- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-255-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00577-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- E. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. (toliau – E. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 95-32 taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Š. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. liepos 3 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. sausio 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-32 nutarta taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis E. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo buvusius teistumus, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) tokio reikalavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nenumato. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytą nusikaltimą, todėl dar kartą, t. y. sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, neturėtų būti vertinama. Darydamas šią išvadą nuteistasis pažymi, kad jo požiūris į padarytą nusikaltimą jau pakito, jis supranta ir įvertino savo netinkamus ankstesnio gyvenimo aspektus, jo Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog jis atitinka visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus.
4.2. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu neturi jokių galiojančių nuobaudų, kas rodo jo siekį pasitaisyti teigiama linkme, tačiau pirmosios instancijos teismas vis tiek mano, jog būdamas laisvėje jis gali nusikalsti, nepateikdamas jokių šią išvadą pagrindžiančių motyvų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis E. Š. pabrėžia, kad nors apylinkės teismas ir vertino jam likusios neatliktos bausmės dalį, tačiau toks vertinimas neatitinka BVK nuostatų, todėl šis teismo motyvas jokios teisinės reikšmės šiuo konkrečiu atveju neturi. Nors apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti mažinama, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tai padaryti analizuojamu atveju įmanoma.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. Š. skundas tenkinamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį spręstina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo E. Š. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. Š. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, pataisos namuose E. Š. skirtai, tačiau šiuo metu jau nebegaliojančiai drausminei nuobaudai, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį E. Š. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių E. Š. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
8. Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu atveju, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad E. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriamas vienintelis nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – E. Š. mąstymas ir elgesys, tačiau jis atitinka vos 7 jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus ir visi jie yra statiniai, t. y. nekintantys nepriklausomai nuo nuteistojo elgesio. Be to, akcentuojama eilė nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiamos E. Š. nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu, stabili nuteistojo emocinė būsena bei palaikantys tarpusavio santykiai, kurie skundžiama apylinkės teismo nutartimi nebuvo įvertinti pakankamai.
9. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymėtina, kad praeityje E. Š. teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nusikaltimą E. Š. įvykdė „pagautas momento“, impulsyviai, tačiau jo struktūruotoje aplinkoje impulsyvaus elgesio apraiškų nestebima, šiuo metu jis linkęs apgalvoti savo netinkamo elgesio pasekmes bei geba atpažinti veiksnius, susijusius su jo nusikalstamu elgesiu, nesumenkindamas jų įtakos. Akcentuotina ir tai, kad pagrindinis laisvės atėmimo vietų tikslas – tinkamai koreguoti nuteistųjų elgesį bei tam tikromis priemonėmis skatinti jų sąmoningumą, atliktų neteisėtų veiksmų ir iš to kilusių pasekmių suvokimą, todėl tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis jau suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos prasmę, jos neigiamą poveikį ne tik savo paties, bet ir nukentėjusių asmenų gyvenimuose, tokiu savo elgesiu iš esmės tik patvirtindamas, jog pataisos namams keliami tikslai įgyvendinami tinkamai, negali būti vertinama neigiamu nuteistojo asmenybę apibūdinančiu požymiu, be kita ko, sudarančiu pagrindą manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama.
10. Pritariant nuteistojo skundo argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pataisos namų vidaus tvarkos taisykles E. Š. buvo pažeidęs, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis buvo baustas tik vieną kartą kiek daugiau nei prieš penkerius metus, toliau jo elgesys buvo koreguojamas vien tik teigiama linkme, už ką jis ne kartą buvo paskatintas – iš viso 12 paskatinimų, todėl sutikti su apylinkės teismo išvadomis ir nuteistojo elgesį pataisos namuose vertinti neigiamai vien tik dėl vienos, šuo metu nebegaliojančios, drausminės nuobaudos egzistavimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Darant šią išvadą įvertintina tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. gegužės 29 d. nuteistasis atlieka Pusiaukelės namuose, turi teisę grįžti į namus, jokie nuteistojo pažeidimai šiuo laikotarpiu nefiksuoti, nuteistasis tinkamai laikosi Pusiaukelės namuose nustatytos tvarkos, jos nepažeidinėja. Neabejotina, kad perkeldama asmenį į Pusiaukelės namus, pataisos namų administracija parodė ypatingą pasitikėjimą nuteistuoju, kurį šis neabejotinai pateisina laikydamasis jam taikomų ribojimų bei nuosekliai mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu prilyginama žemai rizikos grupei ir atitinka 12 balų. Nors Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad statinių svertinių taškų suma siekia 9 balus, kas suponuotų išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija tinkama linkme vis dar yra galima, tačiau, įvertinus tai, kad vienintelis asmens atžvilgiu išskiriamas kriminogeninis rizikos veiksnys yra statinis, t. y. nekintamas, išlieka neaišku, kokiais savo veiksmais nuteistasis galėtų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki statinio jos balo. Tokiu būdu, netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo vien tik todėl, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nesutampa su statinių svertinių taškų suma, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuosekliai mažėjo ir per paskutiniuosius du metus sumažėjo nuo 16 iki 12 balų.
11. Įvertintina ir tai, kad Pusiaukelės namuose nuteistasis dirba pilnu etatu, planuoja dirbti ir lygtinio paleidimo laikotarpiu. Iš gaunamo darbo užmokesčio intensyviai dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį – per visą bausmės atlikimo laiką padengta net 5787,12 eurų suma iš 19820,91 eurų. Svarbu ir tai, kad nors laisvėje darbinės patirties E. Š., sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, neturėjo, tačiau būdamas pataisos namuose intensyviai mokėsi, tokiu būdu, siekdamas sudaryti sau palankias sąlygas įsidarbinti laisvėje. Toks nuteistojo elgesys, įvertinus iš jo priteisto civilinio ieškinio dydį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo netinkamo elgesio pasekmes, savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą ir siekia ją atlyginti per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo motyvaciją dirbti, jo jauną amžių bei platų įgytų specialybių spektrą, neabejotina, jog vien tik faktas, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose E. Š. neatlygino viso iš jo priteisto civilinio ieškinio, nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
12. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis įvertintina ir tai, kad nuteistasis neturi problemų, susijusių su narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimu. Nors nusikaltimą įvykdė būdamas blaivus, bendrininkaudamas su kitu asmeniui, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir siekdamas savo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, E. Š. dalyvavo tiek privalomose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, būdamas pataisos namuose draugus renkasi atsargiai, bendrauja tik su asmenimis, kurie nėra linkę pažeidinėti nustatytą tvarką. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija gali būti toliau vykdoma už pataisos įstaigos ribų.
13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai E. Š. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad taikydama nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
14. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis naikintina, dėl nuteistojo E. Š. skundo priimant naują sprendimą – patvirtinti 2020 m. sausio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-32 dėl E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2020 m. sausio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-32 dėl nuteistojo E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Nustatyti E. Š. BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 ir 10 punktuose numatytas pareigas:
- tęsti darbą;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.