- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2YT-2929-527/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02320-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- R. S., A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, G. V.
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir A. L. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir G. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos 2017-09-19 pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo V. S. mirties 2017-03-31. Pareiškėjos nurodo, jog jų tėvo V. S. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tėvas paliko jas gyventi su mama J. S. (su kuria vėliau išsituokė), kai jos buvo visai mažytės, ir nuo tada niekada su jomis nesusiekė, nelankė, nerodė jokio noro bendrauti, nors žinojo, kur jos gyvena. Nors jos, būdamos mergaitės, bandė su juo susitikti, jis tokio jų noro nepalaikė. Tėvas visą laiką vengė jas tinkamai išlaikyti, t. y. buvo mėnesių, kai jis mokėjo išlaikymui tik 3,96 rublius. Gyventojų registrų tarnybos duomenimis tėvas turėjo du vaikus, t. y. pareiškėjas, kitos santuokos po ištuokos su jų motina nebuvo sudaręs, todėl jos yra pirmos eilės paveldėtojos. Jų žiniomis, tėvui priklauso dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).., Be to, joms žinoma, kad tėvas po to, kai paliko jų motiną ir jas, išėjo gyventi pas kitą moterį, su kuria augino mergaitę G. N. (dabar G. V.), kuri šiuo metu Jonavos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje siekia nusistatyti, jog V. S. yra jos biologinis tėvas. Dėl tėvo nesidomėjimo jomis, vengimo tinkamai išlaikyti jas, pareiškėjos su juo niekada nebendravo. Apie tėvo mirtį pareiškėjos sužinojo netrukus po jo mirties iš mamos giminių, gyvenančių (duomenys neskelbtini)., todėl R. S. buvo tėvo šermenyse. Nė viena iš jų neturi teisinio išsilavinimo, niekada iki šiol nėra buvusios paveldėtojomis, todėl, turėdamos neteisingą informaciją iš kolegių, kad į notarų biurą reikia kreiptis tik suėjus trijų mėnesių terminui, t. y. praėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties, laiku nesikreipė į notarų biurą. Dėl šios priežasties į notarų biurą jos kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Notarė paaiškino, kad terminą palikimui priimti praleido, nes tai padaryti reikėjo per tris mėnesius nuo tėvo mirties, ir paaiškino, kad terminas atnaujintas jis gali būti tik teismo tvarka. Paveldėjimo byla po tėvo mirties nepradėta, t. y. daugiau niekas per tris mėnesius nesikreipė dėl paveldėjimo. Pareiškėjos prašo atsižvelgti, kad terminas praleistas nedaug ir, gavusios informaciją iš notarės, netrukus kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo. Termino palikimui priimti atnaujinimas joms, pirmos eilės įpėdinėms pagal įstatymą, atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus, atstatytų socialinį teisingumą jų atžvilgiu, kadangi tėvas jų niekada neaugino, neteikė pakankamo ir visaverčio išlaikymo, nors jos, būdamos mažos, buvo pas jį nuvažiavusios, jis neparodė noro daugiau jas matyti ir bendrauti. Jo nebuvo su jomis visus vaikystės ir paauglystės metus, t. y. tuomet, kai jo joms labiausiai reikėjo. Terminui atnaujinus, jos įgytų teisę į jo palikimą ir tokiu būdu joms būtų kompensuota už patirtus psichologinius ir socialinius praradimus.
Atsiliepimas
2017-10-02 suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjoms įrodžius, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad pareiškėjoms jis būtų atnaujintas. Teismo posėdyje dalyvavusi suinteresuoto asmens atstovė neprieštaravo, kad praleistas terminas būtų atnaujintas.
Suinteresuotas asmuo G. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).
Bylos duomenys patvirtina, jog dėl V. S., mirusio 2017-03-31, likusio palikimo priėmimo niekas kitas be pareiškėjų į notarą nesikreipė, ir jog, palikėjų žiniomis, daugiau pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra, ką patvirtina ir jų pateikta VĮ Registrų centro gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos yra mirusiojo V. S. dukros (ką patvirtina pateikti gimimo liudijimai), ir kad jos, būdamos vienintelės žinomos pirmos eilės įpėdinės, praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą po tėvo V. S. mirties 2017-03-31 atsiradusiam palikimui priimti.
Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).
Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjos praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui Lietuvoje po tėvo mirties 2017-03-31 priimti, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjos nuo mažens, jų tėvų santuokai esant nutrauktai 1982-09-13 nebendravo su savo tėvu ir nepalaikė su juo jokių ryšių, nežinojo apie jo turimą turtą, be to, jos iki šiol nėra pačios priėmę palikimo po kitų asmenų mirties ir nežinojo apie tai, jog tam veiksmui atlikti įstatymuose yra numatytas trijų mėnesių terminas po palikėjo mirties. Nors pagal pareiškėjų pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2017-03-31 iki 2017-06-30 pareiškėjos ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau, teismo nuomone, tai yra pateisinama dėl pareiškėjų teisinių žinių stygiaus ir jų nežinojimo apie tėvo turtinę padėtį, sąlygoto tėvo nebendravimas su jomis. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog visų šių nustatytų aplinkybių visuma, sutrukdžiusi pareiškėjoms išsiaiškinti Lietuvoje įstatymais nustatytą palikimo priėmimo tvarką ir savalaikiai kreiptis su pareiškimu į Jonavos notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, yra pagrindu pripažinti, jog trijų mėnesio terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į teismo posėdžio metu pateiktus pareiškėjų paaiškinimus, neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjos elgėsi nesąžiningai. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl visiškai tikėtina, kad pareiškėjos, neturėdamas asmeninės patirties priimant kitų asmenų palikimą bei neturėjusios informacijos apie kartu negyvenusio jų tėvo turtinę padėtį, dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų teises kitų suinteresuotų asmenų.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus, suinteresuotų asmenų nuomonę bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjos įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. S. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl pareiškėjoms atnaujintinas jų praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas tėvo V. S. palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d., CPK 576 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 3 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 576–578 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, CK 5.57 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjoms R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo V. S. mirties 2017-03-31.
Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.