Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams S. K. ir advokatui A. S., atsakovės atstovei advokatei D. K., nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Saukupa“ ieškinį atsakovei UAB „Remil“, trečiasis asmuo V. B. dėl skolos, delspinigių, nuostolių, metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 25 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (113-114 b.l.), kuriais prašė vadovautis nagrinėjant bylą ir kuriuose nurodė, kad atsakovo užsakytą krovinį vežė jūrų keltu ir tai įmonei kainavo 2259,68 Lt. Palečių (padėklų) pakavimo plėvelė kainavo 810 Lt. Pridedama sąskaita faktūra Nr.AGR Nr.l 113026 ir mokėjimo pavedimo išrašas. Maišai buvo perkelti ir supakuoti ant 44 įmonės euro padėklų. Vieno padėklo vidutinė rinkos kaina sudaro 15 Lt, viso 660 Lt, prideda skelbimų internete kopijas apie euro padėklų kainas. Už autokrautuvo darbą sumokėta suma, pakraunant ir iškraunant padėklus, sudaro 440 Lt. Vieno padėklo pakrovimo ir iškrovimo kaina už kiekvieną veiksmą sudaro po 5 Lt. (pakrovimas 44x5, iškrovimas 44x5). Maišų perkrovimas rankomis iš automobilio priekabos ant padėklų kainavo 230 Lt. Dėl atsakovo ir krovinio siuntėjo kaltės susidarė 35 dienų prastova. Kaip ir nurodyta ieškinio pareiškime, ieškovė patyrė 7000 Lt nuostolį dėl priekabos prastovos. Vienos dienos krovininės priekabos AM272 pelno marža sudaro 205,15 Lt. Tai patvirtina 2013-02-20 buhalterinė pažyma apie 2012 m. I ketvirtį atliktus pervežimus ir gautas pajamas. Ieškovė prašo priteisti už kiekvieną prastovos dieną tik po 200 Lt. Pagal pateikiamą nuostolių detalizavimą, galutinė suma susidaro 11399,86 Lt.

Ieškovės direktorius S. K. bei jos atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu atsisakė nuo reikalavimų priteisti skolą už krovinių iš Lietuvos į Vokietiją pervežimą pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. bei 2011 m. spalio 3 d. sutartis užsakymus, tačiau prašė priteisti pagal šiuos užsakymus paskaičiuotus 2326,75 Lt ir 2444,95 Lt delspinigius, kitus ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl apmokėjimo už krovinio iš Olandijos į Lietuvą vežimą

Nustatyta, jog 2011-11-10 ieškovė su atsakove sudarė sutartį-užsakymą Nr. 20112710 dėl krovinio – maišų pervežimo iš Roterdamo, Olandija į Jonavos raj. esančią UAB „Achempak“ (15 b.l., 1 t.). Krovinio vežimui buvo išduotas tarptautinis krovinio vežimo važtaraštis (CMR), kuriame nurodyta, kad krovinio siuntėjas Arimit BV, gavėjas UAB „Achempak“, vežėjas UAB „Saukupa“, prekių priėmimo vieta ir data 2011-11-11 Roterdamas NL, krovinio pakavimo būdas austi maišai/ryšuliai su/be pamušalo; gavėjas V. V., 2012-01-10, pažeisti tik keliose vietose įpakavimai; prekės gautos pažeistos UAB „Achempak“ sandėlininkė D. T. (16-17 b.l., 1 t.). 2012-02-23 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. SP42230 6266,83 Lt sumai už krovinio pervežimą, nurodydamas ją apmokėti iki 2012-03-29 (14 b.l., 1 t.). 2012-02-20 ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją Nr. 62/12, kuria prašė sumokėti 11400 Lt nuostolių (18 b.l.). Atsakovė, 2012-03-07 atsakydama į pretenziją, atsisakė ją tenkinti nurodydama, kad ieškovė kroviniu disponavo savo nuožiūra, nesivadovavo CMR konvencijos 8, 9,10, ir 14 str. reikalavimus, pažeidė sutarties 4.2.4 punktą, todėl pilnai atsako už krovinio pavėluotą pristatymą ir jam padarytą žalą; nurodė, kad tarpusavio sutarties pagrindu ieškovei taikytina bauda, kurios dydis negali viršyti pervežimo kainos, todėl nemokės ieškovei už krovinio pervežimą sutartos sumos (35 b.l., 1 t.).

Tarp bylos šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, pagal kurią krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimu vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Šiuo atveju krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), todėl taikytinos materialinės teisės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Jei vežimo sutarčiai taikytina CMR konvencija, tai ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 7 p.).

CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas važtaraštyje privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pagal KTK 32 straipsnį taip pat būtent vežėjas privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. 2011 m. lapkričio 10 d. sutartyje-užsakyme (15 b.l., 1 t.) nurodyta, kad krovinys yra maišai iki 24 t, 32 paletės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vežėjas jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės važtaraštyje (16-17 b.l., 1 t.) nepažymėjo, nors vairuotojas (trečiasis asmuo V. B.) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad siuntėjui pakrovus krovinį ne ant europalečių, jis suprato, kad krovinys pakrautas nesaugiai ir jį vežti pavojinga. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis numato, jog važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vertinant bylos medžiagą ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, darytina išvada, kad vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Sutarties-užsakymo Nr. 20112710 4.2.4. punktu šalys susitarė, kad „Vežėjas atsako už pervežimo metu iškilusias problemas, jei apie jų atsiradimą per dvi valandas raštu neinformavo Užsakovo“. Į bylą įrodymų, kad apie iškilusią problemą atsakovė buvo informuota tokiu būdu ir terminu, kaip nurodyta sutartyje, nėra. Iš ieškovės pateikto jos darbuotojos V. ir M. Č. elektroninio susirašinėjimo „Skype“ matyti, kad 2011.11.11 08:39 V. rašo: „Laukiu info apie krovinį iš NL, kaip jis supakuotas ir ar tvarkingas“, M. Č. 9:21 atsako, kad „Ten tie maišai ant palečių; tokį atsakymą gavau; tai viskas kaip ir gerai“. Tik praėjus trims dienoms po krovinio pakrovimo 2011-11-14 16:48 val. ieškovės atsakovei išsiųstame elektroniniame laiške nurodyta „pavojingas krovinys“ (57,58 b.l., 1 t.). 2011-11-15 pranešimu Nr. 274/11, išsiųstu 2011-11-16 14:32 val., ieškovė nurodė, kad kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kad įvertintų pakrauto krovinio tinkamumą tarptautiniam transportavimui, jo būklę, įpakavimą (59-60 b.l., 1 t.). Jokių tą patvirtinančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. 2011-11-21 pranešimu Nr. 278/11, išsiųstu 2011-11-21 18:35 val., ieškovė nurodė, jog 2011-11-11 pakrovus krovinį paaiškėjo, kad užsakytas krovinys yra birus ir nepritaikytas transportuoti su tentine puspriekabe; šiuo metu laukia ekspertų išvados (61-66 b.l., 1 t.). Iš 2011-11-14 UAB „Remil“ rašto (40 b.l., 1 t.) matyti, kad krovinys buvo pakrautas 2011-11-11 19 val. Nuo 2011-11-14 atsakovė ne kartą teiravosi ieškovės, kur yra krovinys (40-45 b.l., 1 t.), o 2011-12-02 bei 2012-01-06 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl baudžiamosios bylos ieškovei iškėlimo (46-49 b.l.). Iš AB DFDS SEAWAYS 2011-11-15 PVM sąskaitos faktūros 41396674 (105 b.l., 1 t.) matyti, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vilkiku Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-11-12 išplaukė iš Kylio į Klaipėdą. Atstumas iš Roterdamo iki Kylio yra apytiksliai 585 km.. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės ieškinyje išdėstytus teiginius, kad iki krovinį gabenant tarptautine jūrų linija, jį būtų apžiūrėjęs nepriklausomas ekspertas ir būtų rekomendavęs jį gabenti būtent tokiu būdu, o tai leidžia daryti išvadą, kad taip veikti savo nuožiūra nusprendė ieškovė. Į bylą pateikta L. K. Baltic Ltd inspektoriaus R. A. Tyrimo ataskaita (duomenys neskelbtini)11 LT patvirtina, kad įmonės DEKRA EXPERTS B.V. prašymas atlikti tyrimą yra gautas 2011 m. gruodžio 15 d. (praėjus daugiai nei mėnesiui nuo krovinio pakrovimo), tyrimo vieta Salantų g. 5, Plungė, UAB „Saukupa“ patalpos. Inspektorius ataskaitoje nustatė (kaip jis nurodė iš UAB „Saukupa“ direktoriaus pavaduotojo R. J. žodžių), kad „kadangi vairuotojas turėjo išvykti iš Siuntėjo patalpų, o krovinys buvo nesaugiai pritvirtintas, o 2011 m. lapkričio 12 ir 13 dienos buvo nedarbo dienos, buvo nuspręsta palaukti iki pirmadienio ir galutinai sutvarkyti krovinio pakrovimo ir saugaus pritvirtinimo problemas. 2011 m. lapkričio 14 d. vežėjas paprašė Siuntėjo saugiai pritvirtinti krovinį, tačiau Siuntėjo atstovai nesutiko atlikti jokių papildomų veiksmų. UAB „Saukupa" pranešė ekspeditoriui UAB „Remil" ir krovinio gavėjui UAB „Achempak" apie tai, kad krovinys buvo pakrautas nesaugiai ir kad transportavimo metu gali iškilti problemų. UAB „Saukupa" pasiūlė krovinio ekspeditoriui ir gavėjui surasti kitą įmonę, kuri galėtų atlikti krovinio perkrovimo darbus ir saugiai pritvirtinti krovinį, kad po to krovinį būtų galima saugiai pargabenti į Klaipėdą keltu. Visas papildomas išlaidas tokiu atveju būtų turėjęs padengti ekspeditorius arba krovinio gavėjas. Pasiūlymas buvo priimtas ir UAB „Achempak" sutiko padengti visas papildomas išlaidas, o komercijos direktorius p. L. patvirtino šį sutikimą. Šį faktą gali pavirtinti „JTK" atstovas (tel. +370 620 80600), kuris tarpininkavo sprendžiant šį klausimą. Šis sutikimas nebuvo įformintas raštu. 2011 m. lapkričio 16 d. vairuotojui pasibaigė pinigai ir maistas. UAB „Saukupa" vadovai nurodė vairuotojui, kad jis atsargiai transportuotų krovinį į Klaipėdą keltu į UAB „Saukupa" patalpas, esančias Plungėje (Lietuvoje)“. Šios ataskaitoje nurodytos aplinkybės prieštarauja į bylą pateiktame rašytiniame įrodyme – 2011-11-15 AB DFDS SEAWAYS PVM sąskaitoje faktūroje 41396674 (105 b.l., 1 t.) esantiems duomenims - automobilis, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su vilkiku Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-11-12 išplaukė iš Kylio į Klaipėdą. Taigi, pirmas rašytinis įrodymas- krovinio nuotrauka ieškovės atsakovei išsiųsta elektroniniu paštu 2011-11-14 16:48 val., kroviniui jau atvykus į Lietuvą. Be to, iš šios nuotraukos nėra akivaizdu, kad krovinys būtų pavojingai pasislinkęs.

Neginčijamai nustatyta, kad vežėjo vairuotojas, priimdamas krovinį, jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės CMR važtaraštyje nepažymėjo, įrodymų, kad iš karto po krovinio pakrovimo informavo atsakovę dėl jo netinkamo įpakavimo, nepateikė, krovinį vežė 585 km sausumos keliu iki kelto, keltui atplaukus į Klaipėdą– iš Klaipėdos į Plungę, tokiu būdu prisiėmė visą su tokiu vežimu susijusią riziką, nors galėjo įrašyti pastabas važtaraštyje, reikalauti, jog krovinys būtų tinkamai sukrautas ir supakuotas arba iš viso atsisakyti vežti krovinį. Taigi, sutikdama vežti jos nuomone nesaugiai supakuotą krovinį, pati ieškovė ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką (CMR konvencijos 8-10 straipsniai). Pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 1 punktą vežėjas turi teisę pareikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su kroviniu disponuojančio asmens instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, nebent šios išlaidos atsirado dėl vežėjo neteisėtų veiksmų ar aplaidumo. Pagal CK 6.38 str. 1 d. nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Šis CK straipsnis taip pat įtvirtina prievolės šalims pareigą kooperuotis, tai yra, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo duotos instrukcijos laikyti krovinį savo patalpose 56 paras, perkrauti krovinį, jį sudedant ant palečių ir įpakuojant plėvele, kas teismui leidžia manyti, jog ieškovė, vengdama bendradarbiauti su atsakove, sutartinuose santykiuose elgiasi nesąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Iš R. A. Tyrimo ataskaitos (duomenys neskelbtini)11 LT (48-79 b.l., 2 t.) nuotraukų matyti, kad 2011 m. gruodžio 16 d. krovinys yra priekaboje su tentu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiame stovyje, kokiame buvo pakrautas (neįpakuotas plėvele ir nesudėtas ant palečių). Ieškovas iki tos dienos nebuvo ėmęsis aktyvių veiksmų pristatyti krovinį gavėjui, nors atstumas, kuris buvo likęs pristatyti gavėjui, buvo nežymus su jau įveiktu, ir tokiu būdu didino savo nuostolius, susijusius su priekabos prastova. Krovinys gavėjui buvo pristatytas tik 2012 m. sausio 10 d. (vėlavo 56 paras), atsakovė buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, norėdama sužinoti, kur yra krovinys. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog pati ieškovė yra atsakinga už nuostolius, kuriuos ji turėjo, transportuodama krovinį jūrų keltu, laikydama krovinį be teisėto pagrindo savo patalpose, perkraudama ir supakuodama plėvele be atsakovės nurodymų, veikdama išimtinai savo iniciatyva ir rizika. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje esančių įrodymų visumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 11399,86 Lt nuostoliams atlyginti atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

Nepaisant pavėlavimo, krovinys vis tik gavėjui buvo pristatytas, todėl ieškovė įgijo teisę gauti už krovinio pervežimą sutartą atlyginimą. Pateikti į bylą užsakymas dėl krovinio pervežimo ir kiti dokumentai patvirtina, kad šalys susitarė dėl 5179,20 Lt +PVM kainos už krovinio pervežimą, kuri turi būti sumokėta per 35 dienas po sutartyje nurodytų dokumentų originalų pateikimo. Ginčo dėl to, kad dokumentų originalai atsakovei pateikti, nėra. Atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei 6266,83 Lt skolos už krovinio pervežimą, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir priteistina iš ieškovės atsakovei 6266,83 Lt skolos už krovinio pervežimą (CMR konvencijos 4 str., CK 6.808 str. 1 d.).

Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės priteistinos 6 % dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 11 19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris (jo dalis) yra niekinis ir negalioja. Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ar taikymo, nepaisant to, kokia teisė- nacionalinė ar tarptautinė- šias normas nustato. Šalių sutarties- užsakymo 4.1.2 punktuose susitarimas dėl 0,2 procentų delspinigių priteisimo prieštarauja CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatoms, todėl šalių susitarimas mokėti delspinigius pagal sutartį užsakymą pripažintinas negaliojančiu (15 b.l. 1 t; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 36 p.) ir ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas.

Dėl baudos įskaitymo

CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Sutarties-užsakymo Nr. 20112710 4.2.3 punktas, kuriuo už pavėlavimą pristatyti krovinį taikoma bauda po 350 EUR už parą negalioja ab initio (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni, kaip užmokestis už vežimą. Jeigu pagal CMR Konvencijos 19 straipsnio sąlygas krovinys pristatytas pavėluotai, reiškiantis reikalavimą asmuo turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Šiuo atveju įrodinėtini nuostoliai, patirti dėl pavėlavimo. Žalos atlyginimo suma už pavėluotą pristatymą negali viršyti sumokėto arba sutarto mokėti užmokesčio vežėjui už vežimą, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti CMR Konvencijos 24 ir 26 straipsniuose. Atsakovė byloje priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nereiškė. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad vadovaujantis sutarties-užsakymo Nr. 20112710 4.2.3 punktu, už pavėlavimą taikoma bauda po 350 EUR už parą. Kadangi baudos dydis žymiai viršija pervežimo kainą (pagal CMR konvenciją 23 str., bauda negali viršyti pervežimo kainos), todėl ieškovui taiko pervežimo kainos dydžio baudą ir ją įskaito į užmokestį už pervežimą. Apie tai ieškovas buvo įspėtas 2012-03-07 atsakymu į jo pretenziją Nr. 62/12 ir pretenzija. Pažymėtina, kad raštiška pretenzija vežėjui turi būti pareikšta laiku, t.y. išsiųsta per 21 dieną po to, kai krovinys perduotas gavėjui (CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punktas). 2012 m. kovo 7 d. pretenzijoje atsakovė nurodė, kad taiko ieškovei pervežimo kainos dydžio baudą (35 b.l., 1 t.). Atsakovė praleido terminą pareikšti pretenziją raštu dėl nuostolių atlyginimo, todėl net ir jai pareiškus ieškinį (ar priešieškinį šioje byloje) dėl nuostolių atlyginimo teisme, teismas turėtų bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 40 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko nereikšmingais ginčo išsprendimui atsakovės pateiktus įrodymus dėl jos patirtų nuostolių (80-94 b.l., 1 t.), todėl jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl apmokėjimo už krovinių iš Lietuvos į Vokietiją vežimą

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą už pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. bei 2011 m. spalio 3 d. sutartis užsakymus dėl krovinių iš Lietuvos į Vokietiją pervežimo, tačiau pasirengimo bylos nagrinėjimo metu ieškovei pateikus trūkstamus dokumentus, atsakovė už šiuos pervežimus su ieškove atsiskaitė ir ieškovė savo ieškinio dalyje dėl skolos pagal šiuos užsakymus atsisakė. Teismas priima ieškovo atsisakymą nuo ieškinio šioje dalyje, kadangi ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio pagal CPK 42 str. 1 d., toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.) ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 293 str. 4 p.).

Ieškovė nurodė, kad jai turėtų būti priteisti delspinigiai pagal šiuos užsakymus. Vežimo sutarčiai taikytina CMR konvencija, todėl ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 7 p.). Šalių sutarčių- užsakymų 4.1.2 punktuose susitarimas dėl 0,2 procentų delspinigių priteisimo prieštarauja CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatoms, todėl šalių susitarimas mokėti delspinigius pagal sutartis užsakymus pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d., 7, 11, b.l.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 36 p.) ir ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei atsisakius ieškinio dalies, jos pareiškimu teismas grąžina ieškovės sumokėtą žyminį mokestį ar jo dalį (CPK 87 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė ieškinio dalies atsisakė nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, todėl jai grąžintinas visas už 3258,75 Lt ieškinio reikalavimus pagal 2011-10-03 d. sutartį-užsakymą Nr. 20111768 ir 3424,30 Lt pagal 2011-09-29 d. užsakymą Nr. 20111732 sumokėtas žyminis mokestis – 200 Lt (CPK 87 str. 2 d.). Valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš viso – 37,80 Lt, iš kurių proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 28,35 Lt priteistina iš ieškovės valstybei, atsakovei tenkančios 9,45 Lt išlaidos valstybei nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (CPK 96 str. 6 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei turėtų būti grąžinta žyminio mokesčio dalis, iš šios sumos išskaičiuotinos 28,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, ieškovei grąžintina 171,65 Lt žyminio mokesčio.

Iš likusio ieškinio reikalavimo – 25426,08 Lt ieškovės reikalavimų patenkinta 25 procentai, atmesta 75 procentai. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai– ieškovei, o atsakovei - proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, taip pat teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu – valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).

Ieškovės atstovai pateikė kvitus apie sumokėtą 758 Lt žyminį mokestį (5 b.l., 1 t.), 800 Lt advokato atstovavimo išlaidas (21 b.l., 1 t.,85 b.l. 2 t.), 372 Lt išlaidas už vertimo paslaugas (81 b.l., 2 t.), iš viso 1930 Lt. Iš atsakovės ieškovei priteistina 25 procentai šių išlaidų – 483 Lt.

Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš UAB „Remil“, į. k. 233263690, priteisti UAB „Saukupa“, į.k. 170529178, 6266,83 Lt (šešių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt šešių litų 83 ct) skolą už krovinio pervežimą, 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą (6266,83 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 11 19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 483 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Ex officio pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2011-10-03 d. sutarties-užsakymo Nr. 20111768, 2011-09-29 d. sutarties- užsakymo Nr. 20111732, 2011 m. lapkričio 10 d. sutarties-užsakymo Nr. 20112710 4.1.2 ir 4.2.3 punktų nuostatas dėl delspinigių ir baudų nustatymo kaip prieštaraujančias imperatyvioms 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatoms.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti UAB „Saukupa“, į.k. 170529178, jos 2012-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 3342 AB Swedbank sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 171,65 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą 65 ct).

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.