Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-05-05 · Administracinė byla Nr. I-36-815/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
I-36-815/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
K. J., J. Z. J.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-36-815/2011Procesinio sprendimo kategorija 55.2; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjai – K. J., pareiškėjos – K. J. atstovui – K. P., atsakovės – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei – šios institucijos l. e. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigas Irmai Šapokaitei, vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų – J. Z. J. (J. Z. J.) ir K. J. skundą atsakovei – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai – J. Z. J. ir K. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 11 d. reikalavimą Nr. (101)-11.12-74 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ (toliau – ir reikalavimas Nr. (101)-11.12-74).

2. Pareiškėjai skunde nurodo, jog reikalavimu Nr. (101)-11.12-74, vadovaujantis 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pareiškėjai buvo įpareigoti likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. gyvenamąjį namą nugriauti savo lėšomis iki 2008 m. rugsėjo 30 d. ir sutvarkyti statybvietę, tačiau šis reikalavimas, pareiškėjų nuomone, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2006 m. sausio 4 d.) 28 straipsnio nuostatas, vieną iš teisinės valstybės principo turinį sudarančių bendrųjų teisės principų – lex retro non agit ir viešojo administravimo principus – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Pareiškėjų skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 0,2 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., pagrindinė tikslinė šio žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija (sodybinio užstatymo). Pareiškėjui J. Z. J., turinčiam 1 invalidumo grupę (neturi abiejų kojų) reikalinga nuolatinė ir neterminuota slauga, o pareiškėjų Vilniuje, Viršuliškėse, bendros dalinės nuosavybės teise turėtas butas buvo visiškai nepritaikytas J. Z. J.: sunku patekti į butą, nes nėra lifto ir specialaus įvažiavimo į daugiabutį, buto išorės ir vidaus durys per siauros įvažiuoti invalido vežimėliu, vonia, tualetas ir dušas visiškai nepritaikyti tokio žmogaus poreikiams, todėl su J. Z. J. nuolatos turėjo būti kitas žmogus.

2.2. Pareiškėjai 2004 m. rugpjūčio 31 d. pardavė minėtą butą, planuodami už gautus pinigus ir iš kredito įstaigų paimtas paskolas pastatyti namą nupirktame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., pritaikant šį namą specifiniams J. Z. J. poreikiams. Už lėšas, gautas pardavus butą, ir pasiskolintas lėšas 2004 m. pradėjo pirkti gyvenamojo namo statyboms reikalingas medžiagas, kadangi tikėjosi greitai atlikti reikalingas procedūras ir pradėti statybos darbus. Parduodami butą pareiškėjai buvo nusipirkę žemės sklypą ir kreipęsi dėl detaliojo plano rengimo, tad ruošdamiesi būsimoms statyboms (tuo metu manė, kad jas galės pradėti po kelių mėnesių) susitarė su buto pirkėjais, kad J. Z. J. ir jo sūnus laikinai (kelis mėnesius) pagyvens parduotame bute. Prieš pirkdami žemės sklypą išsiaiškino, kad nėra jokių teisinių kliūčių pradėti detaliojo plano rengimą, keisti žemės sklypo paskirtį ir išduoti statybos leidimą, o pagal galiojančius teisės aktus ir juose nustatytus terminus tokios procedūros turėtų būti atliktos per 6-8 mėn., t. y. detaliojo plano rengimas ir tvirtinimas – apie 3 mėn., kadastrinių matavimų patvirtinimas ir paskirties keitimas – ne ilgiau kaip 1 mėn., statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo procedūros – ne ilgiau kaip 2 mėn.

2.3. Pareiškėjai 2004 m. kovo 10 d, įsigiję 0,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., kreipėsi į architektą dėl detaliojo plano rengimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, architektas nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybėje detaliųjų planų rengimas yra laikinai sustabdytas dėl neaiškumų taikant 2004 m. sausio 15 d. priimtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą. Detalusis planas pradėtas rengti 2004 m. rugsėjo mėn., planavimo tikslas – planuojamo sklypo padalijimas į du 0,2 ha žemės sklypus ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas. Praėjus 8 mėn. nuo žemės sklypo įsigijimo ir 3 mėn. nuo detaliojo plano rengimo pradžios, Vilniaus o savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A27-1832 patvirtino pareiškėjams priklausančio 0,4 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., detalųjį planą, kuriuo sklypas buvo padalintas į du 0,2 ha ploto paskirties (gyvenamoji teritorija – sodybinio užstatymo) žemės sklypus.

2.4. Po detaliojo plano patvirtinimo pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau –ir VAVA) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) dėl žemės kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės naudojimo paskirties pakeitimo. Pagal teisės aktus Vilniaus apskrities viršininkas privalėjo suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį 2005 m. pradžioje, tačiau tik 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11758-41 patvirtino detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir pakeitė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (pažymėtina, kad šiame įsakyme padaryta klaidų, todėl 2006 m. pradžioje jis buvo pakeistas ir pataisytas). Taigi, statyboms pradėti reikalingos administracinės procedūros dėl jas vykdyti turinčių viešojo administravimo institucijų kaltės užtruko beveik 2 metus.

2.5. VAVA 2006 m. pradžioje pagaliau atlikus visas privalomas žemės sklypo paskirties keitimo ir sklypo formavimo procedūras, pareiškėjai nedelsdami pradėjo gyvenamojo namo statybą, nes objektyviai (J. Z. J. tebegyveno 2004 m. rugpjūčio mėn. parduotame bute, todėl sulaukdavo pagrįstų naujųjų savininkų skundų; didėjo statybinių medžiagų ir statybos darbų kainos) negalėjo ilgiau laukti statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo (statinio projektavimo sąlygų sąvadas išduotas tik 2008 m. balandžio 4 d.).

2.6. Pareiškėjai statybas pradėjo vykdyti gyvenamosios paskirties (sodybinio užstatymo) žemės sklype, galiojant 2006 m. sausio 4 d. įsigaliojusiai Statybos įstatymo redakcijai, kurios 28 straipsnyje buvo numatyta galimybė statytojui įteisinti savavališkus statinius, jei to nedraudžia galiojantys teisės aktai. Kadangi pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pareiškėjai turėjo teisę savo žemės sklype statyti gyvenamąjį pastatą, vykdydami statybos darbus be statybos leidimo, pagal tuo metu nusistovėjusią praktiką tikėjosi gauti statybos leidimą VAVA priėmus reikalavimą įpareigoti susitvarkyti projektinę dokumentaciją ir tokiu būdu paspartinti biurokratines statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo procedūras. Tuo metu praktiškai visi architektai ir net kai kurie valstybės pareigūnai patardavo, o kai kurie viešai deklaravo, kad statybų darbai gali buvo vykdomi be statybos leidimo, statytojams laukiant projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo procedūrų rezultatų. Pareiškėjų statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas užsitęsė, kadangi kaimyninių žemės sklypų savininkai prieštaravo elektros linijos tiesimui; 2007 m. pabaigoje išsprendus šį klausimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2008 m. balandžio 4 išdavė pareiškėjams projektavimų sąlygų sąvadą vienbučio gyvenamojo namo statyboms.

2.7. Pareiškėjų nuomone, šalinant atliktos savavališkos statybos padarinius negali būti taikomos 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi pareiškėjams priklausantis statinys iš esmės buvo pastatytas iki 2006 m. spalio 31 d., o tuo metu galiojo Statybos įstatymo 28 straipsnio 2002 m. liepos 1 d. redakcija, STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Ssavavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 2006 m. kovo 14 d. redakcija, pagal kurių nuostatas statytojui buvo įtvirtinta teisė šalinti savavališkos statybos pasekmes įvairiais būdais: patvirtinti projektą, padaryti pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, pertvarkyti atitinkamą statinį, nugriauti statinį. Teisiniai santykiai turi būti reglamentuojami tokių teisės normų, kurios galiojo jų susiformavimo metu, priešingu atveju, būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas įstatymo negaliojimo atgal principas. Priimant reikalavimą Nr. (101)-11.12-74, vadovautasi po savavališkos statybos atlikimo įsigaliojusiomis teisės normomis, todėl tokie VAVA veiksmai prieštarauja įstatymo negaliojimo atgal principui ir yra neteisėti

2.8. Šalinant savavališkos statybos padarinius turėtų būti taikoma 2006 m. sausio 4 d. įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija, pagal kurios 28 straipsnio 2 dalį apskrities viršininko administracija pagal jai nustatytą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo ir nustatydama įvykdymo terminą priima vieną iš minėtame įstatyme nustatytų sprendimų. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu statinio statyba gali būti vykdoma, apskrities viršininko administracija leidžia statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Pagal savavališkų statybų metu galiojusį teisinį reglamentavimą, neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Pasak pareiškėjų, jų nurodytos aplinkybės ir teisės aktų nuostatos patvirtina jų teisę statyti gyvenamąjį namą jiems priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., todėl nėra jokių objektyvių priežasčių įpareigoti pareiškėjus nugriauti jau pastatytą statinį.

2.9. Be to, reikalavimą Nr. (101)-11.12-74 surašė ir pasirašė (priėmė) VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius, tačiau pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalį sprendimą pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius gali priimti tik atitinkamas apskrities viršininkas.

II

1. Atsakovė – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje konstatuota, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsniu bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ (2010 m. gegužės 4 d. redakcija), nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovės – Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 115-117) nurodo, kad byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, taip pat nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1.1. Pareiškėjai ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 11 d. reikalavimą Nr.(101)-11.12-74 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (15 straipsnio 1 dalies 1 punktas); teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (101 straipsnio 1 punktas). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikoje ne kartą konstatuota, jog valstybinę statybos priežiūrą vykdančių institucijų įpareigojimai (reikalavimai) pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors ir yra priimami viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Įpareigojimai pašalinti savavališkos statybos pasekmes yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galimai neteisėtai statomo (rekonstruojamo, perstatomo) statinio savininko nuosavybės teisėms, todėl ginčai dėl lokių įpareigojimų turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (2006 m. liepos 10 d., 2007 m. balandžio 17 d., 2008 m. spalio 2 d., 2009 m. liepos 16 d. nutartys). Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS422-633/2009). Taigi, nagrinėjama administracinė byla turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisinių santykių.

1.2. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausieji specialistai, 2008 m. balandžio 10 d. patikrinę Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio pateiktą informaciją nustatė, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjams, statomas vienbutis gyvenamasis namas ir garažas be įstatymų nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo. Pareiškėjams 2008 m. balandžio 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-03 ir statybos sustabdymo aktas Nr. (100)-11.39-03. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, 2008 m. balandžio 11 d. surašytas reikalavimas Nr. (100)-11.55-38 likviduoti savavališkos statybos padarinius: gyvenamąjį namą nugriauti iki 2008 m. rugsėjo 30 d. ir sutvarkyti statybvietę.

Motyvuojamoji dalis

1.3. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą savavališka statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.1 punktu, jeigu statinys pastatytas neturint galiojančio statybos leidimo, tai laikoma savavališkas statinio statyba. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjai, neturėdami galiojančio statybos leidimo, savavališkai atliko statinio statybos darbus. Pažymėtina, kad statybos leidimas tai specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus, jis išduodamas tik kai statytojas pateikia įstatyme nustatytus dokumentus, tame tarpe – statinio projektą.

1.4. Savavališkos statybos padarinių šalinimą numato Statybos įstatymo 28 straipsnis. Aktų surašymo metu galiojusi Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija numatė, kad įgaliotų institucijų pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus, surašo savavališkos statybos aktą ir įteikia aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Darytina pagrįsta išvada, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento tarnautojai pagrįstai pareiškėjų vykdytus statybos darbus laikė savavališka statyba, t. y. vykdytus be įstatymuose reikalaujamų dokumentų ir pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą, taip pat pagrįstai pareikalauta, kad pareiškėjai likviduotų savavališkos statybos padarinius.

2. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. sausio 12 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 68-71) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

III

1. Pareiškėjai pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. vasario 24 d. prašymą „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą administracinėje byloje Nr. I-436-764/2009“ (b. l. 88-96), kuriame prašė:

1.1. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. X-858 3 dalis bei 2006 m. spalio 17 d. 2006 m. spalio 17 d. statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, ta apimtimi, kuria kaip vienintelė savavališkų statybų pasekmių šalinimo priemonė numatytas statinio griovimas, ypač tais atvejais, kai žemės sklype, atlikus atitinkamas procedūras, statybos darbai apskritai gali būti vykdomi, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teisę saugo įstatymai ir nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

1.2. sustabdyti administracinę bylą Nr. I-436-764/2009 (dabar – Nr. I-36-815/2011) pagal pareiškėjų – J. Z. J. ir K. J. skundą atsakovei – Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl reikalavimo panaikinimo, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytą prašymą.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 103-105) administracinę bylą Nr. I-436-764/2009 pagal pareiškėjų – J. Z. J. ir K. J. skundą atsakovei – Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl reikalavimo panaikinimo sustabdė, kol Anykščių rajono apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-780-639/2008 (dabar – Nr. 2-4-266/2011), kurioje 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistas Statybos įstatymo 28 straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybą, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriaunant arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Rezoliucinė dalis

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nutarė:

3.1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 dalis, pagal kurią tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, bylą nagrinėjantis „teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti“, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

3.2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4402) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

3.3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 144-6352) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartyje (b. l. 111-113) atnaujino administracinę bylą Nr. I-36-815/2011 pagal pareiškėjų – J. Z. J. ir K. J. skundą atsakovei – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo panaikinimo.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – K. J. atstovas – K. P. (2011 m. gegužės 5 d. įgaliojimas (b. l. 129)) prašė nagrinėjamą bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

2. Teismo posėdyje pareiškėja – K. J. pritarė savo atstovo – K. P. pozicijai.

3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė – šios institucijos l. e. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigas Irma Šapokaitė (2011 m. sausio 5 d. įgaliojimas Nr. 7F-4 (b. l. 130)), remdamasi atsiliepimu, prašė nagrinėjamą bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 11 d. reikalavimą Nr. (101)-11.12-74 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ (b. l. 16, 78).

2. Pažymėtina, kad teismas, prieš nagrinėdamas bylą iš esmės, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo skundas teismingas administraciniams teismams; tai nustatydamas, administracinis teismas privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais, bet ir Konstitucija bei iš jos kylančiu imperatyvu, įpareigojančiu teismus vadovautis galiojančiais precedentais: konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, sudaro prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti priimtos nutartys.

Akcentuotina, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti savo praktikoje ne kartą konstatavo, jog apskrities viršininko įpareigojimai (reikalavimai) nugriauti statinius, nors priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Apskrities viršininko įpareigojimai (reikalavimai) pašalinti savavališkos statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galimai neteisėtai statomo (rekonstruojamo, perstatomo) statinio savininko nuosavybės teisėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis), todėl ginčai dėl tokių įpareigojimų turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis, priimta byloje pagal O. V. skundą atsakovei – Panevėžio apskrities viršininko administracijai, 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta byloje pagal R. V. skundą atsakovei – Kauno apskrities viršininko administracijai, 2008 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta byloje pagal D. S. skundą atsakovui – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta byloje pagal UAB „Švyturys-Utenos alus“ skundą atsakovei – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, 2008 m. spalio 2 d. nutartis, priimta byloje pagal V. R. skundą atsakovei – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, 2009 m. liepos 16 d. nutartis, priimta byloje pagal M. Ž. Skundą atsakovei – Kauno apskrities viršininko administracijai).

Šiame kontekste pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-633/2009).

Atsižvelgiant į nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktiką bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, jog ši byla (įvardyta administracine byla Nr. I-36-815/2011) yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pavyzdžiui, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS17-388/2007), teismui nusprendus, kad nagrinėjama byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui bei pripažinus, kad skundas administraciniame teisme buvo priimtas nepagrįstai, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. byla pagal teismingumą turėtų būti perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ši byla (įvardyta administracine byla Nr. I-36-815/2011) pagal pareiškėjų – J. Z. J. ir K. J. skundą atsakovei – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo panaikinimo perduotina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 70 straipsnio 3 dalimi, 105, 106 straipsniais,

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą (įvardytą administracine byla Nr. I-36-815/2011) pagal pareiškėjų – J. Z. J. ir K. J. skundą atsakovei – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo panaikinimo perduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras DzedulionisErnestas SpruogisLiudmila Zaborovska