Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinius kartus: 1) 2024 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), 28 parų arešto bausme; 2) 2024 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 30 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

3. Įtariamasis. R. N. 2024 m. gruodžio 30 d. apklausos metu paaiškino, kad kuo yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jis 2024 m. gruodžio 27 d. buvo prekybos centre „Senukai“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vaikštant po prekybos centrą sugalvojo pavogti akumuliatorinį gręžtuvą, kad vėliau jį parduoti. Įrankių skyriuje jis paėmė akumuliatorinį gręžtuvą ir jį užsikišo už striukės, o jo pakrovėją įsidėjo į kišenę. Kaip paėmė įrankius jo niekas nestebėjo. Nuėjęs prie kasų pro jas praėjo už minėtas prekes neatsiskaitęs. Jam nuėjus nuo kasos apie du metrus jį sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas, nuvedė į apsaugos patalpą ir paėmė iš jo prekes, kurias norėjo pavogti. Prekių jis nesugadino ir jos buvo grąžintos į prekyba (el. b. t.1, b. l. 157–159).

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 gruodžio 27 d. liudytoja J. B., UAB „Kesko Senukai Lithuania“ apsaugos vadovė parodė, kad 2024 m. gruodžio 27 d. apie 15.40 val. parduotuvėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje pastebėjo vyriškį, kuris paėmė akumuliatorinį gręžtuvą, kurio kaina 319 Eur ir išėjo iš parduotuvės pro kasas už prekę nesumokėjęs. Minėtas vyriškis buvo sulaikytas ir laikinai pristatytas į apsaugos postą. Atvykus policijos pareigūnams ir nustačius vyriškio asmens duomenis, ji sužinojo, kad sulaikytas asmuo yra R. N.. Pavogta prekė–akumuliatorinis gręžtuvas „Dewalt“, modelis „DCK266P2T-QW 2X5AH“ nebuvo sugadinta ir grąžinta į prekybą (el. b. t. 1, b. l. 8–10).

5. Liudytojas Pavelas Novoslavskis (Pavel Novoslavski), policijos pareigūnas 2025 m. sausio 14 d. parodė, jog 2024 m. gruodžio 27 d. darbo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad parduotuvėje „Senukai“, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, yra sulaikytas asmuo, kuris apsivogė. Nuvykus paminėtu adresu į juos kreipėsi parduotuvės apsaugos darbuotoja, kuri jiems perdavė sulaikytą asmenį vardu R. N., kuris prisipažino, kad iš parduotuvės „Senukai“ norėjo pagrobti akumuliatorinį gręžtuvo komplektą, bet buvo sulaikytas už kasų parduotuvės apsaugos darbuotojo. Prekė, kurią pastarasis norėjo pagrobti buvo nesugadinta ir buvo grąžinta atgal į prekybos salę (el. b. t. 2, b. l. 24–25).

6. 2024 m. gruodžio 27 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškime nurodoma, kad minėtą dieną, 15.40 val. parduotuvėje esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje buvo pastebėtas asmuo, kuris paėmė komplektą gręžtuvą–akumuliatorių, prekės kodas 0000101150347 „DCK266P2T-QW 2X5AH“, kurio kaina 319 Eur ir išėjo iš parduotuvės pro kasas už prekę nesumokėjęs. Minėtas vyriškis buvo sulaikytas. Prekės nesugadintos, grąžintos į prekybos salę, nuostolis nepadarytas (el. b. t. 1, b. l. 14–16).

7. 2024 m. gruodžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, iš kurio matyti, jog apsaugos darbuotoja praneša, kad dėl vagystės parduotuvėje‚ Senukai, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sulaikytas asmuo (el. b. t. 2, b. l. 12–14).

8. 2024 m. gruodžio 27 d. iš apžiūros protokolo (fotolentelės) matyti įėjimas į parduotuvė „Senukai“, įrankių skyrius ir prekių išdėstymas stende (el. b. t. 1, b. l. 28–30).

9. 2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog į parduotuvę pro kasas įeina įtariamasis R. N., dėvi baltos spalvos kepurę su juodu bumbulu, juodą ilgą striukę su gobtuvu, ant kurio juodos spalvos kailis, šviesias kelnes ir baltus batus. Stovi prie prekių, išima prekę iš dėžės, eidamas įsideda ją į striukės kišenę. Grįžta į tą pačią vietą, atidaro dėžę, paima kitą prekę ir laikydamas ją rankoje, nueina. Prekę užsikiša už striukės. Išeina pro kasas už prekes nesumokėjęs. Parduotuvės darbuotojai vedasi įtariamąjį. Į uždarą patalpą atvedamas R. N.. Ant stalo padeda vieną prekę, po to ištraukia kitą prekę ir padeda ant stalo (el. b. t. 2, b. l. 15–17).

10. 2025 m. sausio 8 d. iš apžiūros protokolo (fotolentelių) matyti, kaip R. N. įeina į parduotuvę „Senukai“, įrankių skyriuje paima prekes, išeina iš parduotuvės ir sulaikomas darbuotojų (el. b. t. 2, b. l. 18–23).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

11. Kaltinimas R. N. pareikštas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

12. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad R. N. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Parduotuvės administracijos pareiškime nurodyta tiksli kaltinamojo paslėptų bei nepateiktų apmokėjimui (pagrobtų) prekių rūšis, kiekis ir vertė atitinka kaltinime nurodytų pasikėsintų pagrobti prekių vertę. Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse, vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti kaltinamojo veiksmai pagrobiant ir slepiant prekes drabužiuose bei atiduodant jas parduotuvės darbuotojams asmenį sulaikius. Liudytojų J. B. bei policijos pareigūno Pavelo Novoslavskio nuoseklūs parodymai papildo kitus byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad R. N. paėmė prekes iš parduotuvės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs, tačiau nespėjęs užvaldyti turto ir naudotis kaip savu, buvo sulaikytas. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog R. N. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. R. N. nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

14. Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. N. 2024 m. gruodžio 14 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 35–38). Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. t. 2, b. l. 43–45). R. N. nusikalstama veika nepadaryta turtinė žala, civilinis ieškinys nepareikštas, prekės nesugadintos, grąžintos į prekybos salę (el. b. t. 1, b. l. 14–16). Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

15. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 57 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

16. R. N. pasikėsino padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, veika nebuvo baigta, nes asmuo buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Byloje nustatyta, kad R. N. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, R. N. praeityje ne kartą teistas, ankstesni jo teistumai daugeliu atvejų taip pat buvo susiję su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (el. b. t. 1, b. l. 71–70; 110–140). Administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nuolat baudžiamas už smulkias vagystes ir važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, paskirtos baudos nėra sumokėtos (el. b. t. 1, b. l. 73–96). Sodros duomenimis, jis nuo 2024 sausio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. vykdė individualią veiklą (el. b. t. 1, b. l. 71–72), tačiau duomenų, patvirtinančių konkrečią realiai vykdomą jo darbinę veiklą nėra. Šios aptartos aplinkybės kaltinamojo asmenybę apibūdina neigiamai. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. N. tik parinkus griežčiausią sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, arešto bausmė už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų. Teismas konstatuoja, kad prokurorės prašomas arešto bausmės dydis įvertinus kaltininko asmenybę ir veikos pavojingumą yra teisingas, todėl R. N. skirtina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3.

V. Dėl kardomosios priemonės

17. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 30 d. R. N. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1, b. l. 162 – 165), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

18. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (el. b. t. 1, b. l. 172; 173–174; 175–177; 178–181; 182–186; 187–192;193–199; ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. R. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.