Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. S. 2024 m. kovo 24 d. apie 15.55 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš A. P. (A. P.), t. y. tyčia dešine ranka ne mažiau kaip 3 kartus sudavė jam į veido sritį, taip padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus nugaroje, nosies nugarėlėje, kairiame petyje, taip nukentėjusiajam A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

I. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis I. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2024 m. kovo 24 d. jis kartu su A. P., namo savininku V. D. (V. D.) ir A., kurios pavardės jis neatsimena, vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną kiekvienas iš jų išgėrė apie 0,5 l degtinės. Apie 15.55 val. jie visi buvo bendrame kambaryje ir vakarieniavo. A. nuolat gamina jiems maistą. A. P. išgėrė tabletę „Lorazepam“ ne pagal receptą, vaistus užgėrė degtine. Kiek jam yra žinoma, šie vaistai yra psichotropiniai, A. P. jie išrašyti dėl nemigos. Tarp jo ir A. P. įvyko žodinis konfliktas dėl A., A. P. neadekvačiai elgėsi, negražiai bendravo su A.. Žodinio konflikto metu jis supyko dėl to, kad A. P. lindo prie A., daužė indus, rėkė, mėtė daiktus, buvo neadekvatus. Jis su dešinės rankos kumščiu 2–3 kartus, tiksliai neatsimena, trenkė A. P. į veido sritį. A. P. iš karto apsiramino ir nieko jam nepasakė. A. jam pasakė, kad eitų pas save į kambarį ir jie netęsė šio konflikto. Jis su A. P. nebendravo apie savaitę, po to A. P. pats atėjo pas jį ir prašė pagalbos. A. jam pranešė, kad A. P. parašė pareiškimą policijoje, o A. P. apie tai jam nieko nepranešė, jie nekalbėjo apie tai ir padėdavo su jo asmeniniais reikalais. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jie su A. P. nebendravo. Gailisi dėl šio poelgio, pasielgė taip, nes supyko dėl jo neadekvataus elgesio. Atsiprašė A. P. ir, kaip suprato, jis jam atleido, tačiau tiksliai atsakyti negali (el. b. 1 t., b. l. 121–124; el. b. 2 t., b. l. 11–13).

Be I. S. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiojo A. P. (el. b. 1 t., b. l. 17–20, 160–162) ir betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusios liudytojos A. P. (M.) parodymais (el. b. 1 t., b. l. 180–183), duotais ikiteisminio tyrimo metu; 2024 m. kovo 25 d. A. P. protokolu–pareiškimu (el. b. 1 t., b. l. 1–9); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. G 916/2024 (01), kurioje konstatuota, kad: 1) A. P. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimai nugaroje, nosies nugarėlėje, kairiame petyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2–5 paros iki apžiūros; 2) visi nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir susidarė neilgai trukus vienas po kito, tikėtina 2–5 paros iki apžiūros (2024 m. kovo 28 d.), kas atitinka užduotyje nurodytą laikotarpį; 3) sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 4) sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais; 5–6) sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo; 7) odos nubrozdinimai nugaroje ir kairiame petyje galėjo susidaryti ir nugriuvus su pagreičiu; 8) nustatyti sužalojimai sugyja be pasekmių (el. b. 1 t., b. l. 86–87) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad I. S. sukėlė nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. S. 2024 m. kovo 24 d. apie 15.55 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš A. P. (A. P.), t. y. tyčia dešine ranka ne mažiau kaip 3 kartus sudavė jam į veido sritį, taip padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus nugaroje, nosies nugarėlėje, kairiame petyje, taip nukentėjusiajam A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, I. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., b. l. 63–65). Nukentėjusiajam A. P. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 2 t., b. l. 60–61).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jis, kumščiu trenkdamas A. P. į veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

I. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. 2 t., b. l. 14–16). Paskutinių 1 metų laikotarpiu I. S. daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (el. b. 2 t., b. l. 26–49). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 2 t., b. l. 17–19), jis Užimtumo tarnyboje neregistruotas (el. b. 2 t., b. l. 20). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

3) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas),

atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

I. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

I. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 125–132). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.