Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-20 · Administracinė byla Nr. A-822-1739-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
A-822-1739-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
V. I. S., Kazokiškių bendruomenės
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui
Trečiasis asmuo
Elektrėnų savivaldybės administracijai, UAB ,,VAATC”, UAB ,,Skirnuva”
Advokatai
Alvydas Gineitis
Administracinės bylos Nr. A822-1739/2008Procesinio dokumento kategorija 2.3, 2.4, 2.5, 2.6LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant pareiškėjai V. I. S., pareiškėjų atstovui advokatui Alvydui Gineičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Kazokiškių bendruomenės ir V. I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Kazokiškių bendruomenės ir V. I. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai, UAB ,,VAATC”, UAB ,,Skirnuva” dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai Kazokiškių bendruomenė, V. I. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno (I etapas) pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.79-68 (b. l. 4-6).

Paaiškino, kad ginčijamas aktas pažeidžia pareiškėjų ir kitų Kazokiškių kaimo bei gretimų apylinkių gyventojų teises bei interesus. Ginčijamas aktas sudaro teisinį pagrindą Sąvartyno eksploatacijai. Sąvartynas yra Kazokiškių kaime, labai arti gyventojų gyvenamųjų namų. Sąvartyno eksploatacija darys žalą gamtai, pareiškėjų ir kitų Kazokiškių kaimo bei gretimų apylinkių gyventojų sveikatai, socialinei aplinkai, turtui (dėl Sąvartyno eksploatacijos ženkliai sumažėja nekilnojamojo turto kaina), kultūros paveldo ir paminklosaugos objektams.

Nurodė, kad Sąvartyno pripažinimo tinkamu naudoti akto nepasirašė vienas iš komisijos narių – Elektrėnų savivaldybės atstovas A. Butrimavičius, todėl toks aktas, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” 21 punktu negali būti laikomas teisėtu, o Sąvartynas negali būti eksploatuojamas.

Sąvartyną galima naudoti tik su sąlyga, kad atliekos į jį bus gabenamos šiam tikslui nutiestu regioniniu keliu, kuris nesusisiekia su apgyvendinta teritorija. Šiuo metu tokio kelio nėra. Tai pažeidžia Lietuvos higienos normų HN 33-3:3003 ir HN 35:2002 nustatytus reikalavimus. Vienintelis susisiekimas su Sąvartynu – tai neregioninis kelias, vedantis per apgyvendintą vietovę. Atliekų vežimas neregioniniu keliu per apgyvendintą teritoriją iš esmės pažeidžia aukščiau minėtus tiek gamtosaugos interesus, tiek ir gyventojų teises. Toks Sąvartyno eksploatavimas neabejotinai kenks gamtai, pareiškėjų ir kitų Kazokiškių kaimo bei gretimų apylinkių gyventojų sveikatai, socialinei aplinkai bei turtui.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti (b. l. 53 – 55).

Paaiškino, kad sutinka su pareiškėjų teiginiu, kad komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projektų arba normų pažeidimus turi teisę nepasirašyti komisijos akto, tačiau ginčo atveju Elektrėnų savivaldybės atstovas komisijos narys A. Butrimavičius nepasirašė akto ne dėl aukščiau nurodytų priežasčių, o dėl privažiavimo kelio prie objekto neįvertinimo. Savo nuomonę A. Butrimavičius pateikė 2007 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 07-467.

Teigė, kad pareiškėjai tvirtindami, kad sąvartynas neturėjo būti pripažintas tinkamu naudoti, prieštarauja patys sau, teigdami, kad „Sąvartyną galima naudoti tik su sąlyga, kad atliekos į Sąvartyną bus gabenamos šiam tikslui nutiestu regioniniu keliu, kuris nesusisiekia su apgyvendinta teritorija”. Remdamiesi kompetentingų institucijų posėdžio protokolu ir teigdami, kad regioninio kelio nebuvimas pažeidžia Lietuvos higienos normų HN-33-3:3003 ir HN 35:2002 nustatytus reikalavimus, pareiškėjai teikia teismą klaidinančią informaciją. 2005 m. spalio 29 d. Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykusiame posėdyje „Dėl Vilniaus regioninio Kazokiškių sąvartyno techninio projekto ekspertizės” dalyvavęs Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro direktorius V. Steško paaiškino, kad alternatyvaus kelio tiesimas bus numatytas kitame projekte. Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė D. Žukienė išsakė mintį, kad jei nebus nutiestas alternatyvinis kelias, galima manyti, kad nebus vykdytos projektavimo sąlygos, t.y. Lietuvos higienos normų HN 33-1:2003 ir HN35:2002 nustatyti reikalavimai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, atsakovas daro išvadą, kad 2005 metais vyr. specialistės D. Žukienės išsakyta mintis laikytina prielaida, neturinčia nieko bendro su pareiškėjų teiginiu apie Lietuvos higienos normų HN-33-3:3003 ir HN 35:2002 nustatytų reikalavimų pažeidimus. Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro direktorius V. Steško dalyvavo komisijos darbe ir kaip kompetentingas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas pasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,VAATC” atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti (b. l. 38).

Paaiškino, kad Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” 2 punkte nurodyta, kad „statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją”, todėl privažiavimo prie Sąvartyno kelias negali būti priežastimi nepatvirtinti statinio tinkamu naudoti akto. Nei pagrindiniame norminiame dokumente, reglamentuojančiame sąvartynų eksploataciją („Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatacijos, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės”, Žin., 2000, Nr. 96-3051, 2001, Nr. 87-3053, 2002, Nr. 37-1176), nei kituose norminiuose aktuose nėra nurodyta, kad sąvartynus galima naudoti tik su sąlyga, kad atliekos bus gabenamos tam tikslui nutiestu regioniniu keliu, kuris nesusisiekia su apgyvendinta teritorija, kaip nurodo pareiškėjai savo skunde.

Mano, kad skunde neteisingai nurodyta, kad vienintelis susisiekimas su sąvartynu – „neregioninis kelias”. Tokios kategorijos kelių suskirstyme nėra. Per Alesninkų kaimą eina valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4717 Vievis–Paparčiai–Žasliai, kuriam netaikomi jokie specialūs apribojimai, todėl juo gali naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Alternatyvus kelias kurį planuojama nutiesti aplenkiant Alesninkų kaimą, būtų vietinės reikšmės kelias.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Skirnuva” atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti (b. l. 49 – 50).

Paaiškino, kad 2005-10-29 posėdžio protokole išdėstyta, kad sveikatos priežiūros vyr. specialistė D. Žukienė yra nurodžiusi tik prielaidą, kad „galima manyti”, jog regioninio kelio, kuris nesusisiekia nebuvimas, gali pažeisti Lietuvos higienos normų HN 33-1:2003 ir HN 35-2002 reikalavimus. Todėl tokiais įrodymais teismas neturėtų remtis. STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarkos 21 punktas pažeistas nebuvo. Vienam komisijos nariui pateikus prieštaravimus, Komisijos pirmininkas sutinkamai su to paties punkto reikalavimais apsvarstė tuos prieštaravimus ir juos atmetė bei pasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Komisijos narys tokio sprendimo neskundė, todėl Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą gindami viešajį interesą aplinkosaugos srityje, nurodydami, kad tokią teisę jiems garantuoja Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis, pagal kurią visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, jeigu tai gali turėti didelį poveikį aplinkai. Galinčių turėti didelį poveikį aplinkai veiklos rūšių sąrašas pateiktas Orhuso konvencijos I priede ir tik dėl šiame veiklos rūšių sąraše išvardintų veiklos rūšių visuomeninė organizacija gali kreiptis į teismą, gindama viešąjį interesą aplinkosaugos srityje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai savo reikalavimą kildina iš žalingų pasekmių, kurios, jų manymu, atsiras pradėjus eksploatuoti Kazokiškių sąvartyno I sekciją. Žalingos pasekmės pasireikš tuo, kad automobiliai, gabenantys buitines atliekas iš viso regiono, važiuos į sąvartyną per apgyvendintą teritoriją, toks sąvartyno eksploatavimas kenks gamtai, pareiškėjų ir kitų Kazokiškių kaimo bei gretimų apylinkių gyventojų sveikatai, socialinei aplinkai bei turtui. Teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus, sutiko, kad pareiškėjai, gindami viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, turi teisę kreiptis į administracinį teismą ir ši teisė jiems garantuojama Orhuso konvencija.

Pagrindas pradėti eksploatuoti sąvartyno 1 sekciją, o taip pat, pareiškėjų nuomone, atsirasti neigiamoms pasekmėms, yra šioje byloje ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pareiškėjai kaip vieną iš Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėtumo pagrindų nurodo tą aplinkybę, kad šio akto nepasirašė komisijos narys A. Butrimavičius – Elektrėnų savivaldybės įgaliotas atstovas, vyriausiasis architektas. Pareiškėjai šį teiginį grindžia Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos 21 p., kuriame nurodoma, kad statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto ir nesutikimo motyvus raštu išdėsto komisijos pirmininkui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus A. Kuisio 2007 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. (100)-11.1-174 paskirta komisija Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno 1 etapo (pirmos „a“ sekcijos) ir administracinės aptarnavimo zonos Kazokiškių sen. Elektrėnų savivaldybėje dėl minėto statinio įvertinimo, kaip jis atitinka projektą ir esminius reikalavimus bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Minėto statinio tinkamu naudoti aktas patvirtintas komisijos pirmininko 2007 m. rugpjūčio 30 d. parašu (b. l. 42 – 46). Minėtame akte yra pasirašę visi, išskyrus vieną, komisijos nariai. Atstovaujantis Elektrėnų savivaldybei vyr. architektas A. Butrimavičius atsisakė pasirašyti minėtą aktą, raštu išdėstydamas nepasirašymo motyvus. Šį A. Butrimavičiaus raštą su atsisakymo motyvais atsakovas gavo 2007 m. rugpjūčio 31 d., apie ką liudija spaudas šiame rašte, kuriame gavimo data nurodyta 2007 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (1001)11.68-1212 (b. l. 41). Statinio pripažinimo naudoti pagrindinius principus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, o reikalavimus detalizuoja Statybos techninis reglamentas STR1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamas naudoti tvarka.

Teismas nustatė, kad Statybos įstatymo 24 str. įtvirtinta, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.

Pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia tvarka yra nustatyta Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002, kurio 21 straipsnis nustato, kad statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Darytina išvada, kad tik dėl paminėtų trūkumų komisijos narys gali reikšti nesutikimus, nepasirašydamas akto. Toliau minėtame straipsnyje nustatoma procedūra, kokia tvarka yra nagrinėjami komisijos nario pateikti atsisakymo pasirašyti aktą motyvai. Pareiškėjai savo skunde vienu iš akto negaliojimo motyvų nurodo patį komisijos nario nepasirašymo faktą. Ši pareiškėjų nurodyta akto neteisėtumo aplinkybė yra susijusi su administracinių procedūrų viešojo administravimo srityje pažeidimu, bet ne su pažeidimais aplinkosaugos srityje, todėl teismas priėjo išvadą, kad tokiais pažeidimais (dėl akto surašymo procedūros), pareiškėjams į teismą kreiptis teisės Orhuso konvencija nesuteikia ir naikinti šiuo pagrindu skundžiamą aktą nėra teisinio pagrindo. Skundo argumentas, kad pradėjus eksploatuoti Kazokiškių sąvartyno 1 sekciją yra pažeistos higienos normų HN 33-3:3003 ir HN 35:2002 nustatyti reikalavimai, šį teiginį pagrindžiant 2005-10-29 vykusio Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos posėdžio „Dėl Vilniaus regioninio Kazokiškių sąvartyno techninio projekto ekspertizė“ protokolu, yra nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjų argumentas dėl Higienos normų pažeidimo šioje byloje nepakankamas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai savo skunde nurodytų aplinkybių, kurios susiję su pažeidimais aplinkosaugos srityje, neįrodė (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis).

III.

Pareiškėjai „Kazokiškių bendruomenė“ ir V. I. S. apeliaciniu skundu (b. l. 84 – 87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas „Kazokiškių bendruomenė“ neturi teisės pateikti skundo dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo tuo motyvu, jog šį aktą atsisakė pasirašyti vienas Komisijos narys, nepasisakė apie pareiškėjos V. I. S. skundą dėl to paties dalyko.

Teismas neteisingai aiškino ir taikė Orhuso konvenciją konstatuodamas, kad pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo tuo motyvu, jog šis aktas nebuvo tinkamai pasirašytas visų komisijos narių (Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjų teiginiai dėl Sąvartyno apvažiavimo kelio yra neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Būtinybę įrengti Sąvartyno apvažiavimo kelią įrodo A. Butrimavičiaus 2007 m. rugpjūčio 27 d. rašte išdėstyti teiginiai, pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinatas Sąvartyno techninis projektas. Be to, šios būtinybės nepaneigė nei atsakovas, nei byloje dalyvaujantys tretieji suinteresuoti asmenys. Atkreipia dėmesį, kad Sąvartyno apvažiavimo kelias turi būti suprantamas ne kaip specialus kelias, tačiau kaip teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis kelias, be atliekų vežimo į Sąvartyną, naudojamas ir kitiems poreikiams tenkinti.

Mano, kad teismas nebuvo aktyvus renkant įrodymus, nustatant visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas tiriant.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „VAATC“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 98 – 99) nurodo, kad privažiavimo prie Sąvartyno kelias minimas kaip vienas pagrindinių argumentų apskundžiant statinio (Sąvartyno) pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Kazokiškių kaimas nėra privažiavimo prie Sąvartyno kelio trasoje, kuriuo bus vežamos atliekos. Be to, reiktų vienareikšmiškai atskirti apvažiavimo ir privažiavimo kelių sąvokas. Apvažiavimo kelias – kelias, kuriuo apvažiuojamas Sąvartynas.

Statant Sąvartyną buvo išardyta dalis egzistuojančio kelio Nr. 4717 Vievis-Paparčiai-Žasliai ir vietoje jo, pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių perspektyvinio planavimo skyriaus derinimą, buvo įrengtas naujas (apvažiavimo) kelio ruožas. Privažiavimo kelias – kelias, kuriuo atliekas gabenantis transportas važiuoja iki Sąvartyno. Nei Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2004 m. gegužės 12 d. išduotame projektavimo sąlygų sąvade Nr. 04-27, nei pagrindiniuose statinio rodikliuose techniniame projekte (pagal STR 1.05.06:2005 5 priedą), nei Elektrėnų savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2006 m. sausio 24 d. išduotame statybos leidime Nr. 07LR-8 privažiavimo prie Sąvartyno kelias nebuvo nurodytas (šie dokumentai buvo nagrinėjami administracinės bylos Nr. 1-1000-5/2007 sudėtyje). Prie apeliacinio skundo pateiktoje aukščiau minėtoje pagrindinių statinio rodiklių lentelėje (pagal STR 1.05.06:2005 5 priedą) 4 punkte nurodytas kelias yra sąvartyno apvažiavimo kelias, kuris turėjo būti įrengtas prieš sąvartyno statybą (kaip teisingai nurodo apeliantai). Jis, kaip minėta, buvo įrengtas Sąvartyno statybos pradžioje ir yra naudojamas.

Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 2 punkte nurodyta, kad „statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją“. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, bendrovė mano, kad privažiavimo prie Sąvartyno kelias negali būti priežastimi nepatvirtinti statinio tinkamu naudoti akto.

Nei pagrindiniame norminiame dokumente, reglamentuojančiame sąvartynų eksploataciją („Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatacijos, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės“, Žin., 2000, Nr. 96-3051, 2001, Nr. 87-3053, 2002, Nr. 37-1176), nei kituose norminiuose aktuose nėra nurodyta, kad sąvartynus galima naudoti tik su sąlyga, kad atliekos bus gabenamos tam tikslui nutiestu regioniniu keliu, kuris nesusisiekia su apgyvendinta teritorija, kaip nurodo pareiškėjai savo skunde. Šiukšles gabenančiam transportui taikomi bendri ekologiniai reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos normatyvais, kad nebūtų neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojams (leistinos teršalų emisijos, triukšmas ir pan.), o taip pat jis yra specialiai parengtas būtent mišrių komunalinių atliekų surinkimui gyvenamose teritorijose ir jų transportavimui per gyvenamąsias teritorijas bei bendro naudojimo keliais iki galutinio šalinimo vietos.

Pro Alesninkų kaimą eina valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4717 Vievis-Paparčiai-Žasliai, kuriam pagal Kelių įstatymą (1995 m. gegužės 11 d. Nr. 1-891, Žin., 1995, Nr. 44-1076) netaikomi jokie specialūs apribojimai, todėl juo gali naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Elektrėnų savivaldybės taryba privažiavimo kelio specialųjį planą patvirtino 2008 m. sausio 30 d. (1 priedas).

Dabartiniu metu vyksta privažiavimo kelio projektavimo darbai, numatytos lėšos kelio įrengimui. Remiantis pasitarimo, įvykusio 2007 m. liepos 3 d. Aplinkos ministerijoje, protokoliniu sprendimu (2 priedas) numatyta, kad projektavimo darbai bus finansuojami Vilniaus apskrities regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projekto lėšomis, parenkant rangovą konkurso būdu. Perkančioji organizacija - UAB „VAATC“. Konkursą privažiavimo keliui prie Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno projektuoti laimėjo jungtinės veiklos pagrindu veikiančios UAB „Miestprojektas“ ir UAB „Kelvista“. Sutartis pasirašyta 2008 m. sausio 22 d. (3 priedas) 2007 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime buvo pritarta skirti lėšas privažiavimo kelio statybai (4 priedas). 2008 m. sausio 24 d. Nuolatinės kelių priežiūros ir plėtros programos komisijos posėdyje buvo nutarta skirti reikiamų lėšų privažiavimo keliui tiesti iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (5 priedas). Kelio įrengimas būtų finansuojamas kelių plėtros programos lėšomis. Šiais metais būtų finansuojami žemės sankasos darbai, kelio pagrindų įrengimas, kad transportas į sąvartyną naujuoju privažiavimo kelio galėtų pradėti važiuoti iki metų pabaigos. Sekančiais metais būtų finansuojami asfaltbetonio dangos įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamo ginčo esmė – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno (I etapas) pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.79-68 (b. l. 4-6) panaikinimas.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindinius principus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, o reikalavimus detalizuoja patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamas naudoti tvarka“, kurio 9.6 punktas nustato, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti – tai nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus.

Statybos įstatymo Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 21 punktas nustato, kad statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto.

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl to, kad nėra pagrindo panaikinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, rėmėsi tuo, kad pareiškėjai neįrodė savo skunde nurodytų aplinkybių, kiek tai susiję su pažeidimais aplinkosaugos srityje. Teismas tyrė šiuo klausimu tik vieną – pareiškėjų nurodytą – įrodymą – 2005-10-29 vykusio Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos posėdžio „Dėl Vilniaus regioninio Kazokiškių sąvartyno techninio projekto ekspertizės“ protokolą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, ta apimtimi, kad sąvartyno apvažiavimo kelias įrengtas nebuvo, turėjo nustatyti ir kitas reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes bei surinkti ir ištirti visus reikalingus įrodymus, kurie leistų spręsti apie tai, ar įrengtas sąvartynas atitinka statinio projekte numatytus statybos darbus, ar jis įrengtas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nesurinko ir netyrė įrodymų, patvirtinančių, kad sąvartyno apvažiavimo kelio įrengimas nebuvo numatytas statinio projekte, taip pat kad sąvartyno apvažiavimo kelio įrengimas nebuvo numatytas privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimuose, taip pat kad jo neįrengimas neturi reikšmės statinio atitikimui esminiams statinio reikalavimams.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjų argumentas dėl Higienos normų pažeidimo šioje byloje nepakankamas, taip pat kad pareiškėjai nepagrindė ir nepateikė jokių konkrečių įrodymų kaip sąvartyno pirmos sekcijos atidarymas pakenks aplinkai bei pareiškėjų sveikatai, nėra pagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas pats aktyviai privalo dalyvauti papildomų įrodymų rinkimo procese (ABTĮ 40, 81 straipsniai).

Todėl pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus ir nustatant visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 81 str.), o taip pat šių aplinkybių visapusiškai, objektyviai netyrė.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl pirmiau paminėtų priežasčių, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, taip pat pats aktyviai dalyvauti papildomų įrodymų rinkimo procese (ABTĮ 40, 81 straipsniai) ir juos vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bylai reikšmingų aplinkybių kontekste nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad buitinių atliekų sąvartyno projektas, kiek jis yra susijęs su šio sąvartyno statybos I etapu (1 a sekcija ir administracinė aptarnavimo zona), nebuvo pilnai įgyvendintas dėl neįrengto apvažiavimo kelio, yra reikšmingos pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjų Kazokiškių bendruomenės ir V. I. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė