Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-08-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-7512-965/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-31
Bylos Nr.
e2YT-7512-965/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04366-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7512-965/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04366-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. V. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad po jos motinos mirties liko motinai nuosavybės teise priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja gyvena, juo naudojasi, rūpinasi ir šiuo metu tvarko kaip savo turtą, todėl mano, kad šį palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos brolis R. V. į palikimą, atsiradusį po motinos mirties, nepretenduoja, brolio ir sesers sutarimu nuspręsta, kad jų motinai priklausęs butas atitektų pareiškėjai. Kitų įpėdinių, galėjusių pretenduoti į palikimą, nėra. Pareiškėja po motinos mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad tai yra būtina. Todėl siekiant užbaigti paveldėjimo procedūrą po pareiškėjos motinos mirties, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant. Pažymi, kad VĮ Turto bankas tik nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto apskaitą, todėl institucija neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat jo faktinį valdymą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai nustatyti, kad palikėjos palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu per įstatyme nustatytą terminą.

3. Suinteresuotas asmuo R. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviškumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtą įgyvendina laisvai ir nepakankamas rūpinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtą.

5. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdama našle. Pareiškėjos tėvas ir J. V. sutuoktinis S. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) J. V. ir S. V. susilaukė dviejų vaikų – V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini).

6. Iš 2022 m. birželio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos motina J. V. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini). Kad po J. V. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, duomenų nepateikta. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, mokėjimo kvitai, banko pavedimai ir kt., patvirtinantys, kad pareiškėja turtą, likusį po motinos mirties, valdė kaip savo, tai yra nuolat mokėjo mokesčius už nurodytą butą, juo naudojosi, jį prižiūrėjo.

7. Kadangi palikėja J. V. mirė (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. 2000 m. liepos 18 d. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 38 straipsnyje konstatuota, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. CK 567 straipsnis reglamentavo paveldėjimo pagrindus, t. y. paveldėti buvo galima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Esant testamentui, pagal įstatymą paveldimas tiktai tas turtas, kuris nepaliktas testamentu, arba tas, dėl kurio panaikintas testamentas. Teisę paveldėti turto dalį, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi visi įpėdiniai pagal įstatymą, išskyrus tuos įpėdinius, iš kurių atimta paveldėjimo teisė (CK 578 straipsnis). 1964 m. CK 573 straipsnis reglamentavo įpėdinių eilę paveldint pagal įstatymą, paveldėjimą atstovavimo teise. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą, arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).

8. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

9. Tai, kad pareiškėja po motinos J. V. mirties naudojosi palikėjos turtu, juo rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savo, patvirtina mokėjimo pavedimai, iš kurių nustatyta, jog pareiškėja mokėjo buto, adresu (duomenys neskelbtini), mokesčius. Teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, jog pareiškėja nurodytu adresu gyveno nuo (duomenys neskelbtini), tai yra dar iki motinos J. V. mirties (duomenys neskelbtini) ir rūpinosi nurodytu turtu, tiek motinai esant gyvai, tiek ir po jos mirties, jį valdė kaip savo, mokėjo už jį mokesčius, jį prižiūrėjo, elgėsi kaip turto savininkė ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą po palikėjos mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai, 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nurodo, kad jos brolis R. V. į atsiradusį palikimą nepretenduoja, suinteresuotas asmuo apie bylą ir pareiškimo nagrinėjimą informuotas tinkamai, atsiliepimo ar prieštaravimų nepateikė, kitų įpėdinių, galėjusių pretenduoti į J. V. palikimą, teismas nenustatė. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

10. Nors suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) atsirado ginčo palikimas, pagal kompetenciją nevykdė valstybės paveldėto ir kt. būdu įgyto turto procedūrų, tačiau šiuo metu valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto ir kt. turto įvertinimą ir apskaitą pagal kompetenciją vykdo VĮ Turto bankas, todėl ši institucija turėjo pareigą ir galimybę kreiptis dėl informacijos gavimo iš kitų valstybės turtinius interesus atstovaujančių institucijų (pvz. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Byloje nėra duomenų, kad ginčo turtas perėjo valstybei. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju priimtas teismo sprendimas galėtų turėti įtaką valstybės, o ne valstybę atstovaujančių institucijų teisėms ir pareigoms; nagrinėjamu atveju byloje pagal kompetenciją VĮ Turto bankas atstovauja valstybės interesams, todėl nėra teisinio pagrindo į bylą įtraukti ir kitą valstybės insteresams atstovaujančią instituciją.

11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas byloje taip pat kelia įrodymų pakankamumo klausimą.

12. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 393-421/2016). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

13. Teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei teismui duomenų nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų, paneigiančių faktinį palikėjos turto priėmimą valdyti. Pažymėtina, kad pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo taip pat yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

14. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, be to, suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po motinos J. V. mirties likusį turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po mamos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė