- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2YT-4757-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01082-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja T. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – jos nuosavybės teisę į žemės sklypą, įgytą faktiškai pradėjus valdyti po tėvo K. F. ir A. F. mirties.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja pradėjo valdyti jos tėvui K. F. ir jo broliams I. F. ir M. F. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Visi minėti asmenys ir jų palikuoniai yra mirę, todėl pareiškėja žemės sklypą faktiškai pradėjo valdyti po tėvo mirties, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. F., liko paskutinė teisėta turto perėmėja ir valdytoja. Pareiškėja aktyviais veiksmais perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Pareiškėja tvarko turtą, juo naudojasi, periodiškai kerta medžius ir apkarpo išsikerojusius krūmus.
2. Teismo posėdyje pareiškėja T. M. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko žemė. Tėvas gyveno su ja kartu. Po jo mirties ji ten ir liko, toliau viską mokėjo, tvarkė. Mama sirgo, ją prižiūrėjo. Po tėvo mirties galvojo, kad turi kreiptis motina dėl palikimo susitvarkymo, tačiau jos nepavyko įkalbėti susitvarkyti dokumentų. Po motinos mirties ji toliau prižiūrėjo, tvarkė viską.
Pareiškėjos atstovas adv. D. G. prašė pareiškimą tenkinti.
Liudytoja T. S. nurodė, kad pažįsta pareiškėją, pareiškėja gimė kai jie buvo kaimynai, 40 metrų atstumu. Pareiškėja gyveno su tėvais. Po tėvo ir motinos mirties viskuo rūpinosi ir viską tvarkė pareiškėja.
Liudytoja M. L. nurodė, kad pažįsta pareiškėja, jie kaimynai, 300-400 metrų atstumu. Pažinojo pareiškėjos tėvus. Kai tėvai gyvi buvo, pareiškėja gyveno su tėvais. Po tėvo mirties pareiškėja su savo šeima tvarkė namų ūkį. Taip pat ir po motinos mirties liko tvarkytis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
3. Pareiškėjas pareiškime teismui suformulavo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. konkretaus nekilnojamojo turto (žemės sklypo) palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo kokį konkrečiai turtą faktiniu valdymu asmuo priima. Be to, įstatymas nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti tik dalį palikimo, t. y. priimamas visas palikėjo palikimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK, 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškimas šioje dalyje (t.y. nurodyti konkretų paveldimą turtą) negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
4. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos T. M. tėvai tėvas K. F. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. F. mirė (duomenys neskelbtini).
5. Nagrinėjamu atveju K. F., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra K. F. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (1964 m. CK 568 str.). Taigi, jo palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini).
6. A. F. palikimo priėmimo santykiams taikytinos „naujojo“ CK normos, pagal kurias įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...> (CK 5.50 str. 2 d.). Tai turi būti atliekama per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra A. F. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.). Taigi, jos palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini).
7. Nagrinėjamu atveju aktualus yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvo K. F. nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos į 18300/54700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėja su tėvais nuolat gyveno iki pat kiekvieno jų mirties. Po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja liko gyventi name ir pradėjo rūpintis kaip savo tėvui priklausiusia žemės sklypo dalimi ir asmeniniais tėvo daiktais. Taip pat ir po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja liko gyventi tėvų namuose, jais rūpinosi, tvarkė turtą, juo naudojosi, kerta medžius, apkarpo išsikerojusius krūmus ir pan. Nors po tėvų mirties niekas su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė , tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymais patvirtina, kad po savo tėvų mirties pareiškėja iš esmės faktiniu valdymu priėmė jų palikimą.
8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja T. M. po savo tėvo K. F. mirties (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius ir po savo motinos A. F. mirties (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius pradėjo naudotis paveldimu turtu, t.y. priėmė jų palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 – 3 d., 576 str., 573 str.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.). Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimus, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.