas sutartis pagal CK 2.158 straipsnio 3 dalį;

4) 126 955 Lt nesumokėto atlygio, atsakovui vienašališkai pakeitus Platinimo sutarties Nr. 2006-11-16-1 (toliau – Sutartis) Priede Nr. 3 nustatytus atlygio dydžius;

5) 329 180 Lt vienašališku atsakovės sprendimu nesumokėto Sutarties Priede Nr. 3 numatyto atlygio už SIM kortelių keitimą;

6) 57 010 Lt nesumokėto atlygio už atsakovės telefonų aparatų pardavimą, atsakovei vienašališkai sumažinus Sutarties Priede Nr. 3 numatytą atlygio dydį;

7) 86 994 Lt nuostolių – negauto atlygio už Sutarties vykdymą dėl atsakovės nesąžiningų, konkurencijos sąlygas pabloginusių veiksmų: ieškovės sudaromų sutarčių skaičiaus mažinimu nukreipiant klientus iš ieškovės prekybos vietų į kitas atsakovės paslaugų ir prekių paslaugų platinimo vietas;

8) 373 327 Lt negauto atlygio, vykdant Sutartį, dėl ieškovės prekių užsakymų nevykdymo ir nesąžiningo ieškovės diskriminavimo, tiekiant žymiai didesnį prekių skaičių į kitas atsakovės paslaugų ir prekių platinimo vietas;

9) 156 726 Lt atsakovei be pagrindo sumokėto Subnuomos sutarčių „administravimo mokesčio“;

10) procesines palūkanas, skaičiuojamas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė bendradarbiauja nuo pat ieškovės įsteigimo 2004 metais. 2006 m. šalys įformino savo santykius TELE2 paslaugų platinimo sutartimi (toliau – Sutartis, Pagrindinė sutartis), Verslo klientų padalinio įkūrimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau kartu – Verslo sutartys). Be to, šalys buvo sudariusios sutartis dėl prekybinių patalpų, esančių Ozo g. 25, Vilniuje, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 16, Šilalėje, Seinų g. 4, Lazdijuose, ir jose esančio turto naudojimo (toliau – Subnuomos sutartys). Ieškovė veikia kaip atsakovės komercinis agentas. Ieškovės atžvilgiu buvo taikomas labai plataus pobūdžio konkurencijos su atsakove draudimas (Pagrindinės sutarties 3.19 str.), todėl atsakovė buvo ir yra vienintelė ieškovės atstovaujama klientė, visa ieškovės veikla yra vien tik atsakovės prekių ir paslaugų platinimas bei kitų atsakovės nurodymų vykdymas (ieškovė turi teisę platinti kitų tiekėjų prekes tik gavusi išankstinį atsakovės sutikimą). Nuo 2010 metų pradžios atsakovė perėmė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės verslo klientų skyrius, kurie sudarė 20 procentų ieškovės verslo. Nuo 2011 m. sausio 17 d. atsakovė nutraukė Subnuomos sutartis ir perėmė Salonus, dėl ko ieškovė neteko dar 33 procentų savo verslo. Atsakovė perviliojo perimtuose verslo skyriuose ir salonuose dirbusius ieškovės darbuotojus, kuriuos ieškovė buvo apmokiusi. Atsakovė, atsisakydama apytiksliai 50 procentų ieškovės agentavimo paslaugų, privalo sumokėti ieškovei kompensaciją pagal CK 2.167 straipsnį. Pagal Sutarties 3.19 punktą, atsakovė turi sumokėti kompensaciją už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi (CK 2.164 str. 4 d.). Ieškovė nuo 2004-03-01 dienos garantavo atsakovei už tinkamą sutarčių vykdymą iš klientų pusės, todėl ieškovei priklauso CK 2.158 straipsnyje nurodytas atlygis (del credere), kuris apskaičiuotinas pagal 2004-05-28 šalių susitarime numatytą 10 Lt įkainį už kiekvieną su mokiu klientu sudarytą sutartį. Atsakovė vienašališkai, pažeisdama Pagrindinės sutarties 11.6 straipsnio nuostatas, pakeitė įkainius už naujas paslaugas, SIM kortelių keitimą ir telefonus, dėl to ieškovė negavo jai priklausančių pajamų. Atsakovė, pasinaudodamas savo ekonominiu, organizaciniu pranašumu bei ieškovės priklausomumu, pakenkė ieškovės galimybei konkuruoti, nes įsteigė naujas prekybos vietos konkurencingu atstumu prie ieškovės prekybos vietų, pradėjo taikyti ieškovei diskriminacines kainas, perviliojo ieškovės klientus trumposiomis žinutėmis ir telefono skambučiais. Dėl tokių atsakovės nesąžiningų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, nes sumažėjo su klientais sudaromų sutarčių skaičius. Atsakovė, pažeisdamas Sutarties nuostatas, netiekė ieškovei reikiamo kiekio ir asortimento telefonų aparatų, taip sumažindama ieškovės pardavimus. Ieškovė pagal atsakovės nurodymą mokėdama „sutarties aptarnavimo mokestį“, tokiu būdu turėjo kompensuoti atsakovės išlaidas dėl salono patalpų įrengimo bei pritaikymo veiklai. Nutraukus Subnuomos sutartis, atsakovė nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita.