Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Ieškovas A. K. (toliau – Ieškovas), ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. N. (toliau – Atsakovas) 3058,89 Eur skolos už negrąžintas paskolas, 752,97 Eur palūkanų, 763,42 Eur delspinigių, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3058,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.

Atsižvelgęs į visas šias nustatytas aplinkybes ir teismo išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Atsakovas, remdamasis pinigų grąžinimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Ieškovo pateikti įrodymai – paskolų sutartys patvirtina 3058,89 Eur perdavimą Atsakovui paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Ieškovas nurodytomis paskolų sutartimis įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, o Atsakovas, priešingai, nepateikė įrodymų apie paskolos Ieškovui sugrąžinimą. Teismas konstatuoja, kad Atsakovas neįrodė, jog pinigus Ieškovui grąžino, todėl Atsakovas privalo grąžinti paskolą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas – jam iš atsakovo priteistina 3058,89 Eur skolos (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą kiekviena iš šalių privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai.

Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilo iš paskolos teisinių santykių. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2014 m. sausio 5 d. sudarė paskolos sutartį, Ieškovas paskolino Atsakovui 1268,22 Eur (12000 SEK) už 18 procentų metinių palūkanų iki 2015 m. sausio 5 d. bei šalys 2015 m. gruodžio 12 d. sudarė paskolos sutartį, Ieškovas paskolino Atsakovui 1796,65 Eur (17000 SEK) už 30 procentų metinių palūkanų iki 2016 m. birželio 12 d., vadinasi, šalys dėl pelno (mokėjimo) palūkanų dydžio sprendė savo susitarimu.

Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Pareiga paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją šiuo atveju tenka Atsakovui. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad tarp šalių sudarytos paskolos sutartys yra atlygintinės, nėra. Nustatyta, kad 2014 m. sausio 5 d. šalių sutartyje nustatytas 18 procentų metinių bei 2015 m. gruodžio 12 d. šalių sutartyje nustatytas 30 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų dydis sutarties sudarymo metu atitiko tikrąją šalių valią. Iš sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, Ieškovo ir Atsakovo, sutarties nuostatos dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo termino buvo aiškios, lengvai suprantamos. Atsakovas, sudarant ginčo sutartis, sutiko su jos sąlygomis, taip pat ir su palūkanų dydžiu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių sutartys sudarytos laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Nagrinėjamu atveju Atsakovas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tai yra dėl sutartyse numatytų palūkanų dydžio sumažinimo į Ieškovą nesikreipė. Atsakovas, sudarant ginčo sutartis, sutiko su jos sąlygomis, taip pat ir su palūkanų dydžiu. Nei paskolos sutarčių nei šių Sutarčių sąlygų (3 punkto) neginčijo. Atsakovas nesutikdamas su sutartyse numatytų palūkanų dyžiu teigia, kad šalių pasirašytos sutartys dėl mokėjimo palūkanų dydžio suteikia Ieškovui pranašumą, todėl prašo sumažinti palūkanų dydį iki CK 6.210 straipsnyje numatyto 5 procentų metinių palūkanų dydžio. Tokio turinio Atsakovo argumentai nėra pakankami įrodymai Atsakovo pozicijai, įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kadangi šalys dėl pelno (mokėjimo) palūkanų buvo susitarusios sutartimi, tai pagal CK 6.233 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Nagrinėjamu atveju, Atsakovas nėra pareiškęs priešieškinio dėl sutarties sąlygos dėl mokėjimo palūkanų dydžio pakeitimo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad laikydamasis CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos, kreipėsi į Ieškovą dėl atitinkamos sutarties sąlygos pakeitimo. Teismo vertinimu, kiekvienam asmeniui, pasiskolinusiam pinigus, kai paskolos sutartyse aiškiai nurodyta, kad pasiskolina pinigus už 18 bei 30 procentų metinių palūkanų iki konkrečios datos, turi būti aiškios pasekmės, kurias sukelia tokios paskirties sumos priėmimas, – pareigą grąžinti gautą kaip paskolą sumą ir sumokėti nurodyto dydžio palūkanas. Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais Atsakovo argumentus, kad tokios sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Tik Ieškovui kreipusis į teismą ir teismui priėmus teismo įsakymą, bei po Atsakovo prieštaravimų priėmus ieškinį, Atsakovas savo atsikirtimų pagrindu nesutikdamas su Ieškovo reikalavimu dėl palūkanų priteisimo, prašo jas sumažinti. Šiuo atveju nėra duomenų, kad Atsakovas būtų atsisakęs sutarties ar kai kurių jos sąlygų (mokėjimo palūkanų sumažinimo), laikydamasis CK 6.228 straipsnio nuostatų, byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis, todėl teismas sprendžia, jog tiek 18 procentų, tiek kitu atveju 30 procentų metinės palūkanos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis bei nepažeidžiančiomis sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl teismas neturi pagrindo ginčo sprendimui netaikyti šalių sudarytose paskolos sutartyse numatytos sąlygos dėl pelno (mokėjimo) palūkanų. Teismas, nesutikdamas su Atsakovo argumentu dėl pernelyg didelių palūkanų, pažymi, kad jų dydis šalių buvo sutartas abiejų valia, o sutartyje nėra nuostatų, kurių pagrindu galėtų būti mažinamas jų dydis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ieškovo reikalavimas priteisti iš Atsakovo 752,97 Eur mokėjimo palūkanų, tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, Ieškovui iš Atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3538,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ( CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui priteisti delspinigius

Ieškovas ieškiniu prašo be pagrindinės skolos, priteisti 763, 42 Eur delspinigių. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka, prašo taikyti ieškinio reikalavimams dėl netesybų (delspinigių) priteisimo taikyti ieškinio senatį; sumažinti Ieškovo prašomas priteisti netesybas (delspinigius) iki CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 procentų delspinigių metinio dydžio.

Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006; 2010 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IMG Company“ v. A. M., bylos Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „VIA Sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju, pagal 2014 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, paskola turėjo būti grąžinta iki 2015 m. sausio 1 d., o pagal 2015 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį – paskola turėjo būti grąžinta iki 2016 m. birželio 12 d. Atsakovui nustatytais terminais negrąžinus paskolos, atsakovas gindamas savo pažeistą teisę kreipėsi į teismą 2017 m. vasario 21 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Šiuo atveju kreipimosi į teismą diena laikytina 2017 m. vasario 21 d., t. y. momentu, kuomet laikytina nutrūkusi ieškinio senaties termino eiga.

Nagrinėjamu atveju, nors Atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pagal paskolos sutartis, už kurį skaičiuojami delspinigiai, atskirų paskolos sutarčių atveju truko ilgiau nei šešis mėnesius, esant Atsakovo reikalavimui taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius, teismas taiko ieškinio senatį delspinigių priteisimo reikalavimui (CPK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), priteisia delspinigius už laikotarpius ne ilgesnius nei šeši mėnesiai iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tenkina iš dalies ir iš Atsakovo priteisia 275,40 Eur delspinigių Ieškovo naudai, tai yra 113,40 Eur delspinigių pagal 2014 m. sausio 5 d. paskolos sutartį (1265,75 Eur x 0,05 procentai x 180 dienų, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. liepos 6 d.) ir 162 Eur pagal 2015 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį (1796,65 Eur x 0,05 procentai x 180 dienų, tai yra už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. sausio 13 d. pagal 2015 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį).

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi (e. b. T. 1, b. l. 122-124,) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Atsakovo A. N. atžvilgiu paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 89,30 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovą byloje atstovavo advokato padėjėjas K. Č. (e. b. l. 5, T. 1), prašo iš Atsakovo Ieškovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, byloje, tai yra 403 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 103 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už teisinę pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (e. b. T. 1, b. l. 2, 7-8, 29). Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, Ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, (89,30 procentai) t. y., iš Atsakovo Ieškovui priteistina 358,67 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms apmokėti (403 Eur x 0,89 = 358,67 Eur).

Atsakovą byloje atstovavo advokatė Juta Kareivė (e. b. l. 200, T. 1). Teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, prašymas ir duomenys apie Atsakovo patirtas jo atstovavimo byloje išlaidas, nepateikti, todėl teismas Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė.

Valstybei iš Atsakovo priteistina 9,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 268 – 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3058,89 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus 89 ct) skolos, 752,97 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus 97 ct) palūkanų, 275,40 Eur ( du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 40 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 4087,26 Eur (keturių tūkstančių aštuoniasdešimt septynių eurų 26 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 358,67 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,45 Eur (devynis eurus 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660).

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą Akmenės rūmus.