Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Lietuva, vedęs, paskutinį kartą teistas 2018 m. gegužės 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 30 parų arešto bausme, arešto bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019-12-25, apie 18:32 val., (duomenys neskelbtini) namuose, tyčia, šeimos nariui - žmonai, spyrė koja keturis smūgius į šoną, sudavė rankos kumščiu keturis smūgius į veido sritį dėl ko sužalojo kaktą, lūpą nukentėjusiajai G. S., tuo sukėlė nukentėjusiajai G. S. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju S. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-12-25 buvo pas uošvius ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare su žmona grįžo į namus, o nepilnametė dukra pasiliko pas senelius. Grįžus į namus, jie apsižodžiavo, o po to, apimtas pykčio smurtavo žmonos atžvilgiu. Dėl girtumo neprisimena tiksliai kur ir į kokias vietas sudavė. Pripažįsta, kad dėl to žmona galėjo jausti skausmą. Po to jis užmigo ir jį prižadino į namus atvykę pareigūnai. Jis buvo išvežta į areštinę. Grįžęs į namus, su žmona pasikalbėjo, abu padarė išvadas ir susitaikė. Mano, kad daugiau smurto jų šeimoje nebus. Prašė neskirti arešto bausmės, nes dėl sveikatos stovio jis tokios bausmės atlikti negali, o ir žmona su dukra liks be pragyvenimo šaltinio.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis S. S. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. S. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais

Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-25 nuo 16.00 val., kartu su vyru namuose gėrė alkoholį, šventė Kalėdas. Vyras pradėjo prie jos kabinėtis. Priekaištavo dėl kitų vyrų, S. yra labai pavydus. Konflikto metu vyras svetainėje pradėjo ją mušti, 4 kartus spyrė jai į kairį šoną, bei dešiniu kumščiu sudavė jai į kairę veido pusę. Pataikė jai į kaktą, bei praskėlė lūpą. Iš lūpos bėgo kraujas, jai skaudėjo, kada jis spyrė ir sudavė kumščiu į veidą, sukėlė fizinį skausmą. Ji pas teismo medicinos ekspertą nevyks, toliau pas medikų taip pat nežada niekur vykti, kadangi jai padaryti nežymūs sužalojimai ir jai medikų pagalba yra nereikalinga (b. l. 30-31).

Iš 2019-12-25 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas gyvenamasis namas (b. l. 12-19).

2019-12-25 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti nukentėjusios G. S. sužalojimai. Nukentėjusioji paaiškino, kad konflikto metu jos vyras koja spyrė į įvairias kūno vietas, bei 4 kartus trenkė į veido sritį, taip sužalodamas lūpą, bei kaktą (b. l. 20-24).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai žmona ėmė kabinėtis, prasidėjo konfliktas, kurio metu supykęs jai sudavė rankomis ir kojomis. Ne visas aplinkybes pamena tiksliai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu, nukentėjusios G. S. parodymais, teismui nekyla abejonių, kad S. S. 2019-12-25 smurtavo prieš savo žmoną G. S. ir tuo jai sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą S. S. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas įvertina S. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai šeimos nariui – žmonai, sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad S. S. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, be to, pati nukentėjusioji nurodo, kad vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nustatytini įpareigojimai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 25 d., 19.00 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d., 12.55 val. (2 paras).

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.