- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-167/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Viva Victoria“
- Advokatai
- Eglė Jašinskaitė
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios individualios įmonės ,,Selvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-621-524/2007 pagal ieškovo bankrutavusios individualios įmonės ,,Selvora“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Viva Victoria“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutavusi IĮ ,,Selvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Viva Victoria“ 129 959,20 Lt skolos ir 431,93 Lt delspinigių. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė IĮ ,,Selvora“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankrotera“. Bankroto administratorius patikrinęs įmonės dokumentus nustatė, kad 2006 m. kovo 14 d. IĮ ,,Selvora“ ir UAB ,,Viva Victoria“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/2006 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo nupirkti iš ieškovo 9000 kub. metrų medienos. Ieškovas, vykdydamas Sutarties sąlygas, pristatė atsakovui 2 825,2 kub. metrus medienos, tačiau atstovas nuolat pažeidinėjo Sutarties sąlygas, vėlavo atsiskaityti už nupirktą medieną, todėl Sutartį ieškovas nutraukė. Sutarties 5.2 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už kiekvieną pristatytą kubinį metrą medienos 46 Lt dydžio priedą. Kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl minėto Sutarties punkto pagrindu iš atsakovo priteistina 129 959,20 Lt skolos, o Sutarties 5.6 p. pagrindu 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo pavėluotai sumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną – 431,93 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš BIĮ ,,Selvora“ UAB ,,Viva Victoria“ 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas remdamasis bylos duomenimis nurodė, kad ginčas tarp šalių iš esmės kyla dėl vadinamojo sėkmės mokesčio, dėl kurio šalys buvo susitarusios Sutarties 5.2 p. (b. l. 63). Šalys 2006 m. kovo 14 d. buvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas buvo įsipareigojęs patiekti atsakovui 9000 kub. metrų medienos iki 2007 m. balandžio 3 d., o atsakovas buvo įsipareigojęs už šią medieną sumokėti. Be to, šalys Sutarties 5.2 p. nustatė, jog jeigu ieškovas patieks visą kiekį medienos iki paminėto termino, tai atsakovas įsipareigoja sumokėti sėkmės mokestį – 414 000 Lt po 46 Lt už vieną kubinį metrą. Teismo teigimu, bylos medžiaga patvirtina, kad vykdant šią sutartį šalys kėlė viena kitai pretenzijas: atsakovas ieškovui dėl patiektos medienos kokybės (b. l. 11), o ieškovas atsakovui – dėl apmokėjimo (b. l. 7-10). Šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta 2006 m. lapkričio 6 d. ieškovo pranešimu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovo veikoje buvo CK 6.256 straipsnyje išvardinti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti. Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, kad ši sutartis buvo vienašališkai nutraukta tik dėl atsakovo netinkamo jos vykdymo. CK 6.204 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriais suteikta galimybė nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį esant įstatyme išvardytiems pagrindams, iš kurių vienas yra – esminis sutarties pažeidimas, kuris turi būti nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas padarė savo veiksmais jam nuostolių, taip pat, kad tie galimi nuostoliai dėl kainos pavėluoto sumokėjimo darė didelę žalą sutarties vykdymui, kad pats ieškovas tinkamai vykdė sutartį. Teismo manymu, ieškovas turėjo būti ypatingai suinteresuotas pats tinkamai įvykdyti sutartį, nes būtų turėjęs pagrindą reikalauti sumokėti jam 414 000 Lt sėkmės mokestį. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nurodė, kad negalima padaryti išvados, jog tik tarp atsakovo nesavalaikio apmokėjimo už gautą medieną yra priežastinis ryšys, jog ieškovas šio sėkmės mokesčio negavo. Bylos duomenimis, ieškovas iki 2006 m. spalio 27 d. pardavė atsakovui 2 825,20 kub. metrų medienos, nes 2006 m. rugsėjo 26 d. atsakovas buvo atsiskaitęs už gautą medieną. Ieškovas 2006 m. lapkričio 2 d. įspėjo atsakovą dėl nemokėjimo ir nustatė naują terminą apmokėjimui – iki 2006 m. lapkričio 10 . (b. l. 48) ir tai, teismo teigimu, sudarė pagrindą atsakovui teisėtai manyti, jog terminas 2006 m. spalio 27 d. PVM sąskaitai faktūrai apmokėti buvo pratęstas, tačiau nesulaukęs šio termino pabaigos ieškovas nuo 2006 m. lapkričio 8 d. vienašališkai nutraukė sutartį (b. l. 9). Ieškovas vienašališkai nutraukdamas sutartį, pašalino priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo veiksmų ir padarytų ieškovui nuostolių. Teismo manymu, bet kokiu atveju ieškovui įvykdžius savo prievolę, gautas sėkmės mokestis būtų padengęs visus jo nuostolius, todėl įvertinus ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir inicijuotą jų vienašalį nutraukimą negalima padaryti išvados, jog atsakovo veikoje yra sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Teismas sprendė, kad tai, jog atsakovas ne laiku mokėjo už patiektą medieną, nepašalino galimybės ieškovui tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir už tai gauti sėkmės mokestį, todėl tarp atsakovo neveikimo – nesavalaikio mokėjimo ir sėkmės mokesčio negavimo nėra nustatyto teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Taip pat teismas nurodė, kad byloje neįrodytas padarytos žalos dydis. Ieškovas ieškinyje įrodinėja negautas pajamas, kurias jis planavo gauti, jeigu iki nustatyto termino būtų patiekęs 9 000 kub. metrų medienos. Ieškovas nurodė, kad patiekė atsakovui tik 2 825,20 kub. metrų medienos ir nuo šio kiekio skaičiavo sėkmės mokestį pagal Sutarties 9.1 p. (b. l. 64). Teismo manymu, ieškovas privalėjo įrodyti, jog jis prašomą atlyginti žalos dydį – 129 959,20 Lt būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs prievolę, tačiau neįrodžius, jog dėl atsakovo vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę, padarytos žalos dydis ieškovui yra neįrodytas. Be to, pagal Sutarties 5.2 p. sėkmės mokesčio gavimas yra susijęs su ieškovo veiksmais, t. y. su medienos tiekimo terminu ir kiekiu. Ieškovas pripažino faktą, kad jis nepatiekė atsakovui 9 000 kub. metrų medienos iki 2007 m. balandžio 3 d., todėl teismas konstatavo, kad ieškovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles padarytos žalos dydžio neįrodė. Taip pat teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 431,93 Lt delspinigių, skaičiuojamų nuo laiku neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, motyvuodamas tuo ieškovas praleido ieškinio senatį tokiam reikalavimui pareikšti, o atsakovas prašė taikyti senatį (CK 1.131 str.1d.). Teismas nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte ieškiniams dėl netesybų yra nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, o CK 1.127 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta šio reikalavimo, kaip tęstinio pažeidimo, pradžia. Ieškovas 2007 m. balandžio 13 d. pareiškęs ieškinį, praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes pats ieškovas pripažino, jog sąskaitos faktūros, pagal kurias ieškovas skaičiuoja delspinigius, buvo apmokėtos 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 12 d. ir 2006 m. rugpjūčio 16 d.
Šalies argumentai
Ieškovas BIĮ ,,Selvora“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas ir neteisingai interpretavo tikruosius sutarties šalių ketinimus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sąžiningai ir nustatytais terminais vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, iki teisminio proceso atsakovas jokių pretenzijų ieškovui dėl medienos kokybės nereiškė. Tuo tarpu atsakovas vengė atsiskaityti už jam pateiktą medieną, į ieškovo raginimus atsiskaityti nepateikė jokių pateisinamų argumentų dėl neatsiskaitymo, dėl ko ieškovas buvo priverstas nutraukti sutartį, nes tokie atsakovo veiksmai vedė ieškovą prie sunkios finansinės padėties. Ieškovas, vykdydamas šalių sudarytos sutarties sąlygas, pristatė atsakovui 2 825,20 kub. metrų medienos, o atsakovui vykdant sutarties sąlygas ir laiku atsiskaitant už medieną, būtų įvykdęs sutarties sąlygas ir įgijęs teisę gauti papildomą 46 Lt priedą už kiekvieną kubinį metrą medienos. Nutraukus sutartį būtent dėl atsakovo kaltės ieškovas šių planuotų pajamų negavo, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurie susidarė dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo.
2. Neteisinga teismo išvada, kad reikalavimui dėl 431,93 Lt delspinigių priteisimo ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismui 2006 m. gruodžio 8 d. iškėlus IĮ ,,Selvora“ bankroto bylą, bankroto administratorius, vadovaudamasis Sutarties 5.6 punktu, paskaičiavo delspinigius dėl atsakovo pavėluoto atsikaitymo už medieną. Paskutinis atsakovo mokėjimas pavėluotai atliktas buvo 2006 m. lapkričio mėnesį, o teismas nepagrįstai vertino tik 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 12 d. ir 2006 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas atsakovui reikalavimą dėl delspinigių sumokėjimo pateikė 2007 m. sausio 24 d., todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Viva Victoria“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovo netinkamo tarp šalių 2006 m. kovo 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, ieškovas buvo priverstas nutraukti sutartį, todėl pagal šios sutarties 5.2 punktą atsakovas privalo sumokėti ieškovui 129 959,20, Lt skolą, t. y. minėtame sutarties punkte numatytą 46 Lt dydžio priedą (sėkmės mokestį) už atsakovui pateiktą 2 825,2 kub. metrų medienos. Atsakovo netinkamą sutarties vykdymą ieškovas motyvuoja tuo, jog jis vėluodavo atsiskaityti už pateiktą medieną.
Sutarties laisvės principas leidžia šalims nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu. Tokiu atveju šalys paprastai susitaria dėl pačios sutarties nutraukimo fakto ir dėl jos nutraukimo tvarkos bei teisinių pasekmių. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme arba šalių susitarime nustatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė nutraukti sutartį vienašališkai tuo atveju, kai kita šalis pažeidžia šalių sudarytą sutartį iš esmės. Tokiais atvejais sutartį įstatyme leidžiama nutraukti nesikreipiant į teismą, pranešant kitai šaliai apie sutarties nutraukimo pagrindą (CK 6.218 straipsnis). Įstatyme nustatytas tik sutarties nutraukimo kriterijus (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Ar sutartis pažeista, yra fakto klausimas, kurį, kilus ginčui, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais, gali nustatyti tik teismas.
Iš šalių pasirašytos Sutarties 9.1 punkto matyti, kad joje buvo nustatyta, jog bet kuri šalis turi teisę nutraukti sutartį, jei kita šalis padaro esminį sutarties pažeidimą, suteikusi 30 dienų terminą pažeidimui pašalinti, jei sutarties pažeidimas neištaisomas per 30 dienų terminą, šalis nutraukia sutartį, pranešdama apie tai sutartį pažeidusiai šaliai ne mažiau kaip prieš 45 dienas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iki 2006 m. spalio 27 d. pardavė atsakovui 2 825,20 kub. metrus medienos, už kurią atsakovas su ieškovu atsiskaitė. 2006 m. lapkričio 2 d. raštu ieškovas įspėjo atsakovą, kad įsiskolinimą pagal 2006 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas turi sumokėti ieškovui iki 2006 m. lapkričio 10 d., nes priešingu atveju ieškovas kreipsis į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo (b. l. 48). Tačiau 2006 m. lapkričio 6 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo, ieškovas pranešė, kad nuo 2006 m. lapkričio 8 d. nutraukia šalių pasirašytą sutartį (b. l. 9).
Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį, reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 29 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-P-346/2004).
Taigi, teismas turi nustatyti, ar pažeidimas yra esminis, atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti lūkesčiai lieka neįgyvendinti dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pripažįsta, jog vėluodavo atsiskaityti už ieškovo pateiktą medieną (b.l. 43-45). Tačiau ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, ar kad dėl pavėluoto atsiskaitymo už pateiktą medieną ieškovas negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Juo labiau, kad ieškovas turėjo būti ypatingai suinteresuotas įvykdyti sutartį, nes pagal Sutarties 5.2 punktą iki 2007 m. balandžio 3 d. atsakovui pardavęs 9000 kub. m. medienos, būtų gavęs 414 000 Lt dydžio priedą (sėkmės mokestį). Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. atsakovas buvo atsiskaitęs su ieškovu už pateiktą medieną (b. l. 46-47, 49-54), todėl 2006 m. spalio 27 d. ieškovas atsakovui vėl perdavė dalį medienos. Tai įrodo, kad ieškovui buvo svarbus sutarties vykdymas, o ne sutarties nutraukimas dėl atsakovo pavėluoto atsiskaitymo už prekes. Tačiau 2006 m. lapkričio 2 d. raštu, nustatęs atsakovui terminą iki 2006 m. lapkričio 10 d. sumokėti įsiskolinimą ir nesulaukęs šio termino, ieškovas 2006 m. lapkričio 8 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog Sutartis buvo nutraukta tik dėl atsakovo netinkamo jos vykdymo ir tarp atsakovo veiksmų bei Sutarties 5.2 punkte nustatyto priedo negavimo nėra priežastinio ryšio.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta 129 959,20 Lt dydžio žala. Šalių pasirašytos Sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta, kad ieškovui įvykdžius Sutarties 4 dalyje nustatytą tiekimo terminą, t. y. prekes atsakovui pateikus laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2007 m. balandžio 3 d., atsakovas papildomai sumoka ieškovui 46 Lt be PVM dydžio priedą už vieną medienos kubinį metrą, viso – 46 Lt x 9000 kub. m. = 414 000 Lt be PVM. Taigi Sutarties 5.2 punkte šalių nustatytas sėkmės mokesčio mokėjimas buvo siejamas su dvejų sąlygų įvykdymu, tai prekių pateikimu nustatytu terminu bei sutartimi nustatyto viso prekių kiekio pateikimu. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovui neįvykdžius Sutarties 4 dalyje nustatyto tiekimo termino, atsakovas nemoka ieškovui 5.2 punkte nustatyto priedo. Ieškovas pripažino, kad atsakovui pateikė tik 2 825,20 kub. metrų medienos. Todėl ieškovas Sutarties 5.2 punkte numatytą ,,sėkmės mokestį“ nepagrįstai skaičiuoja nuo pateikto atsakovui prekių kiekio. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės buvo nutraukta sutartis ir dėl šios priežasties ieškovas negalėjo pateikti sutartyje nustatyto prekių kiekio iki sutarto laiko.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai netenkino ir ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo delspinigius, motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą tokiems reikalavimams pareikšti (CK 1.131 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 39 tik administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 dalies 1 p.). Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Ši taisyklė taikoma reikalavimams priteisti netesybas, nes skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, dėl delspinigių išieškojimo kiekvieną pradelstą dieną ieškininės senaties termino eiga prasideda iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 8.6 p.). Vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis bei atsižvelgiant į ieškovo pateiktą 2006 m. gruodžio 1 d. delspinigių paskaičiavimo lentelę Nr. 3 (b. l. 6), darytina išvada, kad reikalavimui priteisti delspinigius sutrumpintas ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs 2007 m. balandžio 13 d. pareiškiant ieškovui ieškinį. Remiantis nurodytais argumentais, atmestinas apelianto argumentas, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 m. sausio 24 d., t. y. nuo tada, kai ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą dėl delspinigių sumokėjimo.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą UAB ,,Viva Victoria“ (į. k. 185611147) nekilnojamajam turtui, neviršijančiam 130 391,13 Lt sumos.