Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. S. atstovės pagal įstatymą R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011m. sausio 24d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-200-223/2011 pagal N. S. atstovės pagal įstatymą R. S. ieškinį atsakovams R. G., A. G. ir Z. G., išvadą teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės N. S. atstovė pagal įstatymą R. S. Panevėžio miesto apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. G. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už pažinčių internetinėje svetainėje ieškovės vardu patalpintus melagingus skelbimus su nepadoriais pasiūlymais ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo N. S. naudai, o atsakovei R. G. neturint pakankamai turto ar pajamų žalai atlyginti, šią sumą subsidiariai priteisti iš atsakovų A. G. ir Z. G., nustatant, kad ši atsakovų A. G. ir Z. G. pareiga pasibaigia, kai atsakovė R. G. sulauks pilnametystės. Paduodant ieškinį žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, nurodant, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi įpareigojo ieškovę N. S. pašalinti ieškinio trūkumus iki 2011 m. vasario 7 d. sumokėti 900 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus, kad žyminis mokestis sumokėtas. Teismas konstatavo, kad sutinkamai su CPK 83 str. 1 d. 4 p. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl R. G. veiksmų buvo nutrauktas, konstatavus, kad R. G. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d. požymių ir dėl to ieškovė turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Sutinkamai su BK 6 str. teisingumą vykdo tik teismas ir nusikalstama veika yra tada, kai šį faktą savo nuosprendžiu (arba nutartimi) konstatuoja teismas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka ir dėl to buvo priimtas nuosprendis (nutartis) patvirtinantis, kad R. G. įvykdė nusikalstamą veiką. Todėl nėra pagrindo taikyti CPK 83 str. 1 d. 4 p. ir ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi žyminis mokestis už ieškinį nesumokėtas, tai laikytina ieškinio trūkumu, kurį ieškovė įpareigotina pašalinti teismo nurodytu terminu ( CPK 115 str., 135 str.). Teismas išaiškino ieškovei, kad, nesumokėjus teismo nurodyto žyminio mokesčio nustatytu terminu, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu ( CPK 296 str. 1 d. 7 p.)

Atskiruoju skundu ieškovės N. S. atstovė pagal įstatymą R. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria ieškovė N. S. įpareigota ištaisyti ieškinio trūkumus ir sumokėti 900 Lt žyminį mokestį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškinio priėmimo klausimas jau yra išspręstas ir byla pradėta nagrinėti, todėl neteisėtas teismo sprendimas dar kartą spręsti ieškinio priėmimo klausimą ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Ieškinys pareikštas dėl neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais atsakovės R. G. veiksmais, ieškovės vardu internetinėje svetainėje patalpinus melagingus skelbimus su nepadoriais pasiūlymais, N. S. nuotrauką ir jos telefono numerį, priteisimo. Dėl šio įvykio 2010 m. balandžio 16 d. Panevėžio miesto VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., požymių. Ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, nes, vadovaujantis BPK 407 str., dėl šios nusikalstamos veikos procesas vykdomas privataus kaltinimo tvarka, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo atstovo pareiškimas. Pirmosios instancijos teismas nutartyje rėmėsi aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o , nesant teismo nuosprendžio, nėra pagrindo taikyti CPK 83 str. 1 d. 4 p. Su tokia teismo išvada sutikti negalima. CPK 83 str. 1 d. 4 p. nuostata nereikalauja, kad žala būtų padaryta nusikalstamais veiksmais, kurie pripažinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovė vykdė nusikalstamą veiką, dėl kurios ieškovė patyrė neturtinę žalą ir todėl ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 83 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje nustatyta, kad ieškovės N. S. atstovė pagal įstatymą R. S. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. G. 30 000 Lt neturtinę žalą, padarytą pažinčių internetinėje svetainėje ieškovės vardu patalpinus melagingus skelbimus su nepadoriais pasiūlymais, o atsakovei neturint pajamų ar turto, šią sumą priteisti iš jos tėvų A. G. ir Z. G.. Žyminis mokestis, paduodant ieškinį, nebuvo sumokėtas, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė 2010 m. rugsėjo 6 d., o vėliau nustatęs, kad ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo, 2011 m. sausio 24 d. nutartimi įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti 900 Lt žyminį mokestį. Ieškovė su šia nutartimi nesutinka, nurodydama, kad neturtinė žala, kurią ji prašo priteisti iš atsakovės, padaryta atsakovės nusikalstamais veiksmais ir todėl, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 4 p., ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš pateikto Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00191-10“(b.l. 15-16) matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl R. G. veiksmų buvo nutrauktas, konstatavus, kad R. G. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., požymių, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos neatliktas, nes dėl to ieškovė turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Vadovaujantis BPK 407 str., baudžiamųjų bylų procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str., yra pradedamas, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nei jos atstovė pagal įstatymą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovės atžvilgiu nesikreipė, ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės padarytos veikos nutrauktas. Tokiu būdu, nesant teismo nuosprendžio, patvirtinančio, kad atsakovė padarė nusikalstamą veiką, nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Apeliantė vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir pradėjęs bylos nagrinėjimą, negalėjo nustatyti termino ieškinio trūkumams pašalinti. Įstatymu nėra nustatyta, kad teismas ieškovą gali įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus tik spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Teismas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nustatęs ieškinio trūkumus, privalo nustatyti terminą ieškovui nustatytiems trūkumams pašalinti, tame tarpe ir sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje išaiškino ieškovei, kad nepašalinus ieškinio trūkumų, t.y. nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 7 p., 3 d. ).

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį dėl įpareigojimo ieškovę sumokėti žyminį mokestį. Naikinti nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota sumokėta žyminį mokestį, atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.