Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-214-1069/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
1-214-1069/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00084-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Kaltinamasis
T. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-214-1069/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00084-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei,dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui,kaltinamajam T. J.,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. sausio 1 d., apie 4.05 val., T. J. viešoje vietoje – Lietuvininkų g. 31, Šilutėje, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė G. V. į krūtinės sritį, taip padarydamas krūtinės ląstos sumušimą, kas G. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė rimtį bei tvarką.

Teismo posėdžio metu T. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. sausio 1 d buvo atvykęs į Šilutę, lankėsi pas giminaičius. Kadangi alkoholį vartoja retai, tą vakarą padaugino alkoholio, todėl nuo išėjimo iš giminaičių namų beveik nieko neatsimena. Apie tai, kas įvyko, sužinojo ryte, kai buvo išleistas iš areštinės. Pripažino, kad spyrė G. V. į krūtinės sritį. Nurodė, kad ligonių kasai padarytą turtinę žalą atlygino visiškai. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamojo manymo, yra per didelis, todėl viso civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepripažino. Taip pat nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo.

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. J. taip pat savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad į Šilutės miestą atvyko palydėti 2017-uosius metus, gerokai po vidurnakčio išėjo į kiemą parūkyti, tačiau neprisimena, kokiu tikslu užėjo į Šilutės policijos komisariatą, kuriame kilo konfliktas su pareigūnu. Įvykio metu buvęs labai girtas, todėl nieko ir neprisimena. Kaltinamojo nuomone, jo elgesį įtakojo girtumas, todėl matant kitiems pareigūnams įspyrė pareigūnui. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 97-99, 108-110, 115-118). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, jog jo parodymai yra teisingi.

2018 m. sausio 1 d., 9.15 val. alkoholio matuokliu T. J. buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas (b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. V., dirbantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 4 val., grįžo į policijos komisariato bendro naudojimo patalpas, kuriuose būnant kartu su to paties komisariato tyrėju M. P. ir tyrėja A. J., koridoriuje pastebėjo T. J., kurio paprašė išeiti iš policijos komisariato patalpų. Tačiau belydint T. J. išėjimo link, pastarasis koja spyrė G. V. vieną kartą į krūtinę (b. l. 1-4).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus darbo grafikas (Nr. 85-IL-230), patvirtina tai, kad policijos pareigūnas G. V. dirbo nuo 2017 m. gruodžio 30 d. 20.30 val. iki 2018 m. sausio 1 d. 8.30 val. (b. l. 75-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018 m. sausio 16 d. išvadoje Nr. G 123/2018(03) konstatuota, kad G. V. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas (sužalojimas), kuris yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausta E. V., dirbanti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato tyrėja, parodė, kad ji 2017 m. gruodžio 31 d. nuo 21 val. iki 2018 m. sausio 1 d. 09 val., dirbo operatyvinėje grupėje kartu su vyr. patruliu G. V.. Apie 4 val., sugrįžus į komisariatą matė, kaip koridoriuje, ties įėjimu į ginklinę, kalba tyrėjas M. P. su vyriškiu (T. J.), prie kurių nuėjo vyr. patrulis G. V.. E. V., jau dirbdama kabinete, išgirdo kaip T. J. agresyviai pasakė „duok elektros, duok tazerį“, paskui išgirdo bildesį ir išėjusi į koridorių, kur pamatė ant žemės gulintį T. J., o šį prispaudęs prie žemės laikė tyrėjas M. P.. Ji nematė, kaip T. J. įspyrė G. V. (b. l. 57-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P., dirbantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato tyrėju, parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. nuo 21 val. iki 2018 m. sausio 1 d. 09 val., jis dirbo operatyvinėje grupėje kartu su tyrėja A. J.. Apie 4 val. kartu su tyrėja A. J. kabinete pildė procesinius dokumentus ir išgirdo, kad koridoriuje kažkas vaikšto. Išėjus pažiūrėti, pamatė vyriškį (T. J.), kuris buvo apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje. T. J. paklausus, ko jis ieško, šis atsakė, kad tiesiog eidamas pro šalį sugalvojo užeiti. Todėl T. J. buvo paprašytas išeiti iš pastato. Einant koridoriumi T. J. pasakė, kad nori, jog jį sulaikytų ir uždėtų antrankius. Atėjęs vyr. patrulis G. V. T. J. pasakė, kad jo nesulaikys ir antrankių neuždės. T. J. pradėjo pykti, šūkauti ir spyrė vieną kartą G. V.. M. P., panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, T. J. parvertė ant žemės ir uždėjo jam spec. priemonę – antrankius (b. l. 64-66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. J., dirbanti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato tyrėja, iš esmės parodė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas M. P., tačiau patikslino, kad pačio spyrio momento nemačiusi (b. l. 71-72).

2018 m. sausio 1 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas, esantis Lietuvininkų g. 31, Šilutė (b. l. 19-20, 21-22), o 2018 m. sausio 4 d. datuoto vaizdo ir garso įrašo, daryto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato bendro naudojimo patalpose – koridoriuje, užfiksuota, kad du policijos pareigūnai kalbasi su T. J.. Pokalbio metu T. J. spiria vieną kartą vienam iš pareigūnų į krūtinės sritį (b. l. 15-17, 18).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

BK 284 straipsnyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje šio straipsnio redakcijoje) numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66-942/2017, 2K-146-511/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą sprendžia, kad byloje yra visiškai įrodyta kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą 284 straipsnyje.

Byloje nekilo ginčo dėl įvykio vietos ir laiko. Iš byloje esančių įrodymų: paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, taip pat vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo duomenų, nustatyta, kad įvykis įvyko 2018 m. sausio 1 d., 4.05 val., viešoje vietoje – Lietuvininkų g. 31, Šilutėje esančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato koridoriuje. Taigi įvykis įvyko nukentėjusiojo G. V. bei liudytojų E. V., M. P. ir A. J. darbo metu, jų darbo vietoje, į kurią patekimas buvo laisvas – komisariato durys nebuvo užrakintos, pro jas bet kada galėjo įeiti ir patekti kiti asmenys. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo teigti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje.

Byloje įrodyta ir tai, jog kaltinamasis kitų asmenų akivaizdoje, konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam G. V. į krūtinės sritį, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šios kaltinimo dalies byloje ginčo taip pat nekilo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis pripažino, atlikęs minėtus veiksmus. Šias aplinkybes patvirtina ir aukščiau nurodyti įrodymai.

Dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta liudytojų (komisariato tyrėjų) įprastinė darbo veikla, kilo sąmyšis, tyrėjai turėjo nutraukti savo darbus. Akivaizdu, kad toks fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, nesant priežasties, tai matant kitiems asmenims, pripažintinas įžūliu kaltinamojo elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai parodė nepagarbą aplinkiniams. Kaltinamasis, viešoje vietoje panaudojęs fizinį smurtą, nesukonkretino, kokį poveikį turės jo veiksmai, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Byloje įrodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė, būdamas neblaivus. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos jo poelgiui. Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad jam buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo T. J. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, be aiškios priežasties panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu jo darbo metu ir vietoje), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą – kaltinamasis savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo itin kritiškai vertino savo veiksmus ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nurodė atlyginęs žala vienai iš civilinių ieškovių (Klaipėdos teritorinei ligonių kasai). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio1 dalies 9 punktas), į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, nedirbantis, tačiau užsiregistravęs darbo biržoje, nevedęs, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, kad visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų, kad iš dalies sutinka atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą neturtinę žalą, teismas sprendžia, jog įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinio pobūdžio, todėl kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 41 straipsnis, 46 straipsnio 1 dalis, 54-55 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir T. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė, paskirta kaltinamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120-121), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 48,61 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl T. J. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos (b. l. 45-46, 47), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis G. V. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo (b. l. 19). Prokuroras prašė nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 39). Nukentėjusysis, pareiškęs civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl T. J. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek emocinį šoką, tiek fizinį skausmą, kurį krūtinės ląstoje jautė kelias dienas, kadangi smurtas buvo panaudotas darbo vietoje, matant kitiems asmenims, nukentėjusysis jautėsi pažemintas savo kolegų akivaizdoje.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje atliktas vienas smurtinio pobūdžio veiksmas (spyris) nukentėjusiojo atžvilgiu, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai (nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis patyrė laiko sąnaudas ir nepatogumus dėl vykimo į gydymosi įstaigą), kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo G. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 16 (šešiolika) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 16 (šešiolika) valandų visuomenės labui.

T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš T. J. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 48,61 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt vieną centą) turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį ir priteisti iš T. J. nukentėjusiajam G. V. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimti eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė