Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G. gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1.) 2007-01-26 Ispanijos Karalystės Alicantės apygardos teismo pagal Ispanijos Karalystės 1995 m. BK 138 str., 390 str., 392 str., - 10 m. 6 mėn. l.a., bauda; 2.) 2008-12-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo paskirta bausmė pagal Ispanijos Karalystės 2007-01-26 Alicantės apygardos teismo Nr. 7 nuosprendį suderinta pagal LR BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo, įsigal. nuo 1993-07-02 redakcija), LR BK 207 str. (1998-02-03 įstatymo, įsigal. nuo 1998-02-19 redakcija), LR BK 207 str. (1998-02-03 įstatymo, įsigal. nuo 1998-02-19 redakcija) ir palikta ta pati 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, netaikant Alicantės apygardos teismo paskirtos 6 mėn. baudos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusia 2003 m. gegužės 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 534/01 nurodyta, kad N. C. mirė nuo daugybinių durtinių - pjautinių kaklo ir krūtinės ląstos žaizdų su pakauškaulio, galvos smegenų ir plaučių sužalojimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu, smegenų kamieno ir pailgųjų smegenų ryškiu pabrinkimu. N. C. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2001 03 24 d., 22.20 - 22.50 val. N. C. lavono kraujyje rasta 0,48%o etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka lengvą girtumo laipsnį. N. C. lavono vidaus organuose stipriai veikiančių bei narkotinių medžiagų nėra. Lavone nustatyti šie sužalojimai: durtinė - pjautinė žaizda (Nr. l) kaklo nugariniame paviršiuje, kairėje pusėje su pakauškaulio, smegenėlių ir kamieno sužalojimu; durtinė - pjautinė žaizda (Nr. 2) kaklo dešinėje pusėje su plaučio sužalojimu; durtinė - pjautinė žaizda (Nr. 3) krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje su plaučio sužalojimu; durtinė - pjautinė žaizda (Nr. 4) krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, kairėje pusėje su plaučio sužalojimu; durtinė - pjautinė žaizda (Nr. 5) krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, kairėje pusėje su IV-to šonkaulio perpjovimu, be vidaus organų sužalojimu. Visi sužalojimai išvardinti punktuose Nr. 1-5 padaryti duriančiu - pjaunančiu, vienašmenių savybių turinčiu įrankiu. Sužalojimai, išvardinti punktuose 5.1, 5.3-5.5, tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami sunkiais kūno sužalojimais. Durtinė - pjautinė žaizda kaklo minkštuose audiniuose kvalifikuojama lengvu kūno sužalojimu. Visi sužalojimai padaryti neužilgo iki mirties. Pjautinės žaizdos: momeninėje pakaušio srityje, centre (4) , kaklo priekiniame paviršiuje (3), krūtinės ląstos kairėje pusėje (1), abiejų rankų plaštakose (7), dešiniame petyje (2). Šie sužalojimai padaryti duriančiu - pjaunančiu įrankiu, neužilgo iki mirties. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami lengvais kūno sužalojimais. Pomirtinių sužalojimų lavone nėra. Sužalojimų, kuriuos N. C. galėjo pasidaryti pati, lavone nėra. Pjautinės žaizdos plaštakose galėjo būti padarytos savigynos metu. Po durtinių - pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų N. C. kurį tai laiko tarpą (skaičiuojamas minutėmis) galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Mažai tikėtina, kad po durtinės - pjautinės kaklo žaizdos padarymo su galvos smegenų kamieno sužalojimu N. C. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu N. C. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. Asmuo sudavęs smūgius galėjo būti įvairiose vietose N. C. kūno atžvilgiu. Sužalojimų lokalizacija ir kiekis leidžia teigti, kad N. C. buvo suduota nemažiau 22-jų smūgių duriančiu - pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, todėl nustatyti jų eiliškumą, nėra galimybės. Pažeidimai drabužiuose atitinka N. C. lavono kūne sužalojimus. Požymių nurodančių, kad po mirties buvo keičiama lavono poza, nėra (t. 1, b.l. 97-104).

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertas R.B. parodė, kad remdamasis savo ir teismo med. ekspertės N. J. surašyta ekspertizės išvada Nr. 534/01, gali nurodyti, kad N. C. kūne rasti ne mažiau 22 trauminiais poveikiais, duriančiu - pjaunančiu įrankiu, padaryti sužalojimai. Šiuos sužalojimus galima išskirti į dvi grupes pagal jų lokalizaciją (priekiniame ir nugariniame kūno paviršiuje). Pirma grupė smūgių buvo padaryta nukentėjusiajai ir užpuolikui būnant priešpriešais (iš priekio). Šie sužalojimai vertinami ir lengvu ir sunkiu kūno sužalojimu, tačiau dėl šių sužalojimų N. C. galėjo judėti ir aktyviai priešintis. Sužalojimai abiejų rankų plaštakose (7 trauminiai poveikiai) nurodo, kad nukentėjusioji bandė gintis, griebė už peilio bei jį atmušinėjo. Po šių sužalojimų padarymo nukentėjusiosios ir užpuoliko tarpusavio padėtis pasikeitė (greičiausia nukentėjusioji atsisuko į užpuoliką nugara ir bandė bėgti). Užpuolikui stovint nukentėjusiajai už nugaros buvo padaryta antra grupė sužalojimų, tarp kurių yra ir paskutinis mirtinas sužalojimas, kai buvo pažeistas smegenų kamienas. Sužalojimai nugariniame paviršiuje yra išsidėstę vienoje platumoje, kas leidžia manyti, kad smūgio sudavimo metu nukentėjusiosios galimybė judėti buvo apribota, t.y. ji gulėjo arba buvo užgulta iš nugaros ir prispausta prie kieto paviršiaus (pvz. stalo). Patirdama sužalojimus priekiniame kūno paviršiuje nukentėjusioji buvo pilnai sąmoninga, bandė gintis ir bėgti (t. 1, b.l. 105-106).

Teismo kriminalistinės ekspertizės akte Nr. 123/2001 nurodyta, kad N. C. kaklo ir krūtinės odos žaizdos galėjo būti padarytos vienu iš tyrimui pateiktų peilių Nr. 3 ar Nr. 4. Kuriuo konkrečiai iš šių peilių galėjo būti padarytos N. C. odos žaizdos pasisakyti nėra galimybės, kadangi užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali, o grupinės priklausomybės požymiai peiliais Nr. 3 ir Nr. 4 padarytų odos žaizdų yra sutampantys. N. C. kaklo ir krūtinės durtinės - pjautinės odos žaizdos nepadarytos tyrimui pateiktais peiliais Nr. 1 ir Nr. 2.

N. C. drabužiuose (bliuzone ir marškinėliuose) yra durtinių - pjautinių audinio pažeidimų. N. C. drabužių durtiniai - pjautiniai pažeidimai, atitinkantys durtinius-pjautinius kūno sužalojimus, galėjo būti padaryti vienu iš tyrimui pateiktų peilių Nr. 3 ar Nr. 4. Kuriuo iš šių peilių konkrečiai galėjo būti padaryti N. C. drabužių durtiniai - pjautiniai pažeidimai, pasisakyti nėra galimybės, kadangi pažeidimuose nėra užsifiksavę bent kiek siauresnės grupinės priklausomybės morfologiniai požymiai.

Teismo DNR ekspertizės akte Nr. 333 nurodyta, kad N. C. kraujas yra A (II) grupės. Ant N. C. bliuzelės ir kelnių yra žmogaus kraujas A (II) grupės, būdingas pačiai N. C.. Pavyzdyje iš įvykio vietos, ant marškinių, džinsų kelnių, tapeto iškarpos, N. C. bliuzono yra žmogaus kraujas. Rastas antigenas A būdingas A (II) grupei. Ant megztinio ir N. C. kelnaičių yra žmogaus kraujas. Grupė nenustatytina dėl kontrolinės medžiagos poveikio į serumų titrą. Ant rankšluosčio ir dviejų peilių kraujo nėra. Ant šlepečių ir dviejų peilių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nėra (t. 1, b.l. 139-140).

Daktiloskopinės ekspertizės akte Nr. 3373 nurodyta, kad penki rankų pėdsakai (du delnų ir vienas piršto pėdsakas nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių. Vienas piršto pėdsakas aptiktas ant telefono ragelio. Vienas piršto pėdsakas aptiktas ant mėlynos spalvos puodelio), paimti 2001-03-24 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą esantį (duomenys neskelbtini), asmens identifikavimui tinkami. Kiti rankų pėdsakai asmens identifikavimui netinkami. Šie penki rankų pėdsakai yra palikti ne N. C., o kito ar kitų asmenų (t. 1, b.l. 144-146).

Daktiloskopinės ekspertizės akte Nr. 7122 nurodyta, kad vienas piršto pėdsakas, aptiktas ant telefono ragelio mikrofono yra paliktas E. V. dešinės rankos bevardžiu pirštu. Keturi rankų pėdsakai (aprašyti 2001-06-14 daktiloskopinės ekspertizės akte Nr. 3373) yra palikti ne E. V., o kito asmens ( t. 1, b.l. 152-155 ).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia teigti, kad S. G. tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė N. C.. N. C. mirė nuo keturių durtinių – pjautinių kaklo ir krūtinės ląstos žaizdų su pakauškaulio, galvos smegenų ir plaučių sužalojimų. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu, smegenų kamieno ir pailgųjų smegenų ryškiu pabrinkimu. Apklaustas teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. B. paaiškino, kad N. C. mirčiai įtakos turėjo šie keturi sužalojimai: durtinė – pjautinė žaizda (Nr. 1) kaklo nugariniame paviršiuje, kairėje pusėje su pakauškaulio, smegenėlių ir kamieno sužalojimu, durtinė – pjautinė žaizda (Nr. 3) krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje su plaučio sužalojimu, durtinė – pjautinė žaizda (Nr. 4) krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, kairėje pusėje su plaučio sužalojimu ir durtinė – pjautinė žaizda (Nr. 5) krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje pusėje su IV-ojo šonkaulio perpjovimu, be vidaus organų sužalojimo. Šie keturi sužalojimai padaryti duriančiu – pjaunančiu vienašmenių savybių įrankiu ir tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami sunkiais kūno sužalojimais. Viso N. C. buvo suduota ne mažiau 22-jų smūgių duriančiu – pjaunančiu įrankiu, tačiau viena durtinė – pjautinė žaizda kaklo minkštuosiuose audiniuose (Nr. 2), pjautinės žaizdos: keturios – momeninėje pakaušio srityje, centre, trys – kaklo priekiniame paviršiuje, viena – krūtinės ląstos kairėje pusėje, septynios – abiejų rankų plaštakose, dvi – dešiniame petyje, tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojamos lengvu kūno sužalojimu ir įtakos N. C. mirčiai neturėjo. Pjautinės žaizdos plaštakose galėjo būti padarytos savyginos metu. Po durtinių – pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų N. C. kurį tai laiko tarpą, skaičiuojamą minutėmis, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Pasak teismo medicinos eksperto, mažai tikėtina, kad po durtinės – pjautinės kaklo žaizdos padarymo su galvos smegenų kamieno sužalojimu, N. C. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Tikėtina, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienas iš paskutiniųjų. Pažeidimai drabužiuose atitinka N. C. lavono kūne padarytus sužalojimus. N. C. lavono kraujyje rasta 0,48% promilės etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka lengvą girtumo laipsnį.

Durdamas peiliu į žmogaus pavojingą gyvybei vietą – kaklą ir krūtinę, kaltinamasis S. G. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kitaip kaltinamojo S. G. elgesio paaiškinti negalima. Jis pats prisipažino kaltu ir parodė, kad tą dieną tarp jo ir N. C. kilo konfliktas – ji priekaištavo, kad neplauti indai, neklotos lovos, kabinėjosi prie jo ir per galvą trenkė metaliniu virduliu. Kaip toliau viskas vyko, neprisimena, tačiau pamena, kad pagriebė pirmą ant stalo pasitaikiusį daiktą – tai buvo peilis – ir dūrė jai. Po jo smūgio N. C. traukėsi iš virtuvės į koridorių. Buvo labai susijaudinęs, neplanavo jos žudyti. Kai suprato, ką padarė, nustojo ją badyti. Supratęs, kad N. C. nebegyva, vonioje persirengė kitais drabužiais ir pažadino miegojusį E. V.. Iš E. V. perskaitytų teisiamajame posėdyje parodymų seka, kad S. G. liepė jam rengtis, sakė, kad reikia išvažiuoti. Buto koridoriuje jis pamatė ant N. C. galvos užmestą maišą, o S. G. kuo skubiau ragino išvažiuoti. Rankoje jis laikė peilį, kurį vėliau, bevažiuojant automobiliu, pakelėje išmetė. Jie išvyko N. C. priklausančiu automobiliu „Audi“, kurį paliko automobilių saugojimo aikštelėje prie pasienio posto, o patys autostopu kirto valstybės sieną ir nuvažiavo iki Varšuvos, o iš ten nuvyko į Ispaniją.

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 2 d. 5 p. (1998-12-21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija). Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras pakeitė kaltinimą, prašydamas S. G. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusia 2003-05-01 tai patvirtintu įstatymu Nr. IX-1162), kaip nužudymą padarytą itin žiauriai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei“ 17 punkte išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai)), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­ėmi­mo bū­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bū­du ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kū­no su­ža­lo­ji­mų.

Nukentėjusiajai N. C. buvo suduota ne mažiau 22 trauminių poveikių, jie padaryti per trumpą laiko tarpą, mirtini sužalojimai – tik keturi. Sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai trauminio šoko, be to, nukentėjusiosios kraujyje rasta 0,48% promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį ir todėl šiek tiek slopino nukentėjusiosios skausmą. Be to nenustatyta, kad S. G. savo veiksmais siekė nukentėjusiosios kančių arba suvokė savo veiksmų žiaurumą. Dėl šių priežasčių kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip kito žmogaus tyčinis nužudymas be kvalifikuojančio požymio – žiaurumo.

Kaltinamasis S. G. teisiamajame posėdyje aiškino, kad nukentėjusioji pirma pradėjo konfliktą, sudavė jam metaliniu virduliu per galvą, apipylė jį vandeniu. Dėl tokio jos elgesio jis buvo susijaudinęs. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurį sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovė principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias savybes. Nužudymas pripažįstamas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo itin įžeidžiančio kaltininką poelgio, kaip greitas atsakomasis veiksmas į tai. Nagrinėjamoje byloje staigaus didelio susijaudinimo nebuvo. Nors kaltinamasis S. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio dieną buvo blaivus, jo parodymus toje dalyje paneigia perskaityti E. V. parodymai. Iš pastarojo parodymų seka, kad įvykio dieną jis, S. G., N. C. ir V. T. girtavo. E. V. parodymus toje dalyje patvirtina teismo medicinos ekspertizė akto išvada, apie tai, kad N. C. lavono kraujyje rasta 0,48% promilės etilo alkoholio. Be to, įvykio vietos apžiūros metu, virtuvėje buvo aptikti stikliukai ir 0,7 l talpos degtinės butelis. Taigi, S. G. ir N. C. kurį laiką gyvenę viename bute, įvykio dieną girtavo, po to susiginčijo dėl buitinių dalykų. Šiuo atveju buvo eilinis ginčas tarp dviejų girtų asmenų, todėl kvalifikuoti kaltininko veiksmus pagal LR BK 130 str. nėra įstatyminio pagrindo.

Šiuo metu galiojančio įstatymo – BK 129 str. 1 d. sunkina kaltinamojo S. G. teisinę padėtį. Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Todėl kaltinamojo S. G. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal įvykio metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. I-18 redakcija, įsigaliojusia 1993-07-02).

Kaltinamojo S. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors S. G. teigė, kad įvykio dieną jis nebuvo gėręs, tačiau ši aplinkybė yra nustatyta iš kitų įrodymų, kurie nekelia abejonių.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors kaltinamasis po nusikaltimo padarymo pabėgo iš Lietuvos ir slapstėsi užsienio valstybėje, savo parodymais teisiamajame posėdyje iš esmės netrukdė nustatyti objektyvią tiesą.

Vienok, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nužudęs žmogų Lietuvoje ir pabėgęs į užsienį, ten jis taip pat nužudė žmogų ir šiuo metu atlieka 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusia 2003-05-01 tai patvirtintu įstatymu Nr. IX-1162) reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į didelį suduotų peiliu smūgių skaičių, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, visas aplinkybes vertinant visumoje, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės, kaltinamajam S. G. parenkama laisvės atėmimo bausmė daug didesnė negu Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, įsigaliojusia 1999-07-02) numatytas bausmės vidurkis.

Svarstydamas bausmės parinkimo klausimą, teismas pažymi, kad bausmės tikslai yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti kaltą asmenį ne bet kaip, o atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą ir visuomenės interesą.

Bylos duomenimis, nustačius, kad S. G. slapstosi Ispanijos Karalystėje, 2004-08-18 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dėl jo išdavė Europos arešto orderį ir kreipėsi į Ispanijos Karalystę, prašydama S. G. išduoti Lietuvos Respublikai dėl 2001 metų kovo 21-22 dienomis tyčinio nužudymo, numatyto Lietuvos Respublikos 1961 metų BK 104 str., padarymo. Ispanijos nacionalinis biuras informavo, jog S. G. yra Alicante miesto kalėjime Fontcalent. Jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 2002 metais Alicante provincijoje padaryto nužudymo. Iš Ispanijos Karalystės Alicantės apygardos teismo 2007-01-26 nuosprendžio seka, kad S. G. 2002 m. rugsėjo – spalio mėn., susiginčijo su asmeniu pavarde M., paėmė virtuvinį peilį bei ketindamas nužudyti, sudavė jam keletą smūgių, sąlygojusių jo mirtį, vėliau nužudytojo kūną ir panaudotą peilį įmetė į šulinį. Be to, jis turėjo lietuvišką pasą G. K. vardu. Pagal eksperto išvadą blankas buvo tikras, tačiau buvo suklastotas kilmės įrodymo lapas, klastojimo tikslais buvo įdėta S. G. nuotrauka. Šiuo nuosprendžiu S. G. paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas prevencinis sulaikymas nuo 2004-10-27 iki 2004-10-31 ir suėmimo terminas nuo 2004-10-31 iki 2007-03-07. Pagal 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją S. G. perduotas iš Ispanijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime pradėjo atlikinėti nuo 2008-11-26. Pagal Konvencijos 9 str. 3 d., kurią 1995-05-09 nutarimu Nr. I-885 ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, ir kurios pagrindu S. G. perduotas į Lietuvą atlikti bausmę, paskirtą Ispanijos Karalystės Alicantės apygardos teismo 2007-01-26 nuosprendžiu, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė įstatymai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 str., Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi yra nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis pagal Lietuvos Respublikos BK atitinkamus straipsnius – S. G. pagal Ispanijos Karalystės 2007-01-26 Alicantės apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Ispanijos Karalystės 1995 m. BK 138 str. (nužudymas), 390.1 str., 392 str. (dokumentų klastojimas) laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams, paskirta bausmė yra suderinta pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo, įsigaliojusio nuo 1993-07-02 redakcija) ir Lietuvos Respublikos BK 207 str. (1998-02-03 įstatymo, įsigaliojusio nuo 1998-2-19 redakcija) ir palikta ta pati 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nutartimi nustatyta – bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2004-10-27.

Nužudymą, už kurį S. G. teisiamas šiuo nuosprendžiu, jis padarė 2001 m. kovo mėn., nužudymą, už kurį nuteistas Ispanijos Karalystės teismo nuosprendžiu, ir kuris Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi yra suderintas su Lietuvos Respublikos BK atitinkamais straipsniais, padarė 2002 m. rugsėjo – spalio mėn. taigi, abu nužudymus padarė iki Lietuvos Respublikos 2000 m. BK įsigaliojimo, todėl sutinkamai su 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1638 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4, 5,10 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10¹ straipsniu bei 14 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“, bausmės S. G. bendrintinos ir galutinė subendrinta bausmė skirtina vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 42 str. 1, 3, 4 dalimis. Į bausmės laiką įskaitytina nuo 2004-10-27 pagal Ispanijos Karalystės 2007-01-26 Alicantės apygardos teismo nuosprendį atlikta bausmė, kuri Vilniaus m. 2-ojo apylinkė teismo 2008-12-29 nutartimi suderinta pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnius.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. C. savo ir nepilnamečio sūnaus R. C. vardu pareiškė civilinį ieškinį – po 100.000 Lt kiekvienam nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai ir 4000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

Vertinant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris jam yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti ir fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes, neišvengiamai jas vertina ateities požiūriu, būna dėl to nuolat susirūpinęs savo ateitimi, išlikimu, t.y. savo dvasiniu saugumu. Be abejonių, kad nužudytosios N. C. vyras ir jų nepilnametis sūnus po žmonos ir motinos nužudymo patyrė neigiamą poveikį, lydimą dvasinių išgyvenimų, jie yra destruktyvūs ir dėl to vertintini kaip darantys neturtinę žalą. Kaip seka iš civilinio ieškinio A. C. dvasinį išgyvenimą sustiprina susirūpinimas pasekmėmis, kaip toliau vienam užauginti sūnų, rūpintis šeimos pragyvenimu. Nepilnametis R. C. po motinos nužudymo patyrė didelį psichologinį šoką, jam sutriko miegas, nesijaučia saugus, nuolat patiria stresą, jam atsirado psichologinių problemų mokykloje, buvo priverstas ilgą laiką lankytis pas psichologą. Jo nuolatinė stresinė nervinė būsena kenkia asmenybės formavimuisi.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti LR CK 2.220 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu, turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam priskirtina. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, atėmus kito žmogaus gyvybę, yra šio veiksmo pasekmė ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtį, į žalą padariusio asmens – S. G. kaltę – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis R. C., būdamas 8 metų, liko be motinos, o pagal bylos aplinkybes A. C. ir N. C. šeimyniniai santykiai prieš jos nužudymą nebuvo emociškai tvirti, artimi ir dvasiškai stiprūs, teismas A. C. ir jo nepilnamečio sūnaus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina dalinai, priteisiant A. C. 50.000 Lt, R. C. – 100.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. A. C. civilinis ieškinys dėl 4000 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. A. C. teismui paaiškino, kad šią sumą sudaro N. C. laidojimo išlaidos ir paminklo pastatymo išlaidos. Turėtų išlaidų patvirtinančių dokumentų per 9 metus neišsaugojo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 4000 Lt turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos ir šios žalos dydis yra realus, priteisia A. C. 4000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. pagrindu. Įvykio vietoje apžiūros metu paimti daiktai: indai – stikliukai, taurės, puodukai, rankšluostis, rūbai, nuorūkos, pakelis nuo „LM“ cigarečių, saugomi Vilniaus m. apylinkės prokuratūros daiktų saugojimo patalpoje, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 1961 BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180, įsigaliojusio nuo 1993-07-02 redakcija) ir nuteisti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 42 str. 1, 3, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Ispanijos Karalystės Alicantės apygardos teismo 2007-01-26 nuosprendžiu paskirta bausme, Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi suderinta pagal Lietuvos Respublikos atitinkamus straipsnius – 1961 m. BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180, įsigaliojusio nuo 1993-07-02 redakcija) ir 1961 m. BK 207 str. (1998-02-03 įstatymo, įsigaliojusio nuo 1998-02-19 redakcija) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuo 2010-02-19. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Ispanijos Karalystės Alicantės apygardos teismo 2007-01-26 nuosprendį, nuo 2004-10-27 iki 2010-02-19.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. G. A. C. 4000 Lt turtinei ir 50.000 Lt neturtinei žalai atlyginti..

Priteisti iš S. G. R. C. 100.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai: stikliukus, taures, puodukus, rankšluostį, rūbus, nuorūkas, pakelį nuo „LM“ cigarečių, saugomus Vilniaus m. apylinkės prokuratūros daiktų saugojimo patalpoje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.