Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja ginčija Privalomąjį nurodymą, kuriuo jai iki 2025 m. liepos 4 d. nurodyta pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, t. y. atlaisvinti Asono ežere (vandens telkinio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) be visų Asono ežero bendrasavininkų sutikimo naudojamą 27 kv. m vandens telkinio plotą, pašalinant su visomis konstrukcijomis iš Asono ežero medinį lieptą ant metalinių polių, kurio ilgis – 16,35 m, o plotis – 1,18 m, darė išvadą, jog toks įpareigojimas yra susijęs, be kita ko, su pareiškėjos nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl toks ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, turėtų nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III.

Pareiškėjos manymu, teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, kuriose nagrinėtos situacijos ir faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Cituojamos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys dėl privalomųjų nurodymų nugriauti statinius valstybinėje žemėje negali būti tiesiogiai taikomos situacijai, kai ginčas kyla dėl nesudėtingų inžinerinių statinių nugriovimo privačiame vandens telkinyje. Pareiškėja sutinka, kad, jei ginčas kyla tarp privačių asmenų dėl statinių, esančių privačiame žemės sklype ar besiribojančiame privačiame vandens telkinyje, toks ginčas iš tiesų turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka. Tačiau šiuo atveju skundas buvo pateiktas, kad teismas įvertintų, ar atsakovas turėjo įgaliojimus kištis į privatų ginčą, ar buvo teisinis pagrindas priimti Privalomąjį nurodymą, ar nebuvo pažeisti teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra susijęs su žemės sklypo nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad skundas yra teikiamas dėl administracinio akto (Privalomojo nurodymo) teisėtumo, o ne dėl statinio savininko nuosavybės teisių ribojimo. Privalomasis nurodymas yra administracinis aktas, išduotas viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos), dėl kurio teisėtumo vertinimo paduotas skundas. Klausimas keliamas ne dėl savininko nuosavybės teisių ribojimo, t. y. civilinių teisinių santykių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip neteismingą administraciniam teismui, nepagrįstai rėmėsi nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, turi įvertinti ABTĮ nuostatose įtvirtintas procesines prielaidas atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Nustatęs bent vieną iš minėtų prielaidų, teismas, priimdamas motyvuotą nutartį, privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Procesinių prielaidų, sudarančių teismui pagrindą atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašą įtvirtina ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą, kuriuo ji įpareigota atlaisvinti Asono ežere be visų Asono ežero bendrasavininkų sutikimo naudojamą 27 kv. m vandens telkinio plotą, pašalinant su visomis konstrukcijomis iš Asono ežero medinį lieptą ant metalinių pastolių, kurio ilgis 16,35 m, plotis 1,18 m. Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas.

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-60/2024, išaiškino, kad privalomajame nurodyme nurodytų statinių pašalinimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. su civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Toks aiškinimas pateikiamas ir kitose Specialiosios teisėjų kolegijos priimtose nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą teismingumo byloje Nr. T-56/2024, 2019 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir šiose nutartyse nurodytą praktiką).

Taigi, įvertinus Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktus išaiškinimus panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurioje konstatavo, jog keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Privalomajame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka nekeičia šio vertinimo.

Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos priimtomis nutartimis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi, nepagrįsti. Specialiosios teisėjų kolegijos galutinėse ir neskundžiamose nutartyse (2024 m. lapkričio 7 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2024 ir 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-60/2024) išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose šiuo metu yra nagrinėjamas visiškai analogiškas skundas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, t. y. pateiktas skundas dėl tame pačiame vandens telkinyje esančių lieptų nugriovimo, skiriasi tik lieptų savininkai (administracinės bylos Nr. eI3-10004-583/2025), kitos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios bylos teismingumo klausimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjos skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.