Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-361-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
1A-182-361-2013
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00622-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
Nuteistasis
E. K.
Civilinis ieškovas
J. Ž.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
  • 2.4Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos

Pranešėjas D. Jocys Teisėjas V. Jurjonas Baudž. byla Nr. 1A-182-361/2013 Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00622-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.3.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n utartis

Lietuvos respublikos vardu

2013 m. gegužės 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Valentino Janonio ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei,nuteistajai E. K.,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš E. K. Valstybinei ligonių kasai 89,70 Lt žalos atlyginimui; iš dalies patenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Ž. civilinis ieškinys ir priteista iš E. K. J. Ž. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteista už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. ji 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į bendro naudojimo ganyklas, tyčia, be jokios priežasties sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam J. Ž. vieną smūgį į nosį, dėl to pastarajam lūžo nosies kaulas, tuo padarydama nukentėjusiajam J. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. K. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. ji 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į bendro naudojimo ganyklas, tyčia, be jokios priežasties sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam J. Ž. vieną smūgį į nosį, dėl to pastarajam lūžo nosies kaulas, tuo padarydama nukentėjusiajam J. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji E. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantės nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas V. Jurjonas buvo šališkas. Tas pats teisėjas 2012-04-18 priėmė nuosprendį privataus kaltinimo byloje Nr. PK-32-385/2012, kurioje išnagrinėjo tą patį konfliktą tarp jos – E. K. – ir J. Ž., bei minėtame nuosprendyje konstatavo, kad: „J. Ž. nepripažįsta sumušęs E. K., teigia buvęs pats jos netikėtai užpultas smūgiu į nosį dėl ko lūžo nosies kaulas. Įvertinant jų abiejų parodymus, specialistų išvadas, galima teigti, jog J. Ž. parodymai yra nuoseklūs, visuose apklausose nurodė tokias pačias aplinkybes“. Nuteistosios E. K. teigimu, šioje byloje teisėjas V. Jurjonas jau turėjo išankstinį nusistatymą, todėl privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė, nors buvo pareikštas ne vienas nušalinimo pareiškimas.

Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą buvo neginčijamai nustatyta, kad J. Ž. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą teisę – neturėdamas jokio teisėto pagrindo neįleido jos į ganyklą pamelžti ten ganomos karvės ir pavartojo prieš ją fizinę prievartą. E. K. nurodo, kad nors jos gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo į tai atkreipti dėmesį ir pranešti prokurorui apie J. Ž. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnyje, tačiau teismas į tai niekaip nesureagavo, priešingai – nuosprendyje konstatavo, kad neva ji tyčia, be jokios priežasties, sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam J. Ž. vieną smūgį į nosį, ir tai kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas iš esmės grindė vien tik paties nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad neva tai ji, nieko nesakiusi, sudavė J. Ž. kumščiu į nosį ir ją sulaužė. Nuteistosios teigimu, nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų šių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtino. Kaip liudytoja apklausta S. G., kuri nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, parodė, kad jai atvykus prie ganyklos nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė ji – E. K., tačiau teigė, kad J. Ž. rodė tik įbrėžtą kaktą, bet apie sumuštą nosį niekas nekalbėjo. Kaip liudytoja apklausta S. Š. pati pripažino, jog konfliktuoja su ja – E. K. – dėl vadovavimo bendrijai, todėl, apeliantės įsitikinimu, ši liudytoja, duodama parodymus teisme, teigė, kad nukentėjusysis J. Ž. jai kalbėjo apie sumuštą nosį bei nurodė, kad ji neva matė įbrėžimus ant J. Ž. nosies. Tokius pat parodymus davė ir liudytoja R. Š., kuri yra S. Š. dukra, bei Šilutės policijos komisariato tyrėja, kurios kolegės atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą, o ji pati, nors ir darbo metu, nuolatos dalyvavo visuose teismo posėdžiuose kaip nukentėjusiojo atstovė ir jam nuolatos patarinėjo. Nuteistoji E. K. pažymi, jog ši liudytoja nematė jokių sužalojimų nukentėjusiojo J. Ž. veide. Liudytojas A. A. Petkus parodė, kad matė J. Ž. kruvina nosimi ir jis jam paaiškino, kad neva tai ji – E. K. – sudavė smūgį nukentėjusiajam į nosį. Apeliantės teigimu, šis liudytojas taip pat palaikė S. Š., renkant bendrijos pirmininką. Nuteistosios teigimu, nė vienas iš liudytojų apie kraujuojančią J. Ž. nosį nenurodė. Teismo išvada, jog nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir jie patvirtinti liudytojų parodymais, nėra pagrįsta. Iš fotonuotraukų, kurios buvo padarytos korespondentės įvykio vietoje, jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo J. Ž. veido ar nosies užfiksuota nebuvo. Liudytoja E. L. P., dirbanti Šilutės ligoninėje gydytoja radiologe ir turinti trisdešimties metų tokio darbo stažą bei aprašiusi padarytą nukentėjusiojo nosies nuotrauką, teismo posėdžio metu parodė, kad iš jai pateiktos nuotraukos pasakyti, kad užfiksuotas nosies kaulo lūžis buvo padarytas įvykio metu, ji negali. Ši liudytoja patvirtino, kad jei nukentėjusysis nosies lūžimą būtų patyręs ankstesnės traumos metu, kad ir prieš 30 metų, ji, kaip specialistė, apžiūrėdama nutrauką to nei patvirtinti, nei paneigti negalėtų. Tokius liudytojos parodymus teismas nuosprendyje įvertino kaip patvirtinančius nukentėjusiojo aiškinimą. Nuteistosios E. K. nuomone, minėti liudytojos E. L. P. parodymai jokiu būdu nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, nes byloje buvo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kad nukentėjusysis buvo patyręs sunkią galvos traumą, kurios metu galėjo būti padarytas ir nosies kaulų lūžimas. Specialisto V. A. parodymus laikyti patikimesniais nei liudytojos E. L. P. parodymus negalima, kadangi jis kaip specialistas padarė išvadą pagal minėtos liudytojos, kuri yra kvalifikuota ir itin patyrusi radiologė, padarytą J. Ž. rentgeno nuotraukos aprašymą. Nukentėjusysis J. Ž. teigė, kad neva ji – E. K. – sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį, o jis jos nemušė ir nė karto nesudavė. Tačiau apeliantė pažymi, kad iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad konflikto metu su J. Ž. jai buvo padaryti šie kūno sužalojimai: poodinė dešinės akies viršutinio voko kraujosruva, nedidelė apvali poodinė kraujosruva ir odos nudrėskimas ant dešinės krūties bei poodinė kraujosruva kario dilbio apatiniame trečdalyje. Todėl minėtus nukentėjusiojo parodymus laikyti nuosekliais ir patikimais negalima. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog ji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. E. K. teigimu, byloje nėra paneigti jos parodymai apie tai, kad ji nesudavė kumščiu nukentėjusiajam į nosį ir nepadarė jam nustatytų sužalojimų. Apeliantė neneigia, kad tuo metu, kai nukentėjusysis J. Ž. ją stumdė ir mušė, neleisdamas įeiti į ganyklą, ji besigindama galbūt galėjo kliudyti jo nosį alkūne, tačiau tyčia jo tikrai nežalojo. E. K. nurodo, jog tai, kad J. Ž. sudavė jai du kartus lazda, patvirtino liudytojas S. K., kuris buvo apklaustas skundžiamą nuosprendį priėmusio teisėjo anksčiau išnagrinėtoje minėtoje privataus kaltinimo byloje Nr. PK-32-385/2012 dėl to paties konflikto tarp jos – E. K. – ir J. Ž.. Šios aplinkybės rodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas ir neobjektyvus teismas, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pripažįsta, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, buvo pažeisti BPK reikalavimai dėl teismo nešališkumo.

Teisė į nešališką teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-527/2010).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Subjektyvus nešališkumas reiškia, kad teismas (teisėjas) negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo, būti tendencingas; asmeninis (subjektyvus) nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų.

Objektyviąja prasme teismo nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas vyktų taip, jog nekiltų jokių abejonių dėl teismo (teisėjo) nešališkumo, kad su visais bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog kam nors iš jų reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas; vertinant objektyvųjį nešališkumo aspektą turi būti nustatyti tikri faktai, keliantys dėl to abejonių.

BPK 58 straipsnio 2 dalis draudžia teisėjui pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Byloje skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas V. Jurjonas 2012-04-18 privataus kaltinimo byloje Nr. PK-32-385/2012 priėmė nuosprendį, kuriame nagrinėjo konfliktą, įvykusį 2011-08-24, apie 16 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) esančioje ganykloje tarp E. K. ir J. Ž.. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje teisėjas V. Jurjonas priėmė skundžiamą nuosprendį, vėlgi buvo nagrinėjamas tas pats 2011-08-24, apie 16 val. 45 min., ganykloje tarp E. K. ir J. Ž. įvykęs konfliktas. Taigi tiek privataus kaltinimo, tiek šioje baudžiamojoje byloje tas pats teisėjas V. Jurjonas analizavo ir vertino tas pačias faktines aplinkybes, įrodymus bei dėl jų pasisakė, todėl yra realus pagrindas teigti, kad teisėjas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, pakartotinai išnagrinėjo tą pačią bylą, o tai reiškia, jog bylą išnagrinėjo objektyviai šališkas teismas. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė taip pat nurodė, jog šiuo atveju įžvelgiamas teismo šališkumas ir šioje dalyje apeliacinis skundas yra pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme teismo šališkumo klausimą analogiškais motyvais kėlė E. K. bei jos gynėjas, tačiau teismas 2012-10-12 nutartimi nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme buvo šališkas, t. y. pakartotinai išnagrinėjo tą pačią bylą, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Valentinas JanonisEduardas Maškevičius