Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-301-508/2011;

Teisėja D. Kursevičienė Proceso Nr. 23-1-00164-10;

2011 m. gegužės 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičienei, nukentėjusiajam L. D., nuteistajai D. S., jos gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš D. S. priteista 4549,34 Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo L. D. gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pagal LR BK 135 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2010-03-10, apie 22.00 val., savo bute, (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su L. D. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam L. D. į pilvo sritį, padarydama kairio kirkšnies kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą su pasaito ir plonosios žarnos sužalojimais, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir nukentėjusįjį, prašiusį neskirti nuteistajai laisvės atėmimo bausmės, sprendžia, kad nuteistosios D. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantės skundo argumentai ginčijantys nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 135 str. 1 d. yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistosios veiksmus pagal BK 135 str. 1 d., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (LR BPK 328 str. 1 p.).

LR BK 136 str. numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 p., staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, nuteistoji parodė, kad L. D. grįžo namo smarkiai girtas, tuo metu ji pjaustė mėsą. Jie susikivirčijo ir šis ėmė ją mušti, bet ji išsisuko ir paleido į jį keptuvę, tačiau nepataikė. L. D. išėjo parūkyti, vėliau po 5-10 min. sugrįžo, ir priėjęs sudavė jai į galvą, prakirto akį. Gavus smūgį, ji labai susijaudino ir dūrė jam rankoje turėtu peiliu į pilvą.

Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nuteistajai nebuvo ko susijaudinti, nes konfliktuojama ne pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji neneigia buvus ankstesnių konfliktų, tačiau ji nurodė, kad L. D. anksčiau jos niekada nemušė. Šitų jos parodymų byloje niekas nepaneigė, liudytojai A. S. bei M. Ž. tik patvirtino, kad D. S. su L. D. konfliktavo, tačiau nepatvirtino, kad L. D. jau ir anksčiau vartojo smurtą nuteistosios atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad fizinis smurtas D. S. atžvilgiu iš L. D. pusės buvo pavartotas pirmą kartą, darytina pagrįsta išvada, kad po smūgio į galvą ir prakirstos akies patirtas skausmas jai sukėlė fiziologinį afektą, ji nesąmoningai dūrė jam tuo metu rankoje turėtu peiliu. Kad D. S. atžvilgiu konflikto metu L. D. pavartojo fizinį smurtą, patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog D. S. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, kurios padarytos kietu buku daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 83). Būtina pažymėti, kad D. S. veiksmai (dūris rankoje turėtu peiliu) buvo greitas atsakas į nukentėjusiojo neteisėtą poelgį, kėsinantis į jos sveikatą, ir jos kaltė pasireiškė afektine tyčia, kurios ypatumas yra tas, kad ši tyčia susiformuoja staiga prieš pat padarant nusikalstamą veiką dėl išorinių veiksnių, kurie paveikia kaltininko psichiką ir suformuoja sprendimą padaryti nusikaltimą. Esant afektinei tyčiai kaltininko galėjimas valdyti savo veiksmus yra ribotas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, jog nukentėjusiojo L. D. neteisėtas poelgis (fizinio smurto vartojimas nuteistosios atžvilgiu, kėsinimasis į jos sveikatą), nuteistajai sukėlė staigaus fiziologinio afekto būseną, kurios veikiama ji ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Nukentėjusysis L. D. nuteistosios parodymus pripažįsta, suprasdamas, kad nukentėjo dėl savo paties neteisėto elgesio, D. S. atleido ir nereiškia jokių pretenzijų. Po įvykio nukentėjusysis su nuteistąja gyvena kartu pastarosios bute ir veda bendrą ūkį. Netgi ir tai, kad asmuo būtų anksčiau patyręs fizinį smurtą nuo to paties smurtautojo, paskui vėl būtų mušamas, neatima teisės ginti save, savo sveikatą, gyvybę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir perkvalifikuojamą nusikalstamą veiką, nuosprendis keičiamas nustatant sekančias faktines aplinkybes -

2010-03-10 d. apie 22 val., savo bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto nukentėjusiojo L. D. poelgio, suduodant jai smūgį į galvą, D. S. vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam L. D. į pilvo sritį, padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio kirkšnies kiaurymine durtine pjautine žaizda su pasaito ir plonosios žarnos sužalojimais. Tokia D. S. veika kvalifikuojama pagal LR BK 136 str.

LR BK 136 str. sankcijoje yra numatyta arešto bausmė arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. 2 d. ir atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant afektine tyčia, esant ribotoms galimybėms valdyti savo veiksmus, D. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu LR BK 136 str. sankcijoje numatytas tos rūšies bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir nukentėjusiojo L. D. poziciją neskirti nuteistajai laisvės atėmimo bausmės, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, D. S. paskiriant vieną iš LR BK 75 str. 2 d. numatytų įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendį pakeisti:

D. S. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 136 str. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.