Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-07 · Administracinė byla Nr. I-1318-394/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
I-1318-394/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00790-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1318-394/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00790-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 8.2.;74.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovui,nedalyvaujant atsakovui A. K.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 344,59 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007-09-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

Pakruojo rajone iki 2007-08-31 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007-09-01 Pakruojo rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 77 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11-30 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. I-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).

Remdamasi tuo, Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 bei 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200. 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008-08-28 Nr. T-271, 2008-12-29 Nr. 423, 2010-03-25 Nr. T-85, 2013-08-22 Nr. T-220. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45, 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84 bei 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti. Šie sprendimai yra viešai paskelbti http://www.pakruojis.lt ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškas savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.

Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 1 p., rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 4 d. „Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija. Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą“. Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dalininkės yra Šiaulių regiono savivaldybės.

Rinkliava atsakovui skaičiuojama 2007-07-26 sprendimo Nr. T-244 1 p. ir 2008-11-27 sprendimo Nr. T-380 1 p. bei 2006-08-24 sprendimu Nr. 245 patvirtintų nuostatų 3.1 ir 6.2 punktuose bei 2013-08-22 sprendimu Nr. T-220 patvirtintų nuostatų nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė (LR CK 6.1 str.), kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).

Atsakovas A. K. yra skolingas viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 344,59 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007-09-01 iki 2013-12-31 .

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu.

Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 ir 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200, bei 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008-08-28 Nr. T-271, 2008-12-29 Nr. 423, 2010-03-25 Nr. T-85, 2013-08-22 Nr. T-220. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45 bei 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84, 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas yra būsto, esančio Mūšos g. 1-3, Linkuvoje, Pakruojo r., gyventojas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota šiame būste, todėl pagal Nuostatų 4.2. punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 344,59 Lt įsiskolinimas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.

Tačiau pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką (LVAT 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2346/2012). Pagal Nuostatų 21 punktą Administratorius vietinę rinkliavą apskaičiuoja, pagal Mokėtojų registro duomenis parengia ir kas mėnesį juridiniams asmenims bei kas ketvirtį (pirmąjį ketvirčio mėnesį) fiziniams asmenims pateikia mokėjimo pranešimą (toliau - sąskaita), kuriame nurodomi Mokėtojų registro duomenys, rinkliavos gavėjo duomenys, mokėjimo laikotarpis, mokėjimo suma, terminai bei kiti duomenys. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas mokestį atsakovui apskaičiuodavo Nuostatuose nurodytais terminais, ką patvirtina ir atsakovui siųsti įspėjimai dėl įsiskolinimo. Kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčo atveju turi būti taikomas ne MAĮ 68 str.1 dalis, o MAĮ 107 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminą - penkerius metus. Pagal MAĮ 107 str. 3 dalį, suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ 107 straipsnis nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju laikotarpiui nuo 2007-09-01 iki 2008-12-31 yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. kovo mėn., todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių RATC reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 susidariusį įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. K. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 291,25 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną Lt 25 ct ) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė