Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2008-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-50/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-01-16
Bylos Nr.
1-54-50/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Juozapas Surblys
Kaltinamasis
J. A.
Baudž. byla Nr. 1-54-50/2008(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Juozapas Surblys,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,gynėjams adv. Laimonui Straukai, Vaclovui Janušauskui, Ričardui Noreikai,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir paskirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 4 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1, 2, 4 d. ir paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, 2005 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 189 str. 3 d. ir paskirta 35 parų arešto bausmė, kuri remiantis BK 64 str. 1, 3 d. subendrinta su anksčiau paskirta bausme ir nustatyta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2005 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o 2005 m. spalio 20 d. nutartimi bausmės subendrintos remiantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis ir paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., 201 str. 3 d., 253 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji J. A. ir M. S., veikdami kaip bendrininkai, 2006 m. lapkričio 24 d. naktį, apie 1 val., įsibrovė į V. B. priklausantį statybinį vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kur pagrobė svetimą turtą – individualiajai įmonei „Martana“ priklausantį benzininį pjūklą už 2 743,98 Lt bei vibracinę plokštę už 5 511 Lt;

apytikriai tuo pačiu laiku, po to, kai J. A. ir M. S. įvykdė minėtų daiktų vagystę, kaltinamasis V. D., žinodamas, kad minėti kaltinamieji nurodytus daiktus gavo nusikalstamu būdu, t. y. pavogė, šiuos daiktus įgijo ir parsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini);

kaltinamasis V. D. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje apytikriai nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio neteisėtai, neturėdamas tikslo realizuoti, laikė 19,75 l 52 proc. stiprumo namų gamybos alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kol šį produktą 2006 m. gruodžio 6 d. 13 val. 45 min. surado policijos pareigūnai;

be to, kaltinamasis V. D. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. rugpjūčio 10 d. iki 2006 m. gruodžio 6 d. 13 val. 45 min. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis – 27 5,6 mm kalibro šovinius, skirtus tokio paties kalibro pistoletams.

Kaltinamieji J. A. ir M. S. dėl svetimo turto vagystės visiškai prisipažino ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, J. A. pasiūlius, abu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančio statybininkų vagonėlio ir, turėdami tikslą pavogti svetimą turtą, J. A. atidarius vagonėlio duris, iš vagonėlio išnešė benzininį pjūklą ir vibracinę plokštę, kuriuos padėjo atokiau nuo vagonėlio. Toliau abu kaltinamieji parodė, kad tuoj pat apie įvykdytą vagystę telefonu pranešė V. D. ir paprašė, kad šis į jų nurodytą vietą atvažiuotų su savo automobiliu ir parvežtų pavogtus daiktus. Netrukus V. D. atvažiavęs, į automobilį sukrovę pavogtus daiktus ir parvežę į Laugalių kaime esančius V. D. namus, kur daiktus paslėpę – pjūklą malkinėje, o vibravimo plokštę užkasę darže. Neva už padarytą darbą iš V. D. abu gavę po 100 Lt, nors V. D. apie padarytą vagystę nepasakoję.

Kaltinamasis V. D. dėl jam kaltinamajame akte nurodytų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad minėtą naktį jam paskambino J. A. ir M. S., kurie paprašę pargabenti daiktus. Jis nuvažiavęs į J. A. nurodytą vietą, kur į automobilį pakrovę pjūklą ir plokštę, parvežę į jo sodybą Laugalių kaime. Kitą dieną su kitais dviem kaltinamaisiais išsiaiškinę, jog daiktai vogti, todėl nutaręs ieškoti savininko ir jam grąžinti daiktus. J. A. ir M. S. pavogtus daiktus išvežęs ir padėjęs Gargždų mieste esančiame garaže. Įgyti vogtų daiktų tikslo neturėjęs ir to nepadaręs.

Dėl naminės degtinės laikymo kaltinamasis V. D. kaltu taip pat prisipažino iš dalies, nes policijos pareigūnų jo namų rūsyje surasta naminė degtinė buvusi ne jo, ją palikęs kažkoks pas jį dirbęs darbininkas.

Dėl šaudmenų laikymo kaltinamasis V. D. parodė, kad 2006 m. jam buvo liepta į policiją pristatyti turimus ginklus – medžioklinius šautuvus ir pistoletą, kurių laikymui jis turėjęs leidimus. Pristačius ginklus į policijos komisariatą, jam buvę paaiškinta, kad ginklai konfiskuojami, liepta kada nors pačiam atnešti ir šaudmenis. Kadangi jis sirgęs, šovinius, kurie buvo skirti paimtiems ginklams, pristatyti uždelsęs, patys policijos pareigūnai atvykę į jo namus ir paėmę. Darant kratą, kartu su kitais šoviniais buvę surasti ir 27 vienetai 5,6 mm kalibro šovinių, tačiau kaip jie atsiradę jo namuose, paaiškinti negalįs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltumas dalyvaujant ir padarant nurodytas nusikalstamas veikas yra įrodytas kitais į bylą surinktais duomenimis:

1) dėl J. A. ir M. S. padarytos svetimo turto vagystės įsibraunant į patalpą.

Iš 2006-11-24 surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prieš tai – tos pačios dienos naktį – buvo įsibrauta į (duomenys neskelbtini), esantį statybininkų vagonėlį.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad šį vagonėlį, stovėjusį nurodytoje vietoje, buvo išnuomojusi D. Staupecko individualiai įmonei.

Byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. P. parodė, kad iš vagonėlio pavogti daiktai – benzininis pjūklas ir vibracinė plokštė – priklausė jo individualiai įmonei „Martana“, kuri įvykio metu įrankius buvo išnuomojusi D. Staupecko įmonei.

Daiktų įvertinimas nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje.

Iš įtariamojo V. D. parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad 2006-12-08 jis nurodė vietas, kur buvo laikomi kitų kaltinamųjų pavogti daiktai, ir kad jie buvo surasti (duomenys neskelbtini), esančiame garaže.

Surasti daiktai tą pačią dieną buvo apžiūrėti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Esant tokiems duomenims, darytina išvada, kad kaltinamieji J. A. ir M. S., įsibraudami į patalpą ir iš ten pavogdami svetimą turtą, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (Įstatymo 2000-09-26 red. Nr. VIII-1968).

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo A. P. IĮ yra pareiškusi 1 000 Lt dydžio ieškinį dėl atlyginimo žalos, kuri padaryta vagystės metu sugadinant vieną iš daiktų – vibracinę plokštę, nes nesurastos ir negrąžintos šio prietaiso detalės – padas ir apsauga. Nors kaltinamieji nesutinka atlyginti šią žalą, aiškindami, kad daiktas jau buvęs sugadintas iki jį pavagiant, ieškinys pripažintinas pagrįstas ir padaryta žala priteistina: kad minėtas daiktas buvo sugadintas, matyti iš 2007-03-29 daiktų apžiūros protokolo, nes tikrinant įtariamojo M. S. parodymus netoli įvykio vietos buvo surastos prietaiso detalių liekanos, kurios, kaip daiktai, patvirtina, kad prietaisas buvo sugadintas įvykio metu, todėl už padarytą žalą turi atsakyti abu kaltinamieji, dalyvavę padarant nusikalstamą veiką;

2) dėl V. D. padarytos veikos, susijusios su nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu.

Tie patys duomenys, kurie kaip įrodymai vertinami priimant nuosprendį J. A. ir M. S., liečia ir V. D. padarytų veiksmų įrodytumą. Nors V. D. dalyvavimą padarant šią nusikalstamą veiką pripažįsta iš dalies, o kiti kaltinamieji dėl to davė ne visai nuoseklius parodymus – iš dalies atsisakė parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, turinio, tačiau V. D. padaryti nusikalstami veiksmai, susiję su vogto turto įgijimu, – yra akivaizdūs ir vertinti jų kitaip jokių priežasčių nėra. Nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarantys veiksmai – atvykimas naktį į įvykio vietą paimti daiktų, ieškojimas vietos, kur juos paslėpti (kiti kaltinamieji parodė, kad tą naktį, prieš daiktus slepiant V. D. namuose, buvo ieškoma atokesnės paslėpimo vietos – soduose), pagaliau akivaizdus daiktų slėpimas kaltinamojo sodyboje, po to išvežimas į kitą vietą – garažą, pinigų, kaip atlyginimo už pavogtus daiktus, davimas vagystę padariusiems kaltinamiesiems – patvirtina nusikaltimo subjektyviąją pusę. Todėl kaip niekuo nepaaiškinami atmestini V. D. teiginiai, jog jis, paimdamas daiktus iš kitų kaltinamųjų, neva turėjęs gerus ketinimus – sužinojęs, kad daiktai pavogti, norėjęs surasti jų savininką ir daiktus grąžinti. Tokie kaltinamojo aiškinimai yra priešingi byloje nustatytų duomenų tikroviškumui, iš ko matyti, kad V. D. nuo pat įvykio pradžios suprato įvykio aplinkybių esmę – suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

V. D. padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.;

3) dėl V. D. veiksmų, susijusių su neteisėtu namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymu.

Iš 2006-12-06 V. D. name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, padarytos kratos protokolo matyti, kad namo rūsyje buvo surasta 20 l naminės degtinės požymius turinčio skysčio.

Liudytojas L. B., policijos pareigūnas, parodė, kad minėtą dieną darant kratą kaltinamojo namuose namo rūsyje buvo surasti 4 plastmasiniai indai su skysčiu, panašiu į namų gamybos degtinę. Indai nebuvo kur nors paslėpti – matomi akivaizdžiai.

Iš specialisto išvados matyti, kad V. D. namo rūsyje surasti 20 l skysčio yra stiprus namų gamybos alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo koncentracija sudaro 52 proc.

Nors kaltinamasis V. D. dėl šio kaltinimo prisipažįsta iš dalies, tai nekeičia kaltinimo esmės net ir tuo atveju, jeigu naminę degtinę į jo namus, kur buvo laikoma, atvežė ir kitas asmuo. Kaltinime nurodytos veikos objektyviąją pusę sudaro veiksmai, susiję su laikymu, todėl naminės degtinės įgijimas ir su juo susijusios aplinkybės neturi teisinės reikšmės baudžiamajai atsakomybei, kurią lemia neteisėtas minėtų gėrimų laikymas, kaip įstatymo uždraustų veiksmų procesas.

Kaip minėta, degtinė buvo surasta matomoje vietoje, pats kaltinamasis pripažįsta daug svarbių aplinkybių, kad žinojo apie laikomą naminę degtinę.

Padaryta veika kaip baudžiamasis nusižengimas kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d.;

4) dėl V. D. veiksmų, susijusių su neteisėtu disponavimu šaudmenimis.

Iš 2006-12-06 V. D. namuose Laugalių kaime atliktos kratos protokolo matyti, kad rasti ir paimti šoviniai – 27 vienetai 5,6 mm kalibro, 102 vienetai 9 mm, pritaikytų šaudyti „Makarov“ tipo pistoletais, 15 vienetų 12 kalibro šovinių, kurie šaudomi iš medžioklinio šautuvo.

Iš specialisto išvados matyti, kad minimiems šaudmenims įgyti ir laikyti yra būtinas leidimas, kad surasti šaudmenys yra tinkami šaudyti iš įvairių rūšių ginklų.

Iš Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus specialisto 2006-08-10 sprendimo matyti, kad buvo panaikintas V. D. 2006-07-20 išduotas leidimas Nr. 0783 laikyti ir nešiotis 9 mm kalibro pistoletą IJ 7001 bei 12 mm kalibro medžioklinį šautuvą FAUST STEFANO. Iš to paties policijos komisariato 2006-10-19 akto matyti, kad tą dieną V. D. minimus ginklus pristatė į komisariatą ir šie ginklai buvo paimti. Tačiau šio akto grafoje apie šaudmenis nieko nenurodoma. Nors kaltinamasis atsisakė pasirašyti aktą dėl ginklų paėmimo bei kvitų apie paimamus ginklus šakneles, apie leidimo panaikinimą jam buvo žinoma.

Kaip minėta, kaltinamasis yra paaiškinęs, kad iš jo paimant ginklus, šiems ginklams priklausantys šoviniai iš jo paimti nebuvo ir, kaip jis aiškina, policijos pareigūnas paraginęs tai padaryti – šovinius atnešti į policiją – kada nors vėliau.

Iš tikrųjų, tokie kaltinamojo aiškinimai vertintini kaip jo gynybos sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą interesus atitinkantys argumentai: nesuprantama, kodėl panaikinus leidimą ginklams laikyti ir ginklus paėmus, iš karto nebuvo išspręstas ir klausimas dėl šaudmenų paėmimo ar bent jau konkretaus termino šaudmenis pristatyti į komisariatą nustatymas. Kaip žinoma, šaudmenims įgyti atskiras leidimas nėra reikalingas. Beje, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatyta, kad teritorinė policijos įstaiga, paimdama ginklus, šaudmenis, privalo surašyti ginklų, šaudmenų paėmimo aktą, t. y. įstatyme kalbama ne tik apie ginklų, bet ir apie šaudmenų paėmimą. Tokių duomenų, kad kaltinamasis minėto įstatymo nustatyta tvarka (per 3 darbo dienas) būtų informuotas apie leidimo panaikinimą, nėra.

Liudytojas T. K., policijos pareigūnas-tyrėjas, arba kitaip vadinamas apylinkės inspektoriumi, teisme paaiškino, kad jis Licencijavimo skyriaus pareigūno buvo įpareigotas pranešti V. D. apie leidimo ginklams laikyti panaikinimą ir ginklų pristatymą į komisariatą, tai jam ne kartą sakęs telefonu ir asmeniškai.

Kaip matyti iš bylos, sprendimas dėl leidimo panaikinimo buvo priimtas 2006-08-10, o ginklai pristatyti tik spalio 19 d., t. y. daugiau negu po dviejų mėnesių. Minėtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio tikslas yra užtikrinti visuomenės saugumą, ne be reikalo nustatė aiškius ir pakankamai glaustus terminus įgyvendinti tam tikrus veiksmus: per 3 darbo dienas informuoti asmenį apie leidimo panaikinimą, 30 dienų terminas asmeniui, kad sprendimą būtų galima apskųsti. Savaime suprantama, jeigu numatyti apskundimo tvarka ir terminai, tai asmeniui turi būti tinkamai pranešta apie leidimo panaikinimą. Tačiau tokių duomenų nėra, nes policijos pareigūno, beje, nesusijusio su sprendimo priėmimu, raginimai ginklus pristatyti policijai, nebuvo teisiškai apibrėžti. Todėl su ginklų kontrole susijusių pareigūnų veiksmai formavo kaltinamojo psichologinę nuostatą, kad nesant konkrečią reikšmę turinčios informacijos, ginklus galima pristatyti bet kada. Ir, kaip minėta, po dviejų mėnesių paėmus ginklus, net nebuvo svarstytas klausimas dėl šaudmenų paėmimo.

Remiantis tokiais duomenimis, kaltinimai dėl tų šaudmenų, kurie buvo susiję su legaliai įgytais ginklais, yra tik objektyvaus pobūdžio ir šie kaltinimai atmestini. Beje, šių kaltinimų, motyvuodamas veikos subjektyviosios pusės nebuvimu, atsisakė ir teismo procese dalyvaujantis prokuroras.

Todėl kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl tų 27 5,6 mm kalibro šovinių, kuriuos iš tikrųjų laikė neteisėtai, t. y. šių šaudmenų laikymui neturėjo leidimo.

Padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, taikytinos bendrosios Baudžiamojo kodekso 54 str. nuostatos, liečiančios kaltinamųjų padarytų veikų pavojingumo laipsnio, pobūdžio, asmenybių bruožų ir kitų aplinkybių įvertinimą.

Pažymėtina, kad J. A. ir M. S. tyčinis apysunkis nusikaltimas padarytas esant akivaizdžiai neigiamai socialinei motyvacijai, suformuotai dėl jų, kaip jaunų žmonių, auklėjimo ir ugdymo stokos, iš dalies asocialios aplinkos. Abu kaltinamieji, kaip nepilnamečiai, ir jų šeimos buvo įrašyti į socialinės rizikos vaikų įskaitą, nes abu kaltinamieji, kaip vaikai, šeimose buvo neprižiūrimi. Tai lėmė, kad abu kaltinamieji nusikalstamas veikas, už kurias buvo anksčiau teisiami, pradėjo daryti dar būdami nepilnamečiai. Šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką J. A. taip pat padarė dar būdamas nepilnametis, o M. S. – vos sulaukęs pilnametystės. Todėl bausmių skyrimas abiem kaltinamiesiems turi būti siejamas ne tik formaliomis teisės nuostatomis, bet ir kai kuriomis sociologinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis. Formaliai baudžiamąją atsakomybę nei sunkinančių, išskyrus bendrininkavimą, nei lengvinančių aplinkybių nėra: nors kaltinamieji pripažino svarbias nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau duodami parodymus nebuvo nuoseklūs ir nuoširdūs, mėgino klaidinti tyrimo pareigūnus ir teismą.

Atsižvelgtina į tai, kad J. A. po šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo netrukus įvykdė kitas nusikalstamas veikas – vagystes ir plėšimą, už tai yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl vertinant galimybę tikslingai paveikti kaltinamojo gyvenimo motyvaciją, skirtina palyginti nedidelio dydžio laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka Baudžiamojo kodekso 54 str. nuostatas.

Tokia bausmė skirtina ir kaltinamajam M. S.. Tačiau atsižvelgtina, kad M. S., atlikęs bausmes už tuos nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu turi galimybę elgtis ir gyventi kitaip, nebedaryti teisės pažeidimų. Byloje yra duomenų, kad jis dirba ir gyvena savarankiškai, kuria kitokią – asmens ugdymui palankią – socialinę situaciją, todėl galimas bausmės vykdymo atidėjimas.

Skiriant bausmes kaltinamajam V. D., atsižvelgtina, kad padaryti nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas jokio didesnio pavojaus visuomenei nesukėlė, nors tam reikšmės turėjo ne jo paties, o policijos pareigūnų veiksmai. Už padarytą apysunkį nusikaltimą nors ir skirtina laisvės atėmimo bausmė (arešto kaip bausmės paskyrimas jam būtų nepalankesnis), tačiau, atsižvelgus, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, galimas šios ir kitų subendrintų bausmių vykdymo atidėjimas: kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, susijusį su verslu, ir pan.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (Įstatymo 2000-09-26 red. Nr. VIII-1968), ir paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir nustatyti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. vasario 21 d. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (Įstatymo 2000-09-26 red. Nr. VIII-1968), ir paskirti vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p., šios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, nustatant įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo panaikinimo atveju į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymą nuo 2006 m. gruodžio 6 d. iki 2007 m. gruodžio 8 d. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą ir paskirti bausmes: pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. laisvės apribojimą vienerių metų laikotarpiui; pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmes subendrinti – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę apimti vienerių metų laisvės apribojimo bausme ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. šios bausmės dalį vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b p. p. nuostatomis pridėti prie paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti galutinę vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš J. A. ir M. S. solidariai 1 000 Lt žalai atlyginti A. P. individualiajai įmonei.

Šaudmenis, kaip daiktus (nurodytus bylos tome Nr. 1, b. l. 105) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui, spyną ir naminę degtinę, supilstytą į keturias 5 l plastmasės indus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistajam J. A. nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.

Teisėjas Juozapas Surblys