Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulė M. K. 2021 m. gegužės 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2021 m. gegužės 25 d. 9.06 val. Vilniuje, Užupio g. 21 d., vairuodamas automobilį ,,Volvo S80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasis už kito automobilio, buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono ir įvažiavo į stovintį priekyje automobilį, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto nuostatas (b. l. 19-21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjas 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas), vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. K. administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė (b. l. 4-6).

Pareiškėjas S. B. pateikė skundą, kuriuo prašo pakartotinai išnagrinėti administracinio nusižengimo aplinkybes, atlikti transporto priemonių ekspertizę, vaizdų tyrimą, išnagrinėti su eismo įvykio nagrinėjimu susijusių asmenų galimą glaudų ryšį su M. K., išnagrinėti, kas yra atsakingas už galimų nuostolių ir jo automobilio taisymo kaštų padengimą, kuriuos reikalauja atlyginti draudimo kompanija ERGO Lietuva, vadovaudamasi tuo, jog nusižengimas yra anuliuotas. Skunde nurodoma, kad 2021 m. gegužės 25 d. stovėjimo aikštelėje (Užupio g. 21) į jo stovintį automobilį ,,Audi A4“ įvažiavo kitas automobilis ,,Volvo S80“. Pajutęs smūgį, išlipo ir pamatė, kad minėtas automobilis stovi atsirėmęs į jo galinį bamperį. Automobilio ,,Volvo S80“ vairuotojas pariedėjo atgal tam, jog pažiūrėtų apgadinimus. Ant abiejų automobilių buvo matyti suraižymai. ,,Volvo S80“ vairuotojas neigė padarytą žalą, tačiau pamatęs aiškius nubrozdinimus, jis siūlė susitarti (siūlė 20 Eur, o paskui 50 Eur). Buvo iškviesta policija, kadangi nesutiko dėl žalos dydžio. Atvykus policijai, įvykis buvo užfiksuotas, pamatuoti nubrėžimo aukščiai, užpildytas eismo įvykio protokolas, kuriame buvo surašyti jo ir kito automobilio vairuotojo parodymai. Draudimo kompanijai policija perdavė informaciją apie fiksuotą įvykį, jo automobilis buvo tvarkomas UAB ,,NEMTA“ servise pagal draudimo kompanijos nustatytą tvarką (b. l. 7-9). 2021 m. gruodžio 23 d. nutarime skiriasi jo ir kito vairuotojo parodymai nuo jų duotų pirminių parodymų. Teigia, jog vykdant tyrimą, apie kurį jis nebuvo informuotas, galėjo būti pakeičiami parodymai ir duomenys, siekiant apsaugoti M. K.. Bylos tyrėjas tik interpretuoja, kad susidūrimo tarp automobilių nebuvo (b. l. 2-3).

M. K. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. B. skundo netenkinti. 2021 m. gegužės 25 d. apie 8.50 val. jis vairavo automobilį ,,Volvo S80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atvažiavo į Užupio g. 21, Vilniuje. Šalia šio pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje norėjo pasistatyti minėtą automobilį. Kartu su juo važiavo jo kolega D. Š.. Savo automobilį statė priekiu, privažiavo prie automobilio ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo, tuo metu jo vairuotojas sėdėjo už vairo. Tada pamatė, kaip ,,Audi“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir atsistojęs tarp jo ir savo automobilio pradėjo kažką rodyti. Jis pradėjo kaltinti, jog jis į jį atsitrenkė. Priėjęs prie savo automobilio priekio patikrinti, ar tikrai jį kliudė, pamatė, kad tarp automobilių dar yra apie 1 cm tarpas, todėl jis to automobilio nekliudė. Dėl to ,,Audi“ vairuotojo teiginys apie tai, kad jo automobilis priekine dalimi buvo atsirėmęs į jo automobilio galinį bamperį, yra melagingas. Tada patraukė savo automobilį apie 20 cm. Išlipus iš automobilio ir priėjus prie ,,Audi“ galinio buferio, jokių jo apgadinimų nesimatė. Pavalius automobilį, ant buferio matėsi daug smulkių suraižymų. Jo vertinimu, tie suraižymai jau seniau buvo ant to automobilio. Buvo panašu, jog jie padaryti nuo šakų ar krūmų. Taigi, jis yra įsitikinęs, jog į minėtą automobilį neatsitrenkė ir jokių apgadinimų nepadarė. Kadangi skubėjo į susitikimą, ,,Audi“ vairuotojui pasiūlė pinigų, tačiau jis nesutiko, todėl buvo iškviesta policija, kuri nustatė, jog jis su savo automobilio valstybinio numerio rėmeliu galėjo kliudyti automobilio ,,Audi“ galinį buferį, kadangi ant jo automobilio rėmelio taip pat yra nežymūs, nedideli įbrėžimai. Atvykus policijai, pareigūnas kelis kartus atliko matavimus, matavo, kokiame aukštyje nuo žemės yra įbrėžimai ant automobilių. Pirmą kartą pareigūnui pamatavus, pažeidimų aukštis nesutapo, po to buvo matuojama antrą kartą ir pareigūnas nustatė, kad pažeidimai yra panašiame aukštyje (buvo kelių milimetrų skirtumas), dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tą dieną iš jo kolegos D. Š. atvykęs kelių policijos ekipažas paaiškinimo neėmė. Jo pirminiai ir vėlesni parodymai nesiskiria. Automobilis ,,Volvo S80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas, o, kaip savo skunde nurodo S. B., jo automobilio galinis bamperis šiuo metu suremontuotas. Dėl to kyla klausimas, ar yra galimybė atlikti trasologinį transporto priemonių tyrimą, kai viena transporto priemonė sutvarkyta ir ant jos nebėra pažeidimų, o kita transporto priemonė parduota. Teiginys, jog jis turi artimų ryšių, kurie padės išvengti kaltinimų, yra melagingas. Nesutinka ir su teiginiu, kad sutampa ant ,,Volvo“ numerio rėmelio pažeidimų ir ant ,,Audi“ galinio bamperio pobūdis, raštas. Pažeidimas, kuris buvo matomas ant automobilio ,,Audi“, yra ne vienas ištisinis, kas būtų, jei būtų prisilietęs, o jis yra suraižytas, lyg nuo krūmų. Taip pat neatitinka ir įbrėžimų formos ir jų kiekis, susiformavimo kryptis. Ant jo valstybinių numerių laikiklio esantys beveik visi brėžimai yra nedideli, horizontalūs, netaisyklingos formos ir jų yra labai nedaug, ant automobilio ,,Audi“ galinio buferio matomi įbrėžimai yra tiek horizontalūs, tiek vertikalūs, jų daug, yra tiek labai smulkių, tiek didesnių, kai kurie įbrėžimai puslankio formos su išlinkimu į dešinę pusę. Be to, ant automobilio ,,Audi“ galinio buferio buvo matoma nemažai ankstesnių paraižymų, galimai tas subraižymas, dėl kurio yra kaltinamas, ten jau buvo anksčiau. Taip pat ant jo valstybinių numerių laikiklio kitose vietose yra matomi nežymūs, maži įbrėžimai, kurie ten jau buvo seniau, kadangi jam automobiliu yra tekę važiuoti ir per aukštą žolę, automobilis ne vieną kartą buvo apsnigtas ir apšalęs, todėl nuo šių veiksnių ir atsirado visi įbrėžimai ant jo valstybinio numerio laikiklio. Taip pat neatitinka pačių pažeidimų plotis, ant automobilio ,,Audi“ galinio buferio esantis pažeidimas yra apie 1,5 cm pločio, jo numerio rėmelis yra 0,7 cm pločio. Atvykusių policijos pareigūnų buvo prašoma pamatuoti pažeidimų pločius, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta ir tokie matavimai nebuvo atlikti. Kartu su juo važiavęs kolega D. Š. nebuvo apklaustas ir iš jo nebuvo paimtas paaiškinimas. Įvykio vietoje administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių jo kaltę. 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, nuotraukomis, visų dalyvių paaiškinimais ir, kaip numato ANK 569 str. 5 d., įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą, tyrėjas priėmė sprendimą, kad tokio pobūdžio apgadinimai tiek ant ,,Volvo“ valstybinio rėmelio, tiek ant ,,Audi“ galinio bamperio negalėjo atsirasti automobiliams kontaktuojant vienam su kitu, o turėjo atsirasti kontaktuojant su nelygiu, šiurkščiu paviršiumi. Analogiškos įvykio aplinkybės nurodomos ir M. K. 2021 m. birželio 1 d. paaiškinime (b. l. 27-29).

Pareiškėjas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su M. K. jo jokie santykiai nesieja. Administracinio nusižengimo protokolo nėra gavęs, gavo tik nutarimą. Jis sėdėjo automobilyje ir pajuto stuktelėjimą į galą, tada išlipo ir pamatė, kad numerio rėmeliu įsiremta į jo automobilio galą. Vairuotojas pavažiavo atgal, pažiūrėjo, pavalė galinį bamperį ir pasimatė, kad pažeistas lakas ir dažai. Nepavalius matėsi, jog buvo kontaktas. Traukiant automobilį dar kartą susiliesta nebuvo. Prieš patraukiant automobilį nuotraukų nepadarė, kadangi nėra susidūręs su tokiais dalykais, nežinojo, kaip elgtis. Nesutiko su vairuotojo pasiūlymu susitarti, deklaracijos jis nesutiko pasirašyti, dėl to iškvietė pareigūnus, kurie formino eismo įvykį. M. K. keleivis stovėjo šalia, jis buvo išlipęs ir matė, kad automobiliai buvo susilietę. Automobilio galinis bamperis nebuvo apgadintas iki įvykio, automobilis buvo neseniai įsigytas, turi nuotraukas. Apgadinimus apžiūrėjo, ant bamperio lako buvo įskilęs brūkšnys ir pažeisti dažai. Buvo suliesta numerio rėmelio viršutine dalimi. Stuktelėjimo metu galimai galėjo bamperis su rėmeliu pajudėti į viršų. M. K. ir D. Š. parodymai skiriasi – vienas paminėjo, kad automobilis stovi prie pat, o kitas – kad per atstumą, taip, kad gali atsistoti žmogus. Dėl M. K. ryšių tiksliai negali pasakyti, kokie jie, bet paskambinus draudimo atstovui paprašė dokumentų, kurie parodytų, pagal ką buvo priimtas sprendimas taisyti automobilį, draudimo atstovas nurodė, kad pats M. K. nevengia pasisakyti, kad turi ryšių policijoje, kurie gali padėti viską sutvarkyti, buvo kalbama apie ryšius su moterimi, mergina. Pareigūnai iš jo paėmė parodymus, jokio dokumento negavo. Žinojo, kad M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jam tai pasakė pareigūnai. Jis matė, kaip buvo pildomi dokumentai.

M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tądien atvyko su kolega į objektą, pastatė automobilį. Išlipo pažiūrėti, kas negerai, pareiškėjas sakė, kad jų automobiliai buvo susilietę, nors jis matė bent centimetro tarpą. Paprašė leisti patraukti automobilį, jį patraukė, tada pavalė bamperį ir pamatė suraižymus, visas bamperis buvo suraižytas. Pasiūlė 20 eurų, nes skubėjo, tačiau S. B. suma netiko. Pinigų pasiūlė, nes skubėjo, o ne dėl to, jog buvo kaltas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nutarimą surašė jis, byla buvo jo žinioje, byla jokie pašaliniai asmenys nesidomėjo ir niekas jam nedarė įtakos. Išvadas darė iš savo darbinės veiklos ir gyvenimiškos patirties, jis nėra nei specialistas, nei trasologas. Aiškinosi aplinkybes, yra pateikta daug nuotraukų, iš jų matosi apgadinimai. Įvykio vietoje atvykusiems pareigūnams atitiko aukščiai, todėl jie ir padarė išvadą, kad apgadinimai sutampa, tačiau ten visas bamperis apgadintas. Ant rėmelio tokie apgadinimai nuo bamperio negalėjo atsirasti. D. Š. paaiškinimą atsiuntė el. paštu, jis nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Nežino, ar administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas S. B.. Atvykusių į įvykio vietą pareigūnų neapklausė, kadangi jie savo poziciją išdėstė tarnybiniuose pranešimuose. ,,Body“ kamerų įrašų nereikėjo, nebuvo poreikio jų išreikalauti.

Iš 2021 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad buvo gautas pranešimas, jog 2021 m. gegužės 25 d. 9.06 val. aikštelėje susidūrė ,,Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nesutariama dėl kaltės. Nurodoma, jog automobilio ,,Audi“ galinio bamperio apgadinimai sutampa su automobilio ,,Volvo“ apgadinimais, esančiais ant priekinio valstybinio numerio rėmelio. Abiejų automobilių apgadinimų aukščiai, pobūdis ir raštas sutampa (b. l. 22).

Iš 2021 m. gegužės 25 d. 9.06 val. eismo įvykio schemos matyti automobilių ,,Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 23).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ,,Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (užpakalinis bamperis, apgadinimų aukštis nuo 0,5 iki 0,515) ir ,,Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. rėmelis, aukštis apie 0,5 iki 0,51) (b. l. 24).

Iš 2021 m. gegužės 25 d. rašytinio S. B. paaiškinimo nustatyta, jog jis sėdėjo automobilyje ir pajuto stuktelėjimą į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio, pamatė ,,Volvo“ automobilį, kuris numerio rėmeliu buvo įsirėmęs į ,,Audi“ automobilio bamperį. Automobilio ,,Volvo“ vairuotojas, pamatęs nubrozdinimus, neigė eismo įvykį (b. l. 25).

Iš 2021 m. gegužės 25 d. rašytinio M. K. paaiškinimo nustatyta, kad įvykio dieną pasistatė automobilį, tačiau pamatė, kad iš priekyje stovėjusio automobilio išlipo vairuotojas, kuris atsistojo tarp dviejų automobilių ir pradėjo kažką rodyti. Jis pradėjo kaltinti, jog jis atsitrenkė į ,,Audi“ automobilio galinę dalį, tačiau tarp automobilių buvo apie 1 cm tarpas. Tam, kad apžiūrėtų automobilius, jis pavažiavo atgal ir paklausė, ar gali pavalyti dulkes ant bamperio. Pavalius buvo matyti daug smulkių suraižymų, kurie, jo nuomone, jau seniai buvo ant automobilio ,,Audi“ (b. l. 26).

Iš rašytinio D. Š. paaiškinimo nustatyta, kad jis kartu su M. K. važiavo į statybų objektą Užupio g. kaip keleivis. Aikštelėje iš priekyje stovėjusio automobilio išlipo vairuotojas ir pradėjo kažką rodyti. M. K. su juo trumpai pabendravo ir pasakė, jog minėtas vairuotojas jį kaltina, jog jie atsitrenkė. Pavažiavus atgal, jie abu išlipo iš automobilio. Pavalius galinį ,,Audi“ bamperį, matėsi pabraižymai, bet jie nebuvo tokiame aukštyje kaip M. K. automobilio numerio rėmelis ir tie pabraižymai buvo per visą automobilio buferį. Taip pat jie buvo kur kas platesni ir ilgesni nei pats rėmelis.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjas 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, ar automobiliai kontaktavo tarpusavyje ir kad to kontakto metu buvo apgadintas automobilio ,,Audi“ galinis bamperis, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ANK 587 straipsnį ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Iš priimto nutarimo matyti, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą ir vertindamas byloje pateiktose nuotraukose esančius užfiksuotus abiejų automobilių apgadinimus, juos lygindamas ir pan., iš esmės prisiėmė eksperto (specialisto) trasologo funkcijas, tam neturėdamas teisės. Teismo posėdžio metu pareigūnas nurodė, kad jis nėra nei trasologas ekspertas, nei specialistas, nutarime nurodytas išvadas padarė remdamasis gyvenimiška patirtimi ir profesinėmis žiniomis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje esminis ir pagrindinis ginčo objektas ir yra, ar būtent ant automobilių užfiksuoti apgadinimai buvo padaryti jų kontakto metu, ar jie sutampa, vienas kitą atitinka ir pan., akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tam, kad būtų atsakytas šis klausimas, būtinos specialios žinios, kurių neturi nei nutarimą priėmęs pareigūnas, nei teismas. Dėl to pareigūnas, priimdamas nutarimą, privalėjo kreiptis į ekspertą (specialistą) trasologą, tačiau to nepadarė. Be to, vien tai, kad, pasak M. K., jo automobilis jau yra parduotas, o S. B. automobilis jau sutaisytas, savaime nereiškia, kad negalima atlikti ekspertizės ar pateikti specialisto išvados; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje yra pateiktos gana geros kokybės nuotraukos; ekspertas (specialistas), gavęs visą byloje esančią medžiagą, kartu atsako ir į klausimą, ar byloje esančios medžiagos pakanka duoti eksperto (specialisto) išvadą.

Iš byloje esančių įrodymų, taip pat teismo posėdžio metu pateiktų S. B. ir M. K. paaiškinimų matyti, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, įvykio forminimą filmavo body kameromis, galimai kameromis buvo filmuojami ir fiksuojami automobilių apgadinimai, tačiau pareigūnas, tirdamas šią administracinio nusižengimo bylą, šių body kameros įrašų neišreikalavo. Be to, į įvykio vietą atvykusios pareigūnės M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šalia įvykio vietos ant pastato kampo buvo vaizdo stebėjimo kamera, tačiau tuo metu pastate nieko nebuvo, jis atidaromas tik nuo 12 val., todėl vaizdo įrašo nebuvo galimybės pažiūrėti. Šių vaizdo įrašų pareigūnas taip pat neišreikalavo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galimai nei bodykamerų, nei minėtos ant pastato esančios vaizdo kameros įrašai gali būti neišlikę, atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio yra praėję daugiau kaip pusę metų, tačiau šias aplinkybes pareigūnas privalo aiškintis, kreipdamasis į asmenis, atsakingus už minėtų įrašų saugojimą, o ne pats, vadovaudamasis įprasta praktika, kiek yra saugomi vaizdo įrašai, nuspręsti, kad minėti vaizdo įrašai bus neišlikę. Vaizdo kamerų, esančių ant pastato, įrašai nagrinėjamu atveju būtų objektyviausias ir pirminis informacijos šaltinis, aiškinantis, ar automobiliai kontaktavo, ar ne ir kartu sprendžiant dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo M. K. veiksmuose. ANK 593 straipsnyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; o tai šioje byloje nepadaryta, net nebandyta aiškintis, ar tokie vaizdo įrašai yra išlikę. Pažymėtina ir tai, kad jei tokie vaizdo įrašai būtų išlikę, jie taip pat visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste būtų reikšmingi ir ekspertui (specialistui), duodančiam išvadą šioje byloje.

Iš 2021 m. gegužės 25 d. pareigūnės, atvykusios į įvykio vietą, tarnybinio pranešimo matyti, kad ji nurodė, jog automobilio ,,Audi“ galinio bamperio apgadinimai sutampa su automobilio ,,Volvo“ apgadinimais, esančiais ant priekinio valstybinio numerio rėmelio. Abiejų automobilių apgadinimų aukščiai, pobūdis ir raštas sutampa (b. l. 22). Nepaisant to, nutarimą priėmęs pareigūnas padarė priešingą išvadą, t. y. kad nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, ar automobiliai kontaktavo tarpusavyje ir kad to kontakto metu buvo apgadintas automobilio ,,Audi“ galinis bamperis. Nutarime apskritai šie tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys nėra vertinti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra prieštaringos pareigūnų nuomonės dėl galimai padarytų apgadinimų, jų sutapimų ir pan., buvo būtina byloje apklausti į įvykio vietą atvykusius pareigūnus – jie apgadinimus matė tiesiogiai, apgadinimus matavo ir pan.; tik apklausus šiuos pareigūnus, uždavus jiems papildomus klausimus, tikslinant po įvykio jų užfiksuotas aplinkybes, galima išsiaiškinti, kodėl minėtame tarnybiniame pranešime padaryta būtent tokia išvada. Tik tai atlikus, visų kitų įrodymų kontekste galima vertinti tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, šalinti bylos įrodymuose esančius prieštaravimus ir priimti atitinkamą sprendimą. Siekiant gauti objektyvių duomenų ir formuojant pareigūno vidinį įsitikinimą vertinant įrodymus, yra svarbu įvertinti ir tik ką po įvykusio įvykio užfiksuotą abiejų pusių bendravimą su pareigūnais ir tarpusavyje, jų aplinkybių aiškinimą. Taigi, į įvykio vietą atvykusių pareigūnų apklausa reikšminga dar ir dėl šių aplinkybių, tokiu būdu galima sugretinti abiejų pusių duodamus paaiškinimus bylą nagrinėjant Institucijoje ir iškart po įvykio, juos gretinant vienas su kitais ir tarpusavyje, ir daryti atitinkamas išvadas apie duodamų parodymų patikimumą ir nuoseklumą. Šiame kontekste taip pat gali būti reikšmingi ir įvykio tiesiogiai nemačiusio, tačiau po įvykio į lauką išėjusio S. B. kirpėjo paaiškinimai – ar jis dalyvavo asmenims aiškinantis su policijos pareigūnais, ar girdėjo, ką ir kaip su policijos pareigūnais bendravo tiek M. K., D. Š. ir S. B..

Iš byloje esančių įrodymų ir M. K. bei S. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad kartu su M. K. važiavęs keleivis D. Š. nebuvo apklaustas nei po įvykio, nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, byloje yra tik jo el. paštu atsiųstas paaiškinimas. Pažymėtina, kad pagal ANK 581 straipsnį administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Liudytojas apklausiamas laikantis tam tikrų ANK numatytų procedūrinių reikalavimų, taip pat liudytojas privalo būti įspėtas už melagingų parodymų davimą. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta; tai laikytina proceso teisės pažeidimu.

Pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pagal ANK 608 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. S. B. nurodė, kad jis administracinio nusižengimo protokolo negavo ir bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie bylos rezultatą sužinojo tik gavęs 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas S. B., juo labiau nėra jokių duomenų, kad S. B. yra pripažintas nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad pagal ANK 579 straipsnį nukentėjusysis be kitų šiame straipsnyje nurodytų teisių, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus. Byloje Institucijai nepagrįstai nukentėjusiojo S. B. neinformavus apie vykstantį procesą, jis negalėjo laiku realizuoti savo, kaip nukentėjusiojo, teisių.

Atsižvelgiant į visa tai, matyti, kad pareigūno nutarime padaryta išvada, jog nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, ar automobiliai kontaktavo tarpusavyje ir kad to kontakto metu buvo apgadintas automobilio ,,Audi“ galinis bamperis, yra nepagrįsta.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 1, 2 dalių ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Byloje reikalinga atlikti kruopštų papildomą ir išsamų bylos aplinkybių tyrimą, reikalaujantį atlikti visą eilę ANK nustatytų tyrimo veiksmų. Tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima daryti atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo M. K. veiksmuose. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo) pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, nemažos apimties ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. K. naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. K. ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.