Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-12-04 · Byla Nr. A2.6.-1968-927/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
A2.6.-1968-927/2015
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01613-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimobyla Nr. A2.6.-1968-927/2015
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01613-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3; 2.1.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Loretai Davenienei,vertėjaujant Julijai Grinko,dalyvaujant A. K. (A. K.),

išnagrinėjusi A. K. (A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio AB „Lietuvis geležinkeliai“, gyv. Vilniaus r., Mickūnų k., (duomenys neskelbtini), nebausto, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 03.05 val., Vilniaus r., Pakenės k., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 p. reikalavimus, nes:

1) vengė pasitikrinti blaivumą,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

2) nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir kitų automobilio dokumentų,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d.

A. K. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo blaivus, tačiau atsisakė pūsti į alkotesterį sąmoningai, nes darbe visada tikrinasi alkotesteriu ir būna tokių atvejų, kad po kito asmens papūtimo parodo promiles. Be to, pareigūnai jam nedavė jokio antgalio. Kadangi jis nepasitiki alkotesteriais, tačiau žinojo, kad yra atsakomybė už atsisakymą tikrintis, prašė pareigūnų jį nuvežti į narkologinį skyrių. Pats nevyko, nes manė, kad pareigūnai privalo jį nuvežti. Tą dieną jis buvo susipykęs su mergina ir susinervinęs, gal todėl pareigūnams atrodė neblaivus, tačiau vis tiek mano, kad pareigūnai be pagrindo norėjo jį tikrinti. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d., kaltę pripažįsta (b. l. 12-13).

Liudytojas R. F. tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodė ir teisme paaiškino, kad 2015-09-27 pastebėjo įtartinai važiuojantį BMW automobilį, todėl jį sustabdė patikrinimui. Patikrinimo metu nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis nenorėjo lipti iš mašinos, kalbėjo nerišliai, akivaizdžiai matėsi, kad neblaivus, nenorėjo pateikti dokumentų. Prašė nerašyti protokolo, nes neblaivus, sakė, kad atvyks draugai pasiimti mašinos. Pasiūlius pūsti į alkotesterį, jis atsisakė, sakė kad nenori ir nepūs. Jam buvo išaiškinta, kad atsisakymas prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, bet jis vis tiek nesutiko pasitikrinti blaivumo, todėl buvo surašytas protokolas, kad vengė pasitikrinti blaivumą. Nepamena, ar prašė jį vežti į narkologinį skyrių pasitikrinti, tačiau jie neprivalo to daryti. Tokiais atvejais žmonėms yra paaiškinama, kas buvo padaryta ir šiuo atveju, jog jie patys gali nuvykti, nes numatyta tokia tvarka (b. l. 18-19).

(duomenys neskelbtini) str. 4 d. įtvirtinta atsakomybė ir už neblaivumo patikrinimo vengimą. A. K. nurodo sutinkantis, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą, nes mano, kad pareigūnai jį norėjo patikrinti be pagrindo, be to, jis prašė pareigūnų jį nuvežti į narkologinį skyrių neblaivumui patikrinti, tačiau jie atsisakė.

Galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p., Kelių eismo taisyklių 18 p.) numato transporto priemonių vairuotojams pareigą leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamiems, ar jie nėra neblaivūs, apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai numato, kad vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 p., kuris numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

(duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1. punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena patikrinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės nustato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 4 punktas nustato, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punktas policijos pareigūnams suteikia įgaliojimus pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Iš šios nuostatos matyti, kad policijos pareigūnai, įtardami vairuotoją esant neblaivų (girtą), pirmiausia turi atlikti tikrinimo veiksmus ir tik tada, kai nėra objektyvios galimybės šių veiksmų atlikti, policijos pareigūnai gali pristatyti vairuotoją į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi, neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad 2015-09-27 apie 03.05 val. Vilniaus r., Pakenės k., Vilniaus a. VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patruliams R. F. ir O. K. patruliuojant, jie pastebėjo važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K. ir kuris kelyje įtartinai vingiavo. Sustabdžius minėtą automobilį patikrinimui ir pareigūnui R. F. betarpiškai bendraujant su automobilio (duomenys neskelbtini)“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. K., jis įvertinęs jo bendrą būklę: nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, nerišlų kalbėjimą, kas pagrįstai jam davė pagrindą įtarti, kad asmuo yra neblaivus, pasiūlė asmeniui pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN-0127. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. F. teisme patvirtino, kad jam priėjus prie A. K. nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nenorėjo lipti iš mašinos, kalbėjo nerišliai, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, prašė nerašyti protokolo, nes yra neblaivus, sakė, kad atvyks draugai pasiimti mašinos. Liudytojas R. F. taip pat patvirtino, kad A. K. pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, jis atsisakė tai padaryti, nurodydamas kad nenori ir nepūs. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno, vykdžiusio savo tarnybines funkcijas, dėstomomis įvykio aplinkybėmis, nes tiek tyrimo metu, tiek ir per bylos nagrinėjimą teisme jis aplinkybės nurodė nuosekliai, logiškai, neprieštaringai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas liudytojas būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Tuo tarpu A. K. nurodymas, kad jis prašė pareigūnų jį nuvežti į narkologinį skyrių pasitikrinti neblaivumo, tačiau jie atsisakė tai padaryti, yra tik jo gynybinė pozicija, nes A. K. buvo sudarytos galimybės pasitikrinti neblaivumą pareigūnų turima technine priemone – alkoholio matuokliu, ko jis ir pats neneigė, bet jis atsisakė tai padaryti. A. K. jokių objektyvių atsisakymo priežasčių teismui nenurodė, jis nesitikrino neblaivumo savo noru, taip išreikšdamas savo subjektyvią poziciją. Jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių įvykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus – pasitikrinti neblaivumą, taip pat nenustatyta.

Šalies argumentai

A. K. nurodoma aplinkybė, kad jis automobilį vairavo blaivus, šios bylos nagrinėjimo dalykui esmės neturi, nes pastarajam kaltinimas šioje byloje reiškiamas ne už vairavimą esant neblaiviam, o už vengimą pasitikrinti neblaivumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. surašytame ATP protokole nurodoma, kad jis savo veiksmais pažeidė ir KET 14 p. reikalavimus. Nurodytas KET punktas numato, kad ,,draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų“. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju A. K. atsisakė tikrintis blaivumą ir jo neblaivumas nustatytas nebuvo, todėl iš veikos aprašymo šis KET punktas ir aplinkybė, kad A. K., įtariama, buvo neblaivus, šalintini.

Motyvuojamoji dalis

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nėra, o dėl ATPK 124¹ str. 8 d. – kad prisipažino padaręs šį pažeidimą ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį, į A. K. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka nebaustas, dirba, todėl esant jo atsakomybę vienai lengvinančiai aplinkybei (dėl ATPK 124¹ str. 8 d.) ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos artimos vidutinėms sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 600 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. – 7 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti 600 (šešių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK:15051935987.

Teisėja Jolanta BagdonienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Bagdonienė