Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-672/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
1-67-672/2012
Teisminio proceso Nr.
1-51-00039-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-67-672/2012Proceso Nr. 1-51-00039-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;1.1.6.3.;1.1.8.11.; (S) 1.1.8.1.1.;1.2.14.1.1.;2.1.10.1.;2.1.15.3.3.3.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 7 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant Irmai Vaitiekienei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui V. F., nukentėjusiajam V. K., civilinio ieškovo atstovui Z. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2010 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) iš buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos svirno, paimdamas nuo žemės, pagrobė svetimą, V. K. priklausantį turtą – 43 vnt. įvairaus diametro medinių tašų (dvigubo pjovimo balkių), bendro 5,327 m³ tūrio po 818,31 Lt 1 m³ vertės, viso 4359,14 Lt vertės, tuo V. K. padarydamas 4359,14 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu J. M. pagal pareikštą kaltinimą kaltę pripažino iš dalies, nepripažįsta savo veiksmais padaręs tokią žalą paveldo departamentui. Paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) kaimas yra už 2,5 km. Dvaro savininką V. K. jis pažįsta, nes seniau kurį laiką jis yra gyvenęs dvaro sodyboje. Dvaro pastatus atgavęs savininkas ten negyveno, pastatai po truputį griuvo, dar prisidėdavo vėjai, audros. Paskutiniu metu pastatai buvo visai apgriuvę, svirnas be stogo, grindų, lubų, langų. Aplinkiniai kas tik ką galėjo iš ten vogė, griovė, nešė. Paveldas tuo visai nesirūpino remonto darbams neskyrė nė lito, o dabar reiškia didžiulį ieškinį. Jis balkius sodybos svirne ten nuvykęs rado ant žemės jau sudėtus, juos tik apipjaustė, nes galai buvo supuvę. Balkius sudėjo į priekabą ir parsivežė juos į kaimą, tačiau net iš priekabos neiškėlė, ketino juos grąžinti K. Nesutinka su pareikštu Kultūros paveldo departamento ieškiniu, kadangi jis pastato neardė, paveldui jokios žalos nepadarė, o be to ir sumos priskaičiuotos už supuvusius balkius nerealios. Jis pripažįsta, kad neteisėtai išvežė iš svirno medieną, tačiau jos niekur nesunaudojo, nesupjaustė ir nesuniokojo. Jis su nukentėjusiuoju K. susitaikė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl prašo bylą nutraukti.

2011-10-26 parodymų patikrinimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu J. M. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro pastate, kur ant žemės gulėjo nukritę mediniai tašai, kuriuos jis parsivežė pas save į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Namuose parodė vietą, kur parsigabenęs sudėjo medinius tašus (II tomas, b.l. 28-32).

Nukentėjusysis V. K. teismui paaiškino, kad atkūrus nuosavybę, jam buvo grąžintos tėvo turėtos žemės, buvusio dvaro pastatai (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Dar tais laikais pastatai nebuvo tokie apgriuvę, tačiau jų niekas neprižiūrėjo, vagys grobė iš ten ką tik galėjo. Žemes aplink dvaro sodybą jis pardavė, o pastatai liko jam. Norėjo ir juos parduoti, bet buvo visokių sunkumų, reikėjo daug pinigų įregistruojant nuosavybę Registrų centre. Jis yra garbingo amžiaus, tų pastatų jam nereikia ir jis nesiruošia jų atstatinėti, remontuoti, nors dėl to, kad netvarko dvaro sodybos pastatų jį baudžia paveldo departamento atstovai. Dvaro sodyboje buvo gal prieš porą metų, svirno stogo, kitų konstrukcijų nėra jau gal 15-20 metų. J. M. dėl kelių balkių vagystės jis jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė. Jam dėl balkių išvežimo iš sugriuvusio svirno žalos nepadaryta, jis civilinio ieškinio nereiškia.

Civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas Z. S. teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybos fragmentai yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė. Darant planinį kultūros paveldo objektų patikrinimą, buvo nustatyta, kad buvusio dvaro pastatų būklė labai pablogėjusi, akivaizdžiai matėsi, kad tai ne gamtos, bet ir žmonių prisidėta, matėsi, kad daug medinių konstrukcijų pagrobta. Kadangi dvaro pastatus natūra atgavęs V. K. visai nesirūpina jais, o jų departamentas, ginantis valstybės interesus, vykdydamas savo funkcijas, kreipėsi į policiją, kad nustatytų kaltus asmenis, kad būtų valstybei atlyginta padaryta žala. Paneigti V. K. nuosavybės teisės į dvaro pastatus negalima, nes 1994 m. Konstitucinis teismas buvo priėmęs nutarimą, kuriame buvo išaiškinta, kad valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą grąžinti turtą natūra ar kompensuoti už jį, jis turi tokią juridinę reikšmę, kad nuo to momento buvęs savininkas įgyja savininko teises. Buvęs (duomenys neskelbtini) dvaras nėra pripažintas valstybės saugomu objektu, valstybė iš savo biudžeto negali skirti kažkokių lėšų, kad suteikti paramą savininkams, tačiau įstatyminė pastatų apsauga galioja. Pastatų savininką V. K. bandė įtikinti, kad jis pastatus parduotų, tačiau jis nesitvarko nuosavybės dokumentų Registrų centre, tai kainuoja nemažai lėšų. V. K. buvo baustas administracine tvarka, kad neprižiūri pastatų. Po visų nustatytų vagysčių Departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta patikslinti kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybos fragmento – svirno sužalojimo apimtis. Kultūros paveldo departamento specialistų komisija, į kurią įeina ekspertai, jie ir aptaria, kas turi būti atkurta, o pinigine išraiška žalą skaičiuoja konkursą laimėję atestuoti specialistai. Buvo paskaičiuota atkuriamoji dvaro pastatų vertė, yra sudaryta lokalinė sąmata. Konstatuotina, kad iš svirno išpjautų medinių tašų nėra galimybės įstatyti į jų buvusią vietą ir tinkamas atkūrimo būdas būtų naujų analogiškų tašų įstatymas į jų buvusią padėtį, vykdant kompleksinius svirno tvarkymo darbus. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, departamentas nustato sužalotų nekilnojamų vertybių atkūrimo būdą ir nuostolius. Kadangi sužalojus nekilnojamas vertybes, nuostolius patiria ir visuomenė, todėl ginant valstybės interesus, prašo iš J. M. priteisti 4359,14 Lt turtinei žalai atlyginti.

Liudytoja B. M. teismui paaiškino, kad ji seniai iš V. K. pirko 3 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, aplink buvusius dvaro pastatus, pačių pastatų ji nepirko, nors tais laikais jų stovis buvo neblogas. Ji paliko servitutą, kad V. K. galėtų privažiuoti prie savo pastatų. Anksčiau V. K. atvažiuodavo į dvarą, dar truputį pasitvarkydavo, užkaldavo langus. Ji pati yra gavusi raštą, kad neprižiūri dvaro pastatų, tačiau ji išsiaiškino, kad nėra pastatų savininke. Paskutiniu metu pastatai baigia sunykti, buvo ir gaisras. Ji (duomenys neskelbtini) retai lankosi, jai apie vagystes nieko nėra žinoma.

Liudytojas A. G. teismui paaiškino, kad dirba Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiu specialistu paminklosaugai. Jis su kolega Z. S. iš departamento ne vieną kartą vykdė planinius (duomenys neskelbtini) dvaro pastatų patikrinimus. Per paskutinį patikrinimą gal prieš porą metų pastebėjo, kad svirnui nebėra stogo, matėsi kad medinės konstrukcijos pjautos benzininiu pjūklu ir kad darbuotasi ne vieną dieną, mėtėsi tuščių butelių, maisto likučių. Rado, kad sugriautos medinės konstrukcijos, rąstai išvežti. Kreipėsi į policiją, surašė raštą departamentui. Paveldui dėl vagystės padarytą žalą apskaičiavo Kultūros paveldo departamento specialistų komisija.

2011-03-02 surašytame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), buvusio dvaro sodybos svirno pastatas. Rasta, kad išimti langų ir durų rėmai, viduje išardytos visos medinės konstrukcijos, ant grindų mėtosi rąstų likučiai, skardos gabalai, sulūžę šiferio dangos lapai (I tomas, b.l. 20-31).

2011-10-26 parodymų patikrinimo vietoje metu J. M. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro pastate, kur ant žemės gulėjo nukritę mediniai tašai, kuriuos jis parsivežė pas save į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Namuose parodė vietą, kur parsigabenęs sudėjo medinius tašus (II tomas, b.l. 28-32).

2011-03-21 daiktų pateikimo metu J. M. pateikė medinius tašus, kurie saugomi J. M. sodyboje (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 85-86). 2011-10-03 daiktų apžiūros metu nustatyta, kad buvo pateikti 43 vnt. įvairaus ilgio ir diametro mediniai tašai, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos Nr.51-1-00039-11 ir saugomi J. M. sodyboje (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 85-90).

2011-03-10 daiktų, dokumentų pateikimo metu B. M. pateikė VĮ Registrų centro pažymėjimus apie įregistruotą jos nekilnojamą turtą, t.y. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje (I tomas, b.l. 34-77).

Iš 1990-11-15 Akmenės valdybos potvarkio Nr.136 bei jo priedėlio matyti, kad įmonės, įstaigos, ūkiai bei valstybinė mokesčių inspekcija įpareigoti dviejų metų laikotarpyje išmokėti reabilituotiems asmenims kompensaciją už jų konfiskuotą turtą arba grąžinti jį natūra. V. K. S. Daukanto kolūkis grąžino gyvenamą namą, svirną, tvartą, pieninę, bravorą, esančius (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 96-98).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija sužaloto kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybos atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti. UAB “A.J.K.K.” apskaičiavo, kad skaičiuojamoji darbų kaina viso yra 261811 Lt (I tomas, b.l. 103-150), iš skaičiuotės, atliktos pagal pateiktus apžiūros duomenis, 5,327 m³ tašų skaičiuojamoji kaina yra 4359,14 Lt (I tomas, b.l. 162).

Prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimą, nurodė, kad dėl medinių tašų vagystės iš buvusio dvaro svirno nukentėjusiajam V. K. buvo padaryta 4359,14 Lt turtinė žalą. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta kokia nors turtinė žala, pats nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad jam dėl medinių tašų vagystės žalos nebuvo padaryta. Prokuroras palaikė civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinio reikalavimus dėl padarytos žalos, tačiau kaltinime nenurodė, kad buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba yra nekilnojama kultūros vertybė, įrašyta į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą, kad padarius žalą tokioms vertybėms, buvo padaryta žala valstybei. Iš kaltinimo neaišku, o ir teismo posėdžio metu nenustatyta, kokiu būdu, kokiais kaltinamojo veiksmais Kultūros paveldo departamentui buvo padaryta turtinė žala. BPK 219 str. 3 p. yra nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šiuo atveju kaltinime visai nepasisakoma apie nusikalstamos veikos padarinius, t.y. kad J. M. savo veiksmais, t.y. vykdydamas medinių tašų vagystę, padarė 4359,14 Lt žalą Kultūros paveldo departamentui, t.y. valstybei. Civilinio ieškovo atstovas teismui paaiškino, kad būtent tokio dydžio žalą apskaičiavo departamento direktoriaus sudaryta komisija iš specialistų, ekspertų, įkainodami ne pačių 43 medinių tašų vertę, o atkuriamąją tokių konstrukcijų vertę. J. M. buvo kaltintas tik dėl medinių tašų vagystės, paimant juos nuo grindų, o kad jis savo veiksmais valstybės turtą sunaikino ar sugadino, kaltinime nėra pasisakyta. Teismas mano, kad nėra įrodyta, kad dėl J. M. veiksmų buvo sugadintas ar sužalotas svetimas turtas, kad civilinio ieškovo paskaičiuotas padarytos žalos dydis yra niekuo nepagrįstas ir nelogiškas, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Civiliniam ieškovui paliktina teisė reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2012-04-25 Susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad V. K. ir J. M. sudarė susitarimą dėl susitaikymo, kuriame nurodo, kad pretenzijų vienas kitam neturi, abu prašo teismą bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. anksčiau nėra teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju V. K., jo atsiprašė, pateikė teismui susitaikymo protokolą, turtinės žalos nėra, duomenų, kad būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad J. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išvardinta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. M. sodyboje saugomi daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 43 vienetai medinių tąšų, kurių tūris 5,327 m³, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam V. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 307 str., teismas

nusprendžia:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, susitaikius su nukentėjusiuoju, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

J. M. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 43 vienetus medinių tąšų, kurių tūris 5,327 m³, saugomų (duomenys neskelbtini) pas J. M., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam V. K.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė