- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2-2240-475/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22379-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei L. R. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. R. (toliau – atsakovės) 818,52 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. 2019 m. vasario 19 d. prašyme nurodė, kad atsakovės prašymui dėl skolos išdėstymo neprieštarauja, taip pat sutinka, kad nebūtų priteistos bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. iš L. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. 2469436, draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 818,52 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei V. G..
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Prašo priteistą sumą išdėlioti 12 mėnesių laikotarpiui, taip pat prašo esant galimybei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Byla 2019 m. sausio 9 d. nutartimi paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir išsiunčiant teismo pranešimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi, teismas surašo sutrumpintus motyvus dėl skolos priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 22 d. iš atsakovei L. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas V. G. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, su ieškiniu sutiko. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 818,52 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei V. G., todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti sumų, išmokėtų dėl ginčo įvykio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įstatyminį reguliavimą, iš atsakovės ieškovei priteistina 818,52 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (CK 6.38 straipsnis, 6.114 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau 2019 m. vasario 19 d. prašyme nurodė, kad nurodė, kad sutinka su prašymu nepriteisti 5 proc. metinių palūkanų, todėl 5 procentų dydžio metinės palūkanos iš atsakovės nepriteistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2019 m. vasario 19 d. prašyme nurodė, kad sutinka, kad nebūtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos (16 Eur žyminis mokestis) nepriteistinos.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovė prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis dvylikos mėnesių laikotarpiui, kadangi iš karto sumokėti visos sumos neturi galimybės. Ieškovė nurodė, kad sprendimo vykdymo išdėstymui neprieštarauja.
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, išdėstymą galima taikyti tik išimtiniais atvejais, konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių įvykdyti sprendimą jam yra labai sunku.
Sprendžiant prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis atsižvelgtina į lygiateisiškumo principą, skolininkų – fizinių asmenų ir kreditoriaus – juridinio asmens interesus bei šių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad teismo teisė sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Atsakovė prašo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nurodo, kad yra pensininkė (84 metai), pateikė duomenis, kad serga lėtinėmis ligomis. Ieškovė šiam prašymui neprieštarauja. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas per 12 mėnesių laikotarpį reikšmingai nepažeis ieškovės interesų, o atsakovei bus suteikta galimybė sumokėti priteistą skolą be priverstinio vykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo sprendimo dalies dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo vykdymas išdėstytinas dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, t. y. atsakovė įpareigotina sumokėti ieškovei priteistą 818,52 Eur skolą per 12 mėnesių laikotarpį – 11 mėnesių mokant po 68 Eur per mėnesį, pirmą įmoką sumokant iki 2019 m. kovo 15 d., o kitas įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, paskutinį 12 mėnesį sumokant 70,52 Eur (CPK 177, 178, 185, 284 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 271 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT93 7044 0600 0556 8164, AB SEB banke, banko kodas 70440, 818,52 (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų 52 ct) skolą.
Teismo sprendimo dėl skolos priteisimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui nustatant, kad atsakovė L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, – 818,52 Eur (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų 52 ct) įsiskolinimą sumoka per 12 mėnesių laikotarpį, 11 mėnesių mokant 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) mėnesinėmis įmokomis, pirmą įmoką sumokant iki 2019 m. kovo 15 d., o kitas įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, 12 mėnesį sumokant 70,52 Eur (septyniasdešimties eurų 52 ct) mėnesinę įmoką.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.