- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-543-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02044-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- M. Č.
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- L. Č.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-543-278/2015
Teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02044-2014-7
2015 m. rugsėjo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-267-842/2015 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui M. Č., trečiajam asmeniui L. Č. dėl skolos priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. J. nurodė, jog 2014-10-28 su atsakovu M. Č. vedė derybas dėl automobilio BMW 535 pirkimo. Teigia, kad išreiškus norą prieš pirkimą apžiūrėti automobilį, atsakovas M. Č. nurodė pervesti į jo sutuoktinės L. Č. atsiskaitomąją sąskaitą 1 000 Lt avansą ir šią sumą įmokėdamas, mokėjimo pavedime nurodė kaip rankpinigius. Nurodė, jog apžiūrėjus parduodamą automobilį, pirkti transporto priemonę dėl techninė būklės atsisakė ir pareikalavo, jog M. Č. grąžintų avansu sumokėtas lėšas. Geranoriškai grąžinti 1 000 Lt atsakovas atsisakė. Prašė teismą priteisti iš atsakovo M. Č. 289,62 Eur (1 000 Lt) avansą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Konstatavo, jog tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai, tačiau sutartis dėl automobilio pirkimo nebuvo sudaryta, todėl nebuvo galimas ir jos tinkamo įvykdymo užtikrinimas rankpinigiais. Teismas darė išvadą, kad neįvykus automobilio pirkimo sandoriui, pinigus atsakovas M. Č. gavo be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl juos privalo grąžinti ieškovui, kaip įgytus be teisėto pagrindo. Nenustatė vienos kurios nors iš sutarties šalių nesąžiningo elgesio nesudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Nurodė, kad pats atsakovas, kaip ir ieškovas, veiksmų, derantis dėl automobilio pirkimo, nevertino kaip įvykusio sandorio, priešieškinio dėl civilinės atsakomybės ieškovui taikymo ir nuostolių atlyginimo, įrodymų, jog nesudarius sandorio būtų patyręs nuostolius, neteikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. Č. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo išvados – nebuvus sudarytai pirkimo-padavimo sutarčiai, tarp šalių susiklosčius ikisutartiniams santykiams, iš esmės paneigia pirkimo-pardavimo kaip konsensualinės sutarties esmę, rankpinigių kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo esmę, preliminarios sutarties kaip organizacinės sutarties esmę ir nepagrįsto praturtėjimo kaip subsidiaraus pažeistų teisių gynimo būdo taikymą. Teigia, jog nėra reikalaujama automobilio pirkimo-pardavimo sandorį sudaryti specialia forma ar sudarytą sutartį registruoti. Automobilio ir jo dokumentų perdavimas pirkėjo nuosavybėn galimas ir konkliudentiniais veiksmais. Nurodo, kad 2014-10-28 mokėjimo nurodymas dėl 1 000 Lt rankpinigių už automobilį BMW 530 sumokėjimas įrodo susitarimo dėl šio automobilio pirkimo-pardavimo egzistavimą. Teigia, jog ieškovui, kaip pirkėjui, neperėmus automobilio ir nesumokėjus jo kainos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, kad pirkimo-pardavimo sutartis kaip tokia nebuvo sudaryta, o turėjo konstatuoti, jog sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo vykdoma. Teigia, jog ieškovas A. J. pats pripažino jog atsisakė priimti automobilį ir sumokėti už jį sutartą kainą. Nurodo, jog rankpinigių sumokėjimo faktas įrodo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, o ieškovas nereiškė reikalavimo dėl rankpinigių sutarties pripažinimo negaliojančia, neginčijo jos kitai pagrindais. Teigia, jog teismas nepagrįstai taikė be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino ginčo teisinių santykių specifiką, neįvertino prieštaravimų tarp byloje esančio mokėjimo nurodymo ir vėlesnių ieškovo paaiškinimų, teismo išvados dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, šalis siejusių ikisutartinių santykių ir jo, kaip rankpinigius gavusios šalies, nepagrįsto praturtėjimo, tėra tik prielaidos. Be to, teigia, jog teismas be pagrindo priteisė ieškovui atstovo kelionės išlaidas, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas apmokėjo atstovo patirtas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog 1 000 Lt pervedimas buvo jo įsipareigojimas įsigyti automobilį. Pervesdamas M. Č. 1 000 Lt, kaip grynųjų pinigų pervedimo paskirtį nurodydamas – rankpinigiai už BMW 530, tai padarė atsakovo nurodymu. Teigia, jog susitarimas dėl rankpinigių yra papildoma, šalutinė prievolė, užtikrinanti tam tikrą pagrindinę prievolę, tačiau tarp šalių nei žodžiu, nei raštu nebuvo susitarta dėl automobilio pardavimo jam, transporto priemonės kainos dydžio, jos sumokėjimo, t.y. pagrindinės prievolės. Nurodo, jog rankpinigiai atlieka mokėjimo, įrodomąją bei užtikrinamąją funkcijas, tačiau su atsakovu nebuvo susitarta, jog jis nupirks automobilį, sutarties nesudarė bei dėl rankpinigių pasekmių nesitarė. Nesant visų trijų rankpinigių elementų, atsakovui pervestas lėšas laikyti rankpinigiais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad A. J. ketino iš M. Č. pirkti automobilį BMW 535, todėl iš anksto, prieš atvykdamas į Uteną apžiūrėti automobilio, į M. Č. nurodytą sąskaitą (sąskaita atidaryta M. Č. sutuoktinės L. Č. vardu) pervedė 1 000 Lt. 2014-10-28 nurodyme įnešti grynuosius pinigus A. J. nurodė mokėjimo paskirtį ,,rankpinigiai už BMW 530“ (b. l. 6).
Nagrinėjamu atveju, ginčo šalys skirtingai aiškina 2014-10-28 mokėjimo nurodymu sumokėtų lėšų paskirtį. Apeliantas tvirtina sumokėtai sumai buvus rankpinigiais, kurie ieškovui atsisakius pirkti automobilį negrąžintini, o ieškovas – avansu. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.98 straipsnio 1 dalies nuostatos rankpinigių sąvoką apibrėžia, kaip pinigų sumą, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas rankpinigių sąvoką, nurodė, kad pinigų suma, perduodama skolininko kreditoriui pripažįstama rankpinigiais tik tada, kai šalys rankpinigių perdavimo momentu suprato (ir tinkamai įformino), kokias funkcijas turi atlikti perduodama rankpinigių suma. Jei kurios nors iš funkcijų (mokėjimo, įrodomosios ar užtikrinamosios) šalys nenumatė (tinkamai neįformino), tai perduotos kreditoriui sumos negalima laikyti rankpinigiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), tačiau niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas A. J. savo reikmėms ketino iš atsakovo M. Č. įsigyti automobilį BMW 535. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio nuostatos reglamentuoja privalomą motorinių transporto priemonių registraciją, siekiant jas eksploatuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši aplinkybė patvirtina, jog automobilis priskirtinas prie registruojamų daiktų (CK 4.253 str.). Kadangi su registruojamais daiktais susiję juridiniai faktai taip pat registruojami viešame registre, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis turi būti rašytinės formos (CK 4.254 str. 1 d. 1 p., 4.255 str. 1 d. 7 p.; Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 38.5 p.). Vadovaujantis ginčo šalių paaiškinimais, tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis dėl automobilio pirkimo-pardavimo (b. l. 63, 74-75). Šis faktas nėra paneigtas ar nuginčytas. Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę konstatuotina, jog tarp ieškovo A. J. ir atsakovo M. Č. nebuvo susiklostę pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo šalių santykius įvertino kaip ikisutartinius santykius. Tai, kad ieškovas ketino įsigyti, o atsakovas M. Č. parduoti automobilį ir tarėsi dėl automobilio apžiūros, negalima vertinti buvus sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai (CPK 178 str.). Ginčydamas ieškovo teiginius dėl netinkamos automobilio BMW 530 techninės būklės, kas sąlygojo A. J. atsisakymą pirkti automobilį, t. y. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovas tvirtino ieškovui nepateikus įrodymų dėl blogos automobilio techninės būklės, tačiau ir pats M. Č. neįrodė, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas. Pažymėtina, jog byloje nebuvo sutarta automobilio BMW 530 kaina, tenkinusi abi šalis (CK 6.305 str. 1 d.). Byloje neįrodžius egzistavus įstatymų reikalavimus atitinkančiai automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai, 2014-10-28 nurodyme įnešti grynieji pinigai, įvardinti kaip rankpinigiai už BMW 530, neatlieka įrodomosios funkcijos, t. y. neįrodo buvus sudarytam sandoriui. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu dėl rankpinigių sąvokos, nesant rankpinigiams būdingų funkcijų (mokamosios, įrodomosios ir užtikrinamosios) viseto, pinigų suma negali būti pripažinta rankpinigiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog 2014-10-28 nurodymu į trečiojo asmens sąskaitą, apelianto nurodymu pervesta 1 000 Lt suma nelaikytina rankpinigiais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokėjimo nurodyme įvardinta mokėjimo paskirtis, pavartotas terminas, negali neginčijamai apspręsti faktinės lėšų sumokėjimo paskirties. 1 000 Lt sumokėtos sumos nepripažinus rankpinigiais, byloje nebuvo pagrindo kelti klausimo ir dėl rankpinigių sutarties galiojimo.
CK 6.237 straipsnis reglamentuoja asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Kaip minėta, automobilio BMW 530 pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nepaneigta, jog 2014-10-28 nurodymu į trečiojo asmens banko sąskaitą pervesta 1 000 Lt suma iš esmės buvo kaip tam tikra garantija (ne CK 6.90 straipsnio 1 dalies prasme) ieškovui pirmumo teise įgyti galimybę pirkti parduodamą automobilį. Ieškovo 2014-10-28 sumokėtą 1 000 Lt sumą galima būtų vertinti kaip avansą, užtikrinantį prievolės įvykdymą, tačiau nagrinėjamu atveju nepaneigti tarp šalių susiformavę ikisutartiniai santykiai ir jokia prievolė nei ieškovui, nei atsakovui, minėtos sumos pervedimo į banko sąskaitą, neatsirado (CK 6.163 str.). Atsakovas neįrodinėjo patyręs nuostolius ieškovui atsisakius pirkti automobilį, nereiškė atskiro reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius (CPK 143 str.). Neįvykus sandoriui ir neįrodžius atsakovui dėl to patyrus nuostolių, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo 1 000 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą.
Pareikštu ieškiniu ieškovas A. J. prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 24-25). Skundžiamu sprendimu teismas iš atsakovo priteisė 300 Eur advokato pagalbai apmokėti, 151,54 Eur transporto išlaidų, 20 Eur žyminį mokestį, viso 471,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti 151,54 Eur transporto išlaidų. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta rekomendacija, sprendžiant klausimą dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgti ir į advokato būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta. Nagrinėjamu atveju, ieškovas A. J. su advokatu V. A. 2015-01-05 sudarė atstovavimo sutartį (b. l. 27). Iš minėtos sutarties matyti, jog advokato darbo vieta nesutampa su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo buveine. Ieškovo atstovas patirtas transporto išlaidas grindė kvitais už degalus, tačiau įrodymai, kad minėtas išlaidas patyrė ieškovas, nepateikti (b. l. 56, 71; CPK 178 str.). Dėl paminėto, sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas, iš atsakovo priteistą minėtų išlaidų sumą mažinant 151,54 € (471,54-151,54= 320 €; CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Už apeliacinio skundo paruošimą bei pateikimą atsakovas M. Č. sumokėjo 20 € žyminį mokestį ir 150 € advokato pagalbai apmokėti (b. l. 90-91). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (1/3 dalį), iš ieškovo A. J. priteistinos 57 € bylinėjimosi išlaidos atsakovo M. Č. naudai (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. Č. ieškovo A. J. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šias išlaidas sumažinti iki 320 € (trijų šimtų dvidešimt eurų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 57 € (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.